Amžina kliūtis Šengeno standartams - žmogiškasis faktorius

Žurnalistinis tyrimas

Kliūčių priartėti prie Šengeno standartų yra pakankamai, bet tai nereiškia, jog nieko nedaroma. Deja, visos pastangos keisti situaciją į gera neatsveria vis dar neįveikiamos problemos - žmogiškojo faktoriaus.

Lopyti skyles mūsų saugomose išorinėse ES sienose bando visos teisėsaugos sistemos grandys. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės koordinavimo centro viršininkas kapitonas Sigitas Duoba sako: "Neseniai įkurta ir ES išorinių sienų apsaugos agentūra FRONTEX, atsakinga už visų ES išorinių sienų kontrolę, koordinuosianti visų pajėgų veiklą, informacijos analizę, trečiųjų šalių mokymą, integracijos procesus".

Nauja technika, pažangios technologijos

Ilgą laiką pasieniečiams koją kišo užsitęsę ar įstrigę (dėl teisminio bylinėjimosi) viešųjų pirkimų konkursai. Tad pareigūnams, vis laukiantiems šiuolaikinės technikos, įrangos bei patalpų, teko apsiriboti informacijos kaupimu ir analize, trečiųjų šalių mokymu. Bet metų pabaiga pradžiugino geromis naujienomis.

VSAT vado pavaduotojo pulkininko Valentino Novikovo teigimu, jau pasirašyta daugiau kaip 60 sutarčių: "Iki 2006 m. gruodžio 31 d. bus pastatytos Neringos, Viešvilės, Plaškių ir Bardinų užkardos, o kitų metų vasarą - prieplaukos Rusnėje ir Bitėnuose.

Sausio 23 d. bus atplėšti vokai su pasiūlymais konkursui dėl 2 katerių Pagėgių pasienio rinktinei ir 2 katerių Pakrančių apsaugos rinktinei. Iki Naujųjų metų turėtų būti baigtos derinti sutarties detalės dėl motorinių valčių pirkimo - konkursą yra laimėję lenkai. Sausio 12 d. turėtų būti pasirašyta katerio "Kihu" radiolokacinės sistemos modernizavimo sutartis su suomiais - ji dabar derinama. Planuojame ir modernizuoti katerių "Lilian", "Madeleine" bei "Kihu" gaisro gesinimo sistemas, įsigyti minėtiesiems laivams įgulų gelbėjimo priemones. Pasirašyta sutartis su vokiečiais dėl 52 termovizorių - jų tiekimas numatomas ateinantį kovą. Didelė dalis jų teks Pagėgių pasienio rinktinei bei Pakrančių apsaugos rinktinei.

Deja, pradėjus bylinėtis tarpusavyje konkuruojantiems automobilių tiekėjams, sustojo visureigių viešųjų pirkimų konkursas - įstrigo tam numatytos ES Šengeno standartų atitikties programos lėšos - 30 mln. litų. Kai reikalas pajudės iš vietos, užkardos galės atnaujinti savo automobilių parką jei ne 100 procentų, tai bent didžiąja dalimi. Manome, kad kiekviena užkarda turi turėti po 7 visureigius".

Vis dėlto prošvaisčių yra: gruodžio 28 d. Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų užkarda gaus žadėtuosius visureigius "Mitsubishi Pajero", nupirktus iš ES Klainingrado tranzito programos lėšų.

Optimizuoti savo darbą stengiasi ir Lietuvos muitininkai. Jų siekiai - tie patys, kaip ir ES kolegų: galimybės įgyvendinti elektroninės muitinės programą, stiprinti Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugą, galimybės įkurti Europos muitinių agentūrą, modernizuoti muitinės kodeksą bei užtikrinti tarptautinės prekybos grandinės saugumą.

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas Antanas Šipavičius "Vakarų ekspresui" tvirtino: "ES muitinių sąjunga siekia, kad ES šalių muitinės dirbtų kaip viena bendra muitinė. Daugelio šalių patirtis parodė, kad bendradarbiavimas tarp šalių labai pagerina rizikos valdymo procesus".

Gana daug įmonių jau naudojasi elektroniniu krovinio deklaravimu. Šiuo metu tranzito deklaraciją elektroniniu būdu turi teisę pateikti 403 ūkio subjektai. Dėl importo-eksporto deklaracijų pateikimo elektroniniu būdu sutartis su Klaipėdos teritorine muitine yra pasirašę 58 ūkio subjektai.

Nuo sausio 1 d. muitinės deklaracijos bus priimamos tik elektroniniu būdu. Šis būdas įgauna pagreitį, nes tai patogu tiek verslininkams, tiek muitinei. Ateityje verslas, kuris įgaus įgaliotojo gavėjo-siuntėjo statusą, dažniausiai su muitine bendraus virtualiai, t.y. visas šiuo metu įprastas muitinės operacijas atliks pats verslininkas, apie operacijų rezultatus informuodamas muitinę".

"Informacinių sistemų įdiegimui reikia ir laiko, ir lėšų", sakė A. Šipavičius. "Valstybinė jūrų uosto direkcija jau baigė Laivo informacinės sistemos (LIS) sukūrimą. Šiuo metu ši sistema baigiama testuoti, tikimasi, kad artimiausiu metu ji bus pradėta naudoti. Lygiagrečiai kuriama Krovinio ir prekių informacinė sistema (KIPIS), kuri pradės veikti 2007 metų pirmąjį ketvirtį".

Klaipėdos teritorinės muitinės vadovas neslėpė savo kolektyvo ambicijų: "Norime pasiekti, kad Klaipėdos uostas dalyvautų "Konteinerių saugumo iniciatyvoje". Tai bus galimybė mums "išeiti į aukštesnę lygą". Jei mūsų uostas dalyvautų šioje programoje, tada konteinerių, kurie siunčiami į JAV, muitinis tikrinimas būtų atliekamas tik Lietuvoje. Į JAV iš Klaipėdos išsiunčiami konteineriai būtų plombuojami specialiomis plombomis, o ten, Jungtinėse Valstijose, nebebūtų tikrinami".

Bendra bazė visai Europai

Didžiausią įtaką tranzito apimtims turi ir ateityje turės tranzito procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios tarptautinės sutartys ir konvencijos. Šiuolaikinėse tranzito sistemose ypatingas dėmesys skiriamas jomis besinaudojančių asmenų patikimumui.

Vienas iš svarbiausių veiksnių plėtojant tarptautinę prekybą - efektyviai taikyti rizikos valdymą, rizikos įvertinimą ir planavimą. Lietuvai tapus ES nare, muitinėje suformuotos mobiliosios muitinio tikrinimo grupės, kurios, naudodamos operatyvinę informaciją bei atranką pagal rizikos požymius, tikrina transporto priemones ir krovinius. Tokios grupės - prevencinė priemonė kontrabandos apimtims mažinti.

Beje, 2006 m. turėtų būti sėkmingai baigtas PHARE programos "Dvyniai" projektas "Rizikos, susijusios su ūkio subjektais deklaruojančiais prekes muitinėje kontrolės įvertinimas ir įgyvendinimas" (RIKS). Jį įgyvendinti Lietuvos muitinei padeda Belgijos muitinės ekspertai. Jie padeda sukurti įmonių rizikos nustatymo ir kontrolės metodus, tikrinimo standartus, įdiegti rizikos įvertinimo bei įmonių audito programinę įrangą.

Įgyvendinus šį projektą bus sudarytos sąlygos teisėtam verslui be jokių kliūčių kirsti Lietuvos sieną ir kartu efektyviau kontroliuoti nelegalią prekybą: kompiuterizuota sistema automatiškai vykdys rizikingų krovinių ir įmonių atranką, informuodama muitinės pareigūnus apie būtinybę atlikti įvairaus pobūdžio tikrinimus.

Platus informacinių sistemų taikymas - vienas svarbiausių ES muitų politikos principų. Moderni integruota muitinės informacinė sistema, turinti sąsajas su ES duomenų bazėmis, sudaro galimybę operatyviai teikti duomenis vartotojams, didinti surenkamos statistinės informacijos patikimumą, mažina muitinės formalumų atlikimo trukmę ir gerina klientų aptarnavimą.

Įdiegus elektroninį deklaravimą, įmonės, kurios suskubo jį taikyti, pajuto pranašumus, palyginti su paprastu deklaracijos pateikimu muitinei. Tačiau jis dar nėra tiek paplitęs tarp verslo, kiek muitinė pasirengusi jį plėtoti.

Nuo 2006 m. sausio 1 d. bus įkurtas bendras Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės departamento koordinacinis Informacijos analizės centras. Pagrindinė centro užduotis būtų apibendrinti renkamą trijų žinybų žvalgybinę informaciją, susijusią su įvairiomis nusikalstamomis veikomis: nelegalia narkotikų, ginklų ir sprogmenų apyvarta, prekyba žmonėmis, nelegalia migracija, valstybės sienos pažeidimais, kontrabanda ir kitais nusikalstamais verslais, tarptautiniu terorizmu. Apibendrinta informacija bus panaudojama žinyboms planuojant ir vykdant operatyvinę veiklą, ikiteisminį tyrimą ir prevencines priemones.

Sprendimas įkurti Informacijos analizės centrą buvo priimtas Policijos departamente surengtame minėtų institucijų vadovų pasitarime po to, kai specialistai susipažino su kai kurių Europos Sąjungos valstybių teisėsaugos struktūrų bendradarbiavimo geriausia praktika, taip pat ir tobulinant savitarpio pagalbą ir veiksmų koordinavimą pagal trišalį Muitinės departamento prie LR FM, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM, bei Policijos departamento prie LR VRM 2002 m. gegužės 20 d. Susitarimą "Dėl bendradarbiavimo".

Centro įkūrimas bus naujas žingsnis stiprinant tarpžinybinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos Respublikos teisėsaugos struktūrų kovoje su nusikalstamumu.

Žmogiškasis faktorius - neprognozuojamas

Visi geri norai keisti į gera situaciją prie šalies bei ES išorinių sienų sudūžta atsitrenkę į nenumaldomąjį žmogiškąjį faktorių. Maži pareigūnų atlyginimai veja žmones ieškoti laimės kitur, o daugybė pagundų pasipelnyti atveria duris korupcijai bei niekais paverčia visus technikos bei technologijų pranašumus.

Pavyzdžių apstu: 1998 m. su kontrabandinėmis prekėmis, atgabentomis keltu "Kaunas", buvo sulaikyti Kuršių pasienio kontrolės punkto pamainos viršininkas Jonas Černeckis su pavaldiniais; 2001 m. Pakrančių apsaugos policijos rinktinės Operatyvinio skyriaus viršininkas Redas Gečas "Kuršių" pasienio kontrolės punkte suklaidinęs kolegas apie neva vykdomą kontrabandininkų sulaikymo operaciją "patarpininkavo", kad Latvijos piliečio vairuojamas sunkvežimis netikrintas išvyktų į Daniją. Šį lapkritį su cigarečių kontrabandiniu kroviniu, atkeliavusiu iš Kaliningrado srities buvo sulaikytas patrulinio laivo "Madeleine" vadas Michail Košarnyj.

Apie nūdienos padėtį Pakrančių apsaugos rinktinėje jos vadas pulkininkas Vainius Butinas pasakojo: "Pakrančių apsaugos rinktinėje yra 529 pareigybės. Dabar trūksta apie 50 darbuotojų (tarp jų - apie 30 pareigūnų). Per 2005 m. 9 mėnesius priimta buvo 20 darbuotojų, atleista - 28. Iš pastarųjų 12 išėjo savo noru (dauguma išvyko užsienin), kiti išėjo dėl įvairių priežasčių. 2 pareigūnams teko išeiti po to, kai jie viršijo savo įgaliojimus. Yra nesąžiningų pareigūnų, todėl nuo pernai įsteigėme imuniteto poskyrį. Patrulinio laivo "Madeleine" vado Michail Košarnyj sulaikymas su cigarečių kontrabanda buvo būtent to poskyrio įdirbis".

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas Antanas Šipavičius sakė: "Klaipėdos teritorinėje muitinėje yra 521 pareigybė, dabar dirba 504 darbuotojai, dalis jų - pagal sutartį. Per praėjusius 2004 metus buvo atleista 19 pareigūnų - jie perėjo dirbti į kitas muitinės įstaigas. Per 2005 metų 9 mėnesius 12 darbuotojų išėjo savo noru (iš jų vienas - į kitą muitinės įstaigą). Mūsų personalas sąžiningas ir labai kvalifikuotas.

"Transparency International" Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius "Vakarų ekspresui" teigė: "Sociologiniai tyrimai dėl korupcijos rodo, kad žmonės Lietuvoje nemato didelio skirtumo tarp muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Žmonės linkę sutapatinti pasienyje dirbančius pareigūnus. Kita vertus, pasienyje, turint omenyje korupcines schemas, neretai veikiama išvien. O žmonės, davę kyšį pareigūnui pasienyje, įsimena patį faktą, o su kurios žinybos atstovu bendravo, jiems nebesvarbu. O muitinė visada figūruoja kaip korupcijos čempionė. Mūsų sudarytame 2004 m. Lietuvos korupcijos žemėlapyje matyti, kad, pavyzdžiui, 2002 m. muitinėms davę kyšį teigė 13,1 proc. apklaustų įmonių vadovų, o 2004 m. - 12,7 proc.".

Žmogiškasis faktorius lemtingai veikia ir teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimo efektyvumą. Pagėgių pasieniečiai šį rudenį dažnai negailėdavo karčių žodžių Pagėgių komisariato policininkams dėl pastarųjų "uolios pagalbos" sulaikant bėgančius kontrabandininkus. Kita vertus, net ir sąžiningiems pareigūnams nusileidžia rankos, išgirdus, kad jų sulaikytas pagarsėjęs kontrabandos karalius sulaukia kelių skirtingų miestų teisėjų užtarimo ir net paleidžiamas laisvėn...

Tad ar verta stebėtis užsienio ekspertų griežtais vertinimais apie mūsų pasirengimą atitikti Šengeno standartams? Daktaras Padis Rolinsonas iš Velso (Didžioji Britanija) universiteto Lyginamosios kriminologijos ir baudžiamosios teisės centro, tyrinėjęs organizuoto nusikalstamumo situaciją Baltijos valstybėse, teigia, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos valstybėse, būtent vidinis saugumas šalyje galiausiai užtikrins efektyvią sienų kontrolę ir vaisingą bendradarbiavimą kovoje su organizuotu nusikalstamumu pasienyje.

Artūras GRIGALIŪNAS