Kol kas teisėsauga laimėjimais pasigirti negali, atsitverdama magiškais žodžiais - „vyksta ikiteisminis tyrimas“.
VPT išvados - paslaptis
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pranešė atlikusi tyrimą dėl Visagino AE, nuo pernykštės vasaros perkrikštytos į „Lietuvos energiją“, sutarčių su Didžiosios Britanijos investicijų banku „N M Rothschild & Sons“, konsultavusiu ieškant strateginio investuotojo naujajai jėgainei (bendra sutarčių suma - apie 24 mln. litų), ir pagrindine konsultante derantis su japonų „Hitachi“ tarptautine advokatų kontora „Herbert Smith“ (apie 2,5 mln. litų).
VPT tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymu. Ar rasta kokių nors negerovių pasirašant sutartis, bylas kontroliuojanti Vilniaus apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Vilma Vidugirienė „Respublikai“ nenorėjo atskleisti, prisidengdama ikiteisminio tyrimo paslaptimi. Sakydama, kad VPT išvados dėl sutarčių su „N M Rothschild & Sons“ ir „Herbert Smith“ yra gautos, prokurorė ramino, kad įtarimai dar niekam nėra pateikti.
Jos žodžiais, kad ir nustato VPT kokius nors viešųjų pirkimų pažeidimus, reikia žiūrėti, kokios įtakos jie turėjo ir ar padarė žalos. Esą būna formalūs pažeidimai, kurie visiškai jokios įtakos nei pačiam pirkimui, nei jo rezultatams neturi. Tik viską įvertinus galima daryti išvadą, ar padarytas koks nors nusikaltimas.
Yra ir kitas tyrimas
„Respublikos“ žiniomis, prieš metus yra pradėti du tyrimai - dėl piktnaudžiavimo ir dėl aplaidaus pareigų vykdymo.
Kiek atviresnis buvo lygiagrečiai tyrimą atliekantis Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris. Jis ėmėsi šio darbo gindamas viešąjį interesą pagal praėjusį rudenį gautą premjero Algirdo Butkevičiaus atstovų prašymą. Prokuroras teigia surinkęs ir tyrėjams perdavęs daugiau kaip 1400 puslapių medžiagos, kurioje esama duomenų ir dėl neseniai VPT baigto tyrimo pagal Visagino AE atliktus viešuosius pirkimus.
„Gavęs A.Butkevičiaus atstovo prašymus, pasižiūrėjau visas Visagino AE sutartis nuo 2009 metų. Jos man kėlė didelį įtarimą. Mano manymu, laimėtojai buvo parinkti neskaidriai. Kalbu apie Rotšildą ir Herbertą Smitą. Ir antras dalykas, kad tos sutartys buvo sudaromos metams ir vėl pratęsiamos, tuo sudarant galimybę kiekvieną kartą gauti tam tikrą nemažą apmokėjimą. Metams praėjus vėl sudaroma nauja sutartis, argumentuojant tuo, kad jau ankstesnę sutartį vykdė tas pats paslaugų teikėjas. Visi tie keistoki pinigų mokėjimai ir sutarčių sudarymo aplinkybės man pasirodė keistos. Tuo labiau kad tuo metu Energetikos ministerijos, kaip patronuojančios institucijos, vaidmuo buvo labai menkas“, - neslėpė prokuroras K.Vagneris, vienoje televizijos laidoje kalbėjęs apie būtinybę ikiteisminiame tyrime apklausti tuometinį viceministrą Romą Švedą.
Prokuroras sutiko, kad visai logiška, jog sutartis pratęsiama su tuo pačiu klientu. Tačiau, jo manymu, šiuo atveju teisės aktai buvo pažeisti jau pirminiame etape renkantis kompaniją.
Padėjo grasinimas
Prieš savaitę Ignalinos AE prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų iššvaistant patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir piktnaudžiavimo gavo ir Panevėžio apygardos prokuratūra.
Bet ar bus jis pradėtas, apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus „Respublikai“ atsakyti negalėjo. Jis sakė medžiagą patikrinti perdavęs STT ir tik paskui spręs, ką daryti. STT Panevėžio valdybos viršininkas Egidijus Snicorius pripažino, kad bus tikslinamos „faktinės aplinkybės“, nes esą kol kas faktų ikiteisminiam tyrimui pradėti nepakanka.
Kaip atsitiko, kad Ignalinos AE į prokuratūrą kreipėsi pati? Greičiausiai ir nebūtų susipratusi, jeigu jai nebūtų ultimatumo iškėlusi Seimo laikinoji komisija, tirianti energetikos sektoriaus reikalus.
Komisijos pirmininkas Artūras Skardžius aiškino, kad parlamentarai ilgai negalėjo gauti jėgainės vidinio audito išvadų. Vis buvo prisidengiama, kad vyksta derybos su jos uždarymo rangovu - „Nukem Technologies“. Sutartis pagaliau buvo pasirašyta praėjusį gruodį.
„Kai pagaliau gavome vidaus audito ataskaitą, pamatėme, kad ten yra pažeidimų, dėl kurių reikėtų pradėti bylą pagal Baudžiamąjį kodeksą. Pusę metų, kai pasikeitė vadovai, jie nieko nedarė, neva patys aiškinosi. Mes pasakėme, jeigu jie nesikreips į prokuratūrą, komisija priims sprendimą pati. Tada jie ir kreipėsi“, - atvirai dėstė A.Skardžius.
A.Skardžius praskleidė šydą, kas komisiją sudomino uždaromos Ignalinos atominės istorijoje statant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą B2, B3, B4.
„2009-2012 metais vien paslaugų teikėjui „Taylor Wessing LLP“ buvo išleista apie 24 mln. litų, - dėstė komisijos pirmininkas. - Jie buvo pasamdyti neva santykiams išsiaiškinti su „Nukem Technologies“. Uždarymui pinigus skyrė donorai per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką. Kai viceministras R.Švedas buvo valdybos pirmininkas, o O.Čiukšys buvo paskirtas vadovu, jie užsisakė „Taylor Wessing LLP“ paslaugas. Bet yra dokumentų, iš kurių matyti, kad buvo bandoma trauktis. Kompanija buvo pasamdyta tam, kad ministerija neturėjo nuoseklios pozicijos, buvo siekiama nutraukti sutartį su „Nukem“. Paskui, metų vidury, ministras A.Sekmokas viceministru padarė A.Darulį, o Ž.Jurkšus tapo generaliniu direktoriumi. Taip buvo grįžta prie derybų ir sutikta su visomis „Nukem“ pretenzijomis. „Taylor Wessing LLP“ konsultantai sakė, kad negalima duoti daugiau kaip 35 mln. eurų, nes tos pretenzijos yra nepagrįstos. Bet kažkodėl pasamdytų savų konsultantų niekas nepaklausė. A.Darulis ir Ž.Jurkšus pasirašė protokolą be ministerijos, be Vyriausybės pritarimo ir 2011 m. gruodžio 21 d. išsiuntė donorams. Tame protokole rašo, kad sutinka su ta pretenzijų suma - 55 mln. plius 17,9 mln. eurų. Niekas nesuprato, kodėl taip įvyko“.
Konsultantai buvo samdyti iš nuosavų lėšų, AE pinigų, sukauptų iki jos uždarymo. Dešimtys milijonų litų buvo išmesti, galima sakyti, į orą, nes pasirašant galutinį susitarimą 2011 m. gruodžio 21 d. „Taylor Wessing LLP“ apie tai net nežinojo. „Tai yra ir įgaliojimų viršijimas“, - rėžia A.Skardžius.
Žodis prokurorams
„Mes siuntėme raštus į VPT, kad įvertintų galimai padarytus pažeidimus. Jie patvirtino žinybinio audito ataskaitas, pastebėtus faktus, kad yra viešųjų pirkimų pažeidimų tiek žvelgiant į Ignalinos atominės uždarymą, tiek į planuojamą Visagino. Išleistos sumos išties milžiniškos, - konstatuoja laikinosios komisijos pirmininkas, įvardydamas, kad Energetikos ministerija įvairiems konsultantams nuo 2009-ųjų per 3 metus paklojo net 250 milijonų. - Didžioji dalis, du trečdaliai, skirti užsienio įmonėms. Galiu drąsiai teigti, kad konsultantai buvo pasirenkami supaprastintomis tvarkomis arba pažeidžiant VP įstatymą“.
Komisijos pirmininkas daro išvadą, kad nors ištaškyti šimtai milijonų, niekas iš esmės nevertino tų užsieniečių atliktų paslaugų rezultatyvumo, nes Energetikos ministerijoje vyravo visiškas chosas
A.Skardžiui ne mažiau keista, kad VPT tiek laiko nematė reikalo pagal savo kompetenciją prižiūrėti ir tikrinti viešuosius pirkimus jėgainėse. Jis mano, kad taip atsitiko todėl, kad energetikos sektorius buvo tabu: „Kas pabandė kišti rankas, gavo per nagus“.
Rašyti komentarą