Autostopininkai - ne "ruoniai".

Iš pirmo žvilgsnio tranzavimas gali pasirodyti itin paprastu dalyku. Regis, stovi pakelėje, ištiesi ranką ir stabdai automobilius. Bet autostopininkas, toli gražu, - ne kiekvienas "balsuotojas".
Prityrę tranzuotojai sugalvojo žaismingą žargoną - "ruoniai". Šių ilgaūsių gyvūnų charakteringa elgsena - gulėti kolonijomis ir mosuoti savo priekinėmis galūnėmis. Panašiai atrodo ir tie, kas autostopą laiko paprasčiausiu judėjimo būdu - stoviniuoja kolonijomis ir mosuoja.
Autostopas - ne tik nemokamas keliavimo būdas, bet ir sportas. Reikia išmanyti automobilių stabdymo strategijas. Juk tranzuoti galima ir traukiniais, kupranugariais ar lėktuvais. Žmonės apie tai net knygų yra parašę (pvz., V. Krotovas)

Autostopas - strategija

Šiemet buvo sudarytas palankiausių tranzavimui šalių pasaulyje sąrašas, kuriame pirmoji vieta tenka ne kam kitai, bet Lietuvai. Tad skersai - išilgai išmaišyti bulvių valgytojų šalį nėra sunku. Tačiau norint keliauti į užsienį pravartu su savimi vežtis ne tik kuprinę, bet ir žinių bagažą.
Žinoma, apie tai, kad autostopininkas turi išsiskirti, pasakoti nereikia. Beje, tai ypač liečia merginas, kadangi Lenkijoje ar Kaliningrado srityje jus gali palaikyti prostitute.
Viena studentė dalinosi patirtimi, jog Karaliaučiaus krašte negalima stabdyti autobusų stotelėse. Viena, vairuotojai manys "ji ir taip nuvažiuos autobusu, tad nestosiu", o kita vertus - ten dažniausiai stoviniuoja prostitutės. Su šiomis "verslininkėmis" nemaža problemų Lenkijoje, mat pamačiusios, jus gali palaikyti konkurentėmis ir užpulti.
Taigi, automobilių stabdymo strateginiai taškai yra svarbūs. Kaip žinia, vairuotojui lengviausia sustoti tuomet, kai važiuoja nedideliu greičiu. Jei "balsuosite" už posūkio, traukinio pervažos ar gyvenvietės prieigose - pasiseks labiau.
Protinga yra turėti lenteles su vietovės, į kurią norite nukakti, užrašu. Tokiu būdu išvengsite nereikalingų tarpinių stotelių. O daugumoje šalių, pvz., Lenkijoje ar Skandinavijoje, be lentelės tiesiog neišsiversi.
Dažnai tenka tranzuoti ir naktį. Neprisisiuvus atšvaitų tai daryti pavojinga. Kad vairuotojas geriau jus pastebėtų, atsistokite po žibintu, prie degalinės - ten, kur matosi: "Ei, sustokite, aš - ne banditėlis".
Beje, vykstant į užsienį labai pravartu turėti (kad ir fiktyvius) pakvietimus. Taip išvengsite nuobodžių pasieniečių kamantinėjimų. Pavyzdžiui, Kaliningrade milicijai itin sunku įrodyti, kad vyksti "pasižmonėti". Jie mano, kad visi veža kontrabandą. Bet jei "surežisuosite" kokios mokyklos pakvietimą - bus paprasčiau.
Taip pat būtina žinoti, kaip elgtis užsienyje praradus pasą. Autostopininkas Andrius Sytas pataria, kad pirmiausia, prieš vykdami į kelionę Užsienio reikalų ministerijoje (URM) susižinotumėte svetur esančių konsulatų ar garbės konsulų telefonus, adresus. Pasižymėkite visą parą veikiančio URM konsulinio departamento pagalbos telefoną +370 686 70894.

Romantika ir greitis

Galima išskirti dvi autostopo rūšis: romantiškąjį ir greitąjį. Pirmuoju atveju yra keliaujama, pasimėgaujant vietovėmis, dažnai stabtelint, žodžiu, niekur neskubant.
Greitasis autostopas - kai norite nuvykti į kokią nors konkrečią vietą. Tarkim, į Ispaniją. Jei stabdysite pakelėse, riedėsite po šimtą - kitą kilometrų, dažnai keisdami automobilius, tikslą pasieksite negreitai.
Patogiausia tiesiog susirasti "furų" firmą, susitarti su vairuotoju ir tiek. Tolimųjų reisų vairuotojai - išsigelbėjimas autostopininkams. Mat norėdami daugiau uždirbti, "furistai" dažniausiai važinėja po vieną ir kelionės jiems gana nuobodžios. Jie mielai nemokamai pasiima pakeleivius, jei tik įrodai, kad esi įdomus.
Važiuoti "fura" - komfortabiliausia. Viena, tolimųjų reisų vairuotojai negali greitai važiuoti, tad mažesnė tikimybė padaryti avariją. Antra, miegosite lovoje ("šachtoje"). Trečia, galėsite pasigaminti karšto maisto. Ir šiaip šie vairuotojai - visada pilni įspūdžių ir geranoriški. Žinoma, visur būna išimčių.
Beje, informacija tiems, kas ketina vykti į bulių kautynių gimtinę. Iš Ispanijos grįžti į Lietuvą - vieni juokai. Tik reikia nusigauti iki Ispanijos - Prancūzijos sienos. Yra tik du taškai - Šiaurėje ir Pietuose, pro kuriuos turi pravažioti visos iš šalies išvykstančios "furos". Patogiausias - pietinis taškas: El Jonjuera ( "El Žonchuera"). Nuvykę ten visada rasite keletą šimtų "furų".
Lieka tik prieiti prie lietuvio ar latvio ir pakalbinti. Bet ir čia turi būti apsukrus. Jei iš karto siūlysies į pakeleivius - negerai. Daug protingiau yra pirmiausia papasakoti, kas tu, iš kur, ko važiuoji ir t.t. Žodžiu, sudominti vairuotoją savimi ir tik tuomet paklausti, ar galima vykti kartu.
Ir dar - yra dvejopų tipų "fūros": "tentai" (priekabos apvožtos medžiaga) ir šaldytuvai (baltos spalvos, metalinės priekabos). Pirmosios ilgai (iki 3 parų) stovi Lenkijos - Vokietijos pasienyje eilėje. Šaldytuvai būna "pliusai" ir "minusai" (šie taip pat stovi eilėje): gaudykite "pliusą" (rikia pasidomėti pačių vairuotojų): kiestite sieną su tuo pačiu vairuotoju be eilės, mat tokie šaldytuvai veža greitai gendančius produktus.
Panašiai tranzuojama ir Vokietijos autobanuose: stovėti ir stabdyti dideliais greičiais lakstančius automobilius - bergždžia, tad paprasčiausiai yra kalbinami vairuotojai degalinėse ar poilsio aikštelėse.

Įstabūs rekordai

Rusijoje kai kur kelių taip reta, kad tenka tranzuoti traukiniais. Procesas toks pat: eini ir kalbini. O vienas rusų autostopininkas, keliaudamas Čiukotkoje, belaukdamas mašinos pasiekė rekordą: "tranzavo" 6 dienas. Per šį laiką jis nuėjo 50 km pėsčiomis, esant minus 50 laipsnių šalčio...
Gal kai kam atrodys, kad autostopu keliauja tik jaunimas? Klystate - Sankt Peterburgo Autostopo Lygos prezidentas Aleksejus Vorovas, turėdamas virš 40 metų tranzuoja iki šiol. Jis yra ir didžiausio per visą gyvenimą nuvažiuoto atstumo rekordininkas. Autostopu nuo 1982 metų jis jau nuvažiavo virš milijono kilometrų.
O L.J. Gordonas iš Vakarų Australijos pasiekė toliausio pavežimo rekordą. Š.Airijoje jis susistabdė keturis amerikiečius su autobusiuku, kurie autostopininką pavežė per Airiją, Škotiją, Angliją, Velsą, Prancūziją, Andorą į Ispaniją. Drauge jie nuvažiavo 7107 km.
Yra žinoma, kad Tolrstenas Weltzelas iš Vokietijos "pasigavo" lenktyninį automobilį ir iš Hanoverio į Hamburgą važiavo 285 km/h greičiu. Kitas rekordas - ilgiausia distancija, nuvažiuota per 24 valandas: Pavel Trcala iš Čekijos penkiom mašinom nuvažiavo 2777 km.
Rekordai paimti iš Vilniaus autostopininkų klubo (VAK) interneto svetainės www.autostop.lt.
Taigi, jei kelionės - emociniai narkotikai, būkite autostopininkais. Liepos 26 - rugpjūčio 26 dienomis VAK organizuoja kelionę į Rusijos gilumą, prie Baikalo ežerą. Norintys daugiau sužinoti apie pigiausią keliavimo būdą ir rasti bendraminčių - prisijunkite!