D. Kšanienė: nuo muzikos iki aukštojo mokslo reformos

Dėstytojų portretai

Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto (MF) Muzikos teorijos ir istorijos katedros vedėja prof. dr. Daiva Kšanienė nuo praėjusio penktadienio vadinama ir KU Senato pirmininke.

Kalbinti MF studentai netveria džiaugsmu ir pranašauja teisingą ir demokratišką universiteto valdymą. Jų teigumu, D. Kšanienė - gera savo dalyko specialistė, turinti savo nuomonę, kurią moka pagrįsti svariais argumentais. "Ji - teisinga griežta dėstytoja", - sako jaunimas.

Profesore, ar ir pati save pavadintumėte griežta dėstytoja?

Kai buvau jaunesnė, buvau labai griežta. Dabar mano požiūris į studentus darosi labiau liberalus Nežinau, ar studentai tai jaučia, nes jų kartos labai greitai keičiasi: tie, kurie mokėsi prieš daug metų, prisimena mane vienokią, dabartiniai - kitokią.

Kodėl pasirinkote muzikės specialybę?

Tėvai leido mane į muzikos mokyklą. Ten turėjau vieną labai gerą mokytoją, kuris mokėjo taip "uždegti", kad be ilgų svarstymų įstojau į Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą. Bandžiau ir smuiku groti, ir diriguoti. Bet, kadangi nuo pat vaikystės buvau knygų "graužikė", mane patraukė būtent muzikos istorija. Tad vėliau stojau į muzikologiją.

Įdomu, ką manote apie šiandienos muzikos rinką?

Dabar "muzika" - suniveliuota sąvoka. Mąstau, kodėl kalbininkai nesugalvoja termino, įvardijančio šį reiškinį: dominuojanti popmuzika šiais laikais yra tokia, jos man darosi liūdna dėl to monotoniškas bumbsėjimo, primityvumo ir dar labiau - dėl to, kad tai įvardijama žodžiu "muzika". Be abejo, yra ir labai geros. O kalbant apie profesionalią, akademinę kompozitorių kūrybą - tai yra jau kitas lygmuo ir jie nesiveržia į plačiąją auditoriją.

Kodėl tapote dėstytoja?

Todėl, kad tarybiniais laikais viskas buvo surikiuota. Kai pasiimdavai diplomą, tave paskirdavo į darbo vietą. Įvairių miestų institucijų direktoriai, kurie atvykdavo į skirstymus, netgi juokaudavo: "Važiuoju pirkti jaunų specialistų". Buvau paskirta dėstyti tuometinėje Klaipėdos aukštesniojoje muzikos mokykloje, dabartinėje S. Šimkaus konservatorijoje. Vėliau atsidarė dabartinis MF, mane pakvietė čia dėstyti.

Kai atvažiavau į Klaipėdą, atgimė visi tėvo pasakojimai: matote, prieš karą mano tėvai gyveno Klaipėdoje, tėvas buvo centrinio pašto viršininko pavaduotojas, jie bendraudavo su Vydūnu, dainavo chore, bet kai Vokietija okupavo Klaipėdos kraštą, išvyko į Šiaulius. Tėvas mums, dukroms, pasakodavo apie Vydūną, Klaipėdos kraštą, apie mažlietuvius jau tada, kada tokios sąvokos kaip Mažoji Lietuva, lietuvininkai, liuteronai buvo išbrauktos iš visų vadovėlių, nevartojamos net pokalbiuose.

Prieš savaitę tapote universiteto Senato pirmininke. Tai buvo labai netikėta?

Taip. Netikėta todėl, kad buvo trys kandidatai, o aš kandidatavau gal truputį iš azarto, norėjosi pabandyti. Nenoriu sumenkinti visos šios procedūros ir Senato, bet nemaniau, kad galiu laimėti. Mano manymu, visi ten susirinkę yra asmenybės ir bet kuris iš jų gali būti Senato pirmininkas. Vienas nieko nepadarysi - būtinas bendras darbas.

Kaip, jūsų manymu, taisytina mūsų aukštojo mokslo situacija?

Manau, turi mažėti auditorinių valandų, studentas turėtų dirbti savarankiškai, su profesoriais jis turėtų tik diskutuoti, ugdyti savo kritišką mąstymą. Tačiau kaip tai padaryti, kai sudėtinga bibliotekų, laboratorijų padėtis? Be didelių finansinių "injekcijų" į aukštąjį mokslą labai sunkiai sekasi jį tobulinti ir liūdna matyti, kaip žmonės dėl to puola į neviltį. Jeigu daugumos žmonių finansinė padėtis būtų stabili, tuomet negaila būtų pinigus investuoti į savo mokslą. Bet jeigu jų nėra?..

Kokiais principais vadovaujatės gyvenime?

Mano principas - laikytis savo žodžio, atlikti visus darbus, kokius užsibrėžiau. Sąžiningai ir teisingai.

Jūratė KLUSAITĖ