Apklausa: "prezidentinio reitingo" favoritė nesikeičia - D. Grybauskaitė

Kaip ir anksčiau, daugiausiai galimybių laimėti būsimus Lietuvos prezidento rinkimus turi Europos Komisijos narė Dalia Grybauskaitė. Pagal potencialių rinkėjų palaikymą kiti šeši penktadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos oficialiais kandidatais paskelbti asmenys kol kas gerokai atsilieka nuo eurokomisarės.

Kovo pabaigos viešosios nuomonės apklausoje kas antras - 50 proc. - rinkimų teisę turintis Lietuvos pilietis buvo nusiteikęs tikrai balsuoti už šią kandidatę. Dar 30 proc. respondentų nurodė, kad greičiau už ją balsuotų.

Tad D. Grybauskaitės maksimalus galimas palaikymas išlieka labai aukštas - aštuoni iš dešimties - 80 proc. Lietuvos gyventojų neatmeta galimybės ją palaikyti, jeigu ateitų balsuoti.

Už D. Grybauskaitę tikrai nebalsuotų arba greičiau nebalsuotų tik 14 proc. rinkėjų - 4 procentiniais punktais mažiau nei vasarį. Per mėnesį jos palaikymas padidėjo 6 procentiniais punktais.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" kovo 19-27 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kitus kandidatus pagal rinkėjų palaikymą galima būtų išskirti į dvi grupes - turinčius galimybę pakovoti dėl antros vietos ir pretenduojančius užimti paskutiniąją.

Kiek didesnio rinkėjų palaikymo galėtų tikėtis Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius. 6 proc. apklaustųjų atsakė, kad tikrai už jį balsuotų, dar 22 proc. nurodė greičiau balsuosiantys. 57 proc. neketina paremti A. Butkevičiaus ir 15 proc. neturi nuomonės dėl šio kandidato.

Nuo vasario šio kandidato palaikymas padidėjo labiau negu kitų - net 18 procentinių punktų. Nors pagal tikrai pasiryžusiųjų už jį balsuoti šio kandidato palaikymas dabar toks pat kaip ir Valstiečių liaudininkų sąjungos garbės pirmininkės Kazimiros Prunskienės, partijos "Tvarka ir teisingumas" vicepirmininko Valentino Mazuronio ar Darbo partijos pirmininko pavaduotojos Loretos Graužinienės.

Už K. Prunskienę nusiteikę tikrai balsuoti 6 proc. suaugusių šalies gyventojų, 15 proc. atsakė, kad greičiau balsuotų, 68 proc. apklaustųjų nebalsuos už šią kandidatę, 11 proc. neturėjo nuomonės.

V. Mazuronio ir L. Graužinienės vertinimai kol kas yra vienodi - už kiekvieną jų tikrai ketina balsuoti po 5 proc. rinkėjų, po 12 proc. greičiau balsuotų. 71 proc. už kiekvieną jų neketina balsuoti ir 12 proc. neturėjo nuomonės.

Į autsaiderių vietą per prezidento rinkimus pretenduoja du kandidatai - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis ir atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas.

Už V. Tomaševskį ketina balsuoti 5 proc. rinkėjų, 77 proc. neketina ir 18 proc. neturi nuomonės.

Č. Jezerską palaikytų 2 proc. rinkėjų, 77 proc. jo neketina palaikyti ir 21 proc. yra neapsisprendę dėl šio kandidato.

Visų demografinių ir socialinių grupių Lietuvos gyventojai labiausiai palaiko D. Grybauskaitę. Už ją labiau apsisprendusios balsuoti moterys, didmiesčių rinkėjai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu.

A. Butkevičių kiek labiau palaiko vyrai, vyresni nei 50 metų rinkėjai, kaimo gyventojai, darbininkai, ūkininkai ir pensininkai, kairiųjų pažiūrų rinkėjai.

K. Prunskienę kiek labiau palaiko moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ir mažų miestelių gyventojai, gyventojai, neturintys vidurinio išsilavinimo, ir kairiųjų pažiūrų rinkėjai.

V. Mazuronį labiau linkę palaikyti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, rinkėjai su viduriniu išsilavinimu, pensininkai ir bedarbiai, kairiųjų pažiūrų žmonės.

Už L. Graužinienę kiek labiau linkę balsuoti vyresni nei 30 metų žmonės, kaime gyvenantys rinkėjai, tie, kurių šeimos mėnesio pajamos mažiausios - iki 1500 litų, respondentai su viduriniu ar nebaigtu viduriniu išsilavinimu, bedarbiai ir darbininkai.

Penktadienį, balandžio 17-ąją, Vyriausioji rinkimų komisiją oficialiai paskelbė kandidatais į prezidentus įregistruotų asmenų sąrašą, prasideda prezidento rinkimų agitacijos kampanija.

Prezidento rinkimų pirmasis turas - gegužės 17-ąją. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.

Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausiai balsų pirmą kartą balsuojant. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas surinkęs daugiau balsų.

Antrasis prezidento rinkimų turas, jeigu jo prireiks, būtų rengiamas birželio 7-ąją kartu su Europos Parlamento rinkimais.

Eltos inf.