Banderolės - dar vienas kovos su piratais būdas.

Artimiausiomis dienomis asmenims, gaminantiems ir platinantiems nelegalią produkciją garsajuosčių, vaizdajuosčių ir kompaktinių plokštelių pavidalu bus suduotas smūgis: Antipiratinės veiklos tyrimo ir koordinavimo centro iniciatyva visa Lietuvoje platinama garso ir vaizdo produkcija bus pažymėta specialiomis banderolėmis su kodais. Jų dėka bet kuris policininkas, pamatęs parduodamą įtartiną kompaktinę plokštelę ar vaizdajuostę, operatyviai galės patikrinti, ar tai legalus, ar piratų produktas.
Anot Antipiratinės veiklos tyrimo ir koordinavimo centro, veikiančio prie Lietuvos muzikos industrijos asociacijos (LMIA), vadovo Ruslano Koblineco, pakaks tik susisiekti telefonu su centro darbuotojais ir patikrinti, ar įtartinas diskas yra legalios produkcijos sąrašuose. Jeigu kompiuterio duomenų bazėje jo nebus, veikiausiai tai yra piratinis produktas.
Šiuo kovos su piratais būdu siekiama palengvinti nelegalios produkcijos identifikavimą, efektyvinti Lietuvoje veikiančių visuomeninių organizacijų, ginančių autorines ir gretutines teises, darbą.

Drausmina organizuodami reidus

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus inspektoriaus Andriaus Merkelio manymu, banderolės turėtų dar stipriau apriboti piratų, kurių pastaruoju metu Klaipėdoje vis mažėja, veiklą.
"Kiekvieną mėnesį Klaipėdoje yra organizuojami reidai, kuriuose dalyvauja ir iš LMIA antipiratinio centro atvykę ekspertai. Nors per pastaruosius metus baudžiamųjų bylų dėl neteisėto garso ir vaizdo įrašų platinimo iškelta nebuvo, administracinių teisių pažeidimo protokolų surašyta ne viena dešimtis. Ką bekalbėti apie konfiskacijos apimtis...

Rezultatai akivaizdūs

Pavyzdžiui, prieš kelias savaites įvairiuose uostamiesčio vietose - nuomos punktuose, turguose ar kioskuose - buvo konfiskuota apie 600 įtartinų kompaktinių plokštelių ir vaizdajuosčių. Ir tai tik vieno reido rezultatai,- "Vakarų ekspresui" pasakojo A. Merkelis, pridūręs, jog šiuo metu laukia atsakymo iš ekspertų.- Kai jie pateiks savo išvadas apie tai, kad konfiskuotoji produkcija yra iš tikrųjų nelegali, tada bus galima kreiptis į teismą."
Antipiratinio centro vadovo teigimu, Klaipėdoje kova su piratais vyksta itin veiksmingai. "Bendradarbiaudami su policijos pareigūnais, pasiekėme ženklių rezultatų. Jau galima drąsiai teigti, kad 80 procentų vaizdajuosčių rinkos (įskaitant jų pardavimą bei nuomą) yra išvalyta nuo piratinės produkcijos,- "Vakarų ekspresui" sakė Ruslanas Koblinecas.- Piratinių kasečių ir kompaktinių diskų platintojams taip pat nesuteikiame progos ramiai darbuotis - vien tik per pastaruosius keturis uostamiestyje vykusius reidus buvo patikrinti 9 objektai, kuriuose rasta pareigūnų bei ekspertų įtarimą sukėlusios produkcijos."

Baudos negąsdina

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214 str. yra nurodyta, kas yra laikoma autorinių ir gretutinių autorinėms teisių pažeidimu, kokios yra taikomos sankcijos. Taigi: be autoriaus arba garso ir (ar) vaizdo įrašo gamintojo, arba jų teisių perėmėjų leidimo literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba garso ir (ar) vaizdo įrašo atgaminimas, platinimas, viešas atlikimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniams tikslams, taip pat laikymas tokiems tikslams - užtraukia baudą nuo 1 000 iki 2 000 tūkst.litų su neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų egzempliorių konfiskavimu, taip pat neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimu. Ir tai tik mažiausia šio įstatymo numatyta bauda...
Vienas pažįstamas jaunuolis, lagaminėlyje po miestą besinešiojantis ne tik iš didmenininkų gautus kompaktinius diskus, bet ir perrašytus užsienio ir lietuvių atlikėjų albumus, savęs piratu nevadina. Ir jokių baudų, sako, nebijąs. "Įrašytąsias kompaktines plokšteles parduodu tik pažįstamiems, o jeigu užpultų kokie inspektoriai, tai kitai parduodamai produkcijai platinti turiu visus reikiamus dokumentus",- neslėpė jaunuolis.

Lietuviška muzika pirataujama mažiau

Anot inspektoriaus A. Merkelio, jeigu garso kasetė kainuoja 2-6 Lt, o kompaktinė plokštelė su užsienio atlikėjų įrašais - 12-15 Lt, jau galima įtarti, kad ją įsigijęs žmogus remia muzikos įrašų piratus. Pareigūnas pabrėžė, kad dažniausiai piratų taikiniu tampa rusiška ir užsienietiška muzika, tuo tarpu lietuviška muzika, pastaruoju metu itin aktyviai ginama įvairių visuomeninių organizacijų, jų nebedomina.
Su teiginiu, kad dėl lietuviškos produkcijos piratavimo problemų uostamiestyje mažiau, sutiko ir muzikos bei vaizdo produkcijos didmeniniu platinimu Klaipėdoje užsiimančių UAB "Klaipėdos Aldija" direktorius Laimonas Burneckis ir "Bomba Records" vadybininkai Valdas Jonikas bei Nerijus Zenkus. Tačiau, anot pašnekovų, rusiškos ir kitų užsienio atlikėjų rinka yra piratų rankose.

Tuščių diskų pirkimo bumas

Pasak UAB "Klaipėdos Aldija" direktoriaus, piratavimas stambiu mastu, kuomet masiškai gaminami atitinkamo Lietuvos muzikanto albumai, spausdinami viršeliai, uostamiestyje nevyksta. "Vargu, ar pamatysi turguje kokį piratinį "Mango" albumą... Lietuvišką muziką perrašinėti nenaudinga, nes mūsų atlikėjų albumai yra palyginti nebrangūs.
Tačiau Klaipėdoje apstu "piratų", dirbančių vadinamajame "buitiniame" lygmenyje. Šie veikėjai prisiperka tuščių kompaktinių diskų, kažką iš draugų persirašo, ant popieriaus lapo iškeverzoja dainų pavadinimus ir viskas. Arba pasilieka jį sau, arba parduoda kokiam nors pažįstamam. Šią tendenciją atspindi ir faktas, jog per mėnesį vien tik "Aldija" parduoda apie 13 tūkst. vienetų tuščių kompaktinių diskų. Atsižvelgus į bendrą uostamiestyje gyvenančių žmonių skaičių, tokie pirkimo mastai - tiesiog fantastiški",- sakė L. Burneckis.

Kas jie - "piratiniai originalai"?

"Bomba Records" vadybininkai V. Jonikas ir N. Zenkus teigia nepastebėję, jog Klaipėdoje būtų prekiaujama namų sąlygomis perrašyta lietuviška muzika. Anot jų, ši tendencija labiau būdinga mažesniems miesteliams ir kaimams: "Mažeikiuose ar Kretingoje paprašai kioskelyje perrašyti tau kokį albumėlį ir po dviejų dienų jau turi "šviežiai" iškeptą piratinį produktą."
Kas kita, kai patys leidėjai nesistengia apsaugoti savo leidžiamo produkto ir skatina piratavimą. "Kalbant apie lietuviškos muzikos produktus, kartais net mums sunku atskirti, ar tai legalus, ar piratinis diskas. Mes juos vadiname tiesiog "piratiniais originalais",- sakė "Bomba Records" vadybininkai, suteikę savo žodžiams realų pagrindą, kuomet pademonstravo mums studijos "Ritmas" išleistąjį dueto "Žentai" albumą "Dabar ir visada", įrašytą ne į originalų, o į paprastą, nebrangų "Princo" diską...

Legalios produkcijos - tik trečdalis

Ar dažnai piratiškai įrašinėjama rusiška muzika? Anot "Klaipėdos Aldijos" direktoriaus, iš visos į mūsų šalį patenkančios rusiškos muzikos produkcijos legali - vos trečdalis. "Skirstant rusišką produkciją į legalią ir piratinę, reikėtų dar pasidomėti, ar vadinamoji legali produkcija yra teisėtai importuota. Tarkim, aš oficialiai įsigijau išskirtinę teisę platinti naują "Mumij Trol" albumą, o kitas asmuo prisiperka to paties albumo originalių diskų Kaliningrade, neteisėtai juos įveža į Lietuvą ir nemokėdamas mokesčių, realizuoja juos daug pigiau," - sakė L. Burneckis, pridūręs, kad apskritai rusų atlikėjų įrašus sunku vadinti originaliais ar piratiniais, nes Rusijoje tai dar nėra iki galo apibrėžta ir reglamentuota.
Praeitų metų rugsėjo mėn. atlikto nelegalios produkcijos rinkos tyrimo metu buvo nustatytos legalių ir nelegalių kompaktinių diskų pirkėjų proporcijos. Paaiškėjo, jog 52 proc. apklaustųjų, pirkusių bent vieną CD per paskutinius 3 mėn., buvo priskirti perkantiems legaliai, 42 proc. - perkantiems iš piratų, o 5 proc. - perkantiems ir legaliai, ir iš piratų. K. Burneckio manymu, iš tų 52 proc. perkančiųjų legalius diskus, mažiausiai pusė įsigyja būtent originalią, bet nelegaliai įvežtą produkciją. Aišku, kad tai labiau rūpi didmenininkams nei pirkėjams.

Kiekvieno nesukontroliuosi

Užsienio atlikėjų muzika - šiuo metu pagrindinis piratų taikinys. Šiuo metu beveik 90 proc. Lietuvą pasiekiančios muzikinės produkcijos iš užsienio yra piratinė. Originalių diskų vertė siekia 60-80 Lt. Todėl žmonės renkasi piratines versijas, dvigubai pigesnes nei originalai. Beje, gana kokybiškas.
Šioje srityje dirbančius piratus gali sustabdyti arba originalių diskų kainų mažinimas, arba griežtesnė kontrolė.
Tačiau tenka sutikti ir su policijos pareigūno, ir su didmenininkų nuomone, jog kiekvieno, parduodančio muzikos įrašus ar vaizdajuostes, nesukontroliuosi... Nepatikrinsi, ar visi parduodami diskai turi pasaulinės organizacijos, kovojančios su piratais IFPI kodą, įrodantį, kad jis išleistas teisėtai. Originalumo negarantuos ir albumų viršelius puošiantys specialūs holograminiai lipdukai, neva nurodantys teisėtą gamintoją. Pabandžius vieną tokį lipduką nuplėšti nuo rusiškos muzikos rinkinio, labai nustebsi, išvydęs po juo užrašą: "Piratskaja produkcija". Taigi, ar jau pradėtos ant visų garsajuosčių ir vaizdajuosčių klijuoti banderolės su kodais sudrausmins piratus?
Jau minėtas pirataujantis jaunuolis žinią apie banderoles priėmė ramiai: "Na, juodojoje rinkoje kompaktai tiesiog pabrangs keliais litais, ir tiek..."