Daugiabučiai - ne vieta pavojingiems šunims?

Seimo narė Agnė Zuokienė siūlo uždrausti laikyti daugiabučiuose namuose kovinius ir pavojingus šunis bei jų mišrūnus.

Tokį pasiūlymą Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo projektui ji įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

"Dauguma didžiųjų miestų gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose, kuriuose bendrojo naudojimo patalpos yra ankštos, o viešosios erdvės prie namų nedidelės. Kovinių ir pavojingų šunų bei jų mišrūnų laikymas daugiabučiuose namuose nesuderinamas su žmonių gyvenimo tokiuose namuose specifika. Kadangi šunys kasdien išvedami į lauką, gyventojai priversti būti arti šių gyvūnų, dėl to padidėja rizika būti užpultam ir sužalotam, patiriamas stresas ar psichologinis diskomfortas", - sako A. Zuokienė.

Tačiau, jos nuomone, reikėtų atsižvelgti ir į asmenų, kurie tokius šunis bus įsigiję iki įstatymo įsigaliojimo, interesus.

"Todėl šis draudimas turėtų būti nukreiptas tik į ateitį, t. y., neturėtų būti taikomas tų šunų atžvilgiu, kurių savininkai ar laikytojai teisės aktų numatytus šunų laikymo formalumus bus sutvarkę iki įstatymo įsigaliojimo arba atliks tai per mano siūlomą 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį", - sako A. Zuokienė.

Parlamentarės nuomone, toks reguliavimas ne tik užtikrintų didesnį visuomenės saugumą (kaip viešąjį interesą), bet ir paskatintų asmenis, norinčius toliau laikyti šunis daugiabučiuose namuose, nedelsiant atlikti visus teisės aktų numatytus formalumus.

A. Zuokienė atkreipia dėmesį, jog draudimas laikyti minėtuosius šunis siūlomas nustatyti tik daugiabučiuose namuose, kadangi individualiuose ar dvibučiuose namuose, kur yra privati žemės valda, sąlygos atriboti tokius šunis nuo žmonių yra geresnės.

A. Zuokienės teigimu, pavojingu gali būti ne tik tam tikros veislės šuo, bet ir bet koks kitas šuo, priklausomai nuo jo dresavimo, laikymo sąlygų, savininko elgesio su šunimi bei kitų aplinkybių suformuotos šuns elgsenos. Tačiau jokio mechanizmo, kaip visuomenę apsaugoti nuo tokių realiai pavojingų šunų, įstatymo projektas nenumato.

Todėl A. Zuokienė siūlo nustatyti mechanizmą, sudarantį sąlygas bet kokiam suinteresuotam asmeniui (pvz., kaimynystėje gyvenančiam asmeniui) inicijuoti bet kokio šuns pripažinimą pavojingu. Pripažinus šunį pavojingu turėtų būti laikomasi pavojingiems šunims taikomų apribojimų.

Pagal siūlomą projektą, bet kuris asmuo turi teisę kreiptis su pareiškimu į savivaldybės administraciją, prašydamas pripažinti pavojingu bet kurio asmens laikomą šunį, neįrašytą į Pavojingų šunų veislių sąrašą, jeigu toks šuo dėl jo elgsenos kelia pavojų žmogui. Šuns elgsenos vertinimui savivaldybės administracija turi teisę pasitelkti ekspertą, kurio paslaugas privalėtų apmokėti pareiškimą dėl šuns pripažinimo pavojingu pateikęs asmuo.

Siūloma taip pat praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo šuns pripažinimo pavojingu dienos suteikti galimybę šuns savininkui kreiptis su pareiškimu į savivaldybės administraciją su prašymu panaikinti šuns pripažinimą pavojingu, jeigu tokio šuns elgsena pasikeitė ir šuo pavojaus žmogui nebekelia.

Siūloma, kad pareiškimų pateikimo, ekspertų parinkimo ir jų paslaugų apmokėjimo, pavojingo šuns požymius, šunų pripažinimo pavojingais kriterijus bei šunų elgsenos vertinimo tvarką nustatytų Šunų pripažinimo pavojingais tvarka, kurią tvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

A. Zuokienės nuomone, siūlomas reguliavimas ne tik užtikrintų didesnį visuomenės saugumą, bet ir skatintų asmenis, laikančius šunis, užtikrinti deramas šuns dresavimo ir laikymo sąlygas bei elgesį su šunimi.

A. Zuokienės duomenimis, kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse yra numatyta šuns pripažinimo pavojingu galimybė.