22-eji dviejų Lietuvų metai: kada pasiekta daugiau? (4)

Ketvirtajame šio ciklo rašinyje - apie tarpukario ir dabartinį Lietuvos banką.

Dabartinis skolina tik bankams

Anot Lietuvos banko atstovo spaudai Mindaugo Milieškos, prieškaryje veikusio Lietuvos banko ir dabartinio veiklos daugeliu aspektų lyginti negalima, nes ir pagal savininkus, ir pagal modelį tai yra skirtingi bankai, skirtinga istorinė bei ekonominė situacija.

Dabartinis, jau trečiasis Lietuvos istorijoje, Lietuvos bankas yra centrinis bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos banką steigia ir likviduoja Seimas. O 1922-1940 m. veikusio pirmojo Lietuvos banko savininkai buvo Vyriausybė (daugiau kaip 80 proc. kapitalo) ir privatūs asmenys. Įstatymų leidėjas jam, be centrinio banko funkcijų (pinigų emisijos ir pinigų apyvartos reguliavimo), buvo pavedęs ir žemės ūkio, pramonės, prekybos plėtros skatinimą paskolomis.

KAUNE. Tarpukario Lietuvos banko seifo durys. Lietuvos banko nuotr.

Vladas Terleckas knygoje "Lietuvos bankas 1922-1943 metais" rašo, kad teikdamas daug ir pigių paskolų Lietuvos bankas padėjo atsigauti daugeliui įmonių, be to, galėjo daryti įtaką kitų bankų kreditų kainai. Tarp Lietuvos kredito įstaigų pagal suteiktų paskolų dydį jis visą laiką užėmė ne žemesnę kaip antrą vietą, o 1924-1930 m. - pirmąją.

"Lietuvos bankas svariai prisidėjo prie Lietuvos eksporto potencialo didinimo, padėjo reguliuoti užsienio prekybos balansą (varžė paskolų teikimą importui, ypač krašte gamintoms prekėms įvežti). Kuriai nors įmonei atsidūrus sunkioje finansinėje situacijoje, Lietuvos bankas, kaip kreditorius, jų nelikviduodavo, o administraciniu ar teisniu būdu paskirdavo joms administratorius. Šitaip valstybė per banką ėmė kontroliuoti ne vieną įmonę, o Lietuvai pavyko užimti stiprias pozicijas žemės ūkio eksporte, aprūpinti kraštą reikalingiausiomis žaliavomis, technika ir prekėmis bei pasiekti 17 metų bendrą teigiamą užsienio prekybos balansą", - rašo V. Terleckas.

Anot jo, pagal įstatymą Lietuvos bankas turėjo nemokamai atlikti iždo operacijas - eiti valstybės kasininko pareigas. Monopolinė teisė leisti litų banknotus Lietuvos bankui buvo suteikta 20 metų. Toks terminas tada buvo populiariausias.

Egidija Laumenskaitė knygoje "Vladas Jurgutis didis ekonomistas ir mokytojas" konstatuoja, kad "Lietuvos banko pobūdis ir struktūra atitiko to meto tarptautinių ekspertų rekomendacijas".

"Šių laikų centriniams bankams būdinga koncentracija į "grynąją pinigų" politiką, paliekant pačiai rinkai, komerciniams bankams ir vyriausybėms spręsti kreditavimo, atskirų ūkio sektorių palaikymo paskolomis, subsidijomis ir panašius klausimus. Dabartinis Lietuvos bankas fiziniams ir juridiniams asmenims paskolų neteikia. Lietuvos bankas nuolat pasirengęs suteikti trumpalaikes paskolas komerciniams bankams, jeigu jiems pritrūktų lėšų", - teigia M. Milieška.

Anot E. Laumenskaitės, mažiausiai tarpukario Lietuvos banke uždirbdavo nediplomuoti tarnautojai - 255 Lt, diplomuoti - 275 Lt. Vidutinis atlyginimas tada banke siekė 600 Lt. Valdytojo alga sudarė 4 500 Lt ir lenkė ministrų atlyginimus. 1940 m. penkių asmenų šeimai pragyvenimo minimumas buvo 202 Lt.

Pirmą šių metų ketvirtį vidutinis Lietuvos banko valdybos narių atlyginimas sudarė 18 882 Lt (finansų ministrės atlyginimas atitinkamu metu siekė 11 724 Lt, iš kurių 2 136 Lt sudarė reprezentacinių lėšų fondas), padalinių vadovų - 9 358 Lt, skyrių, poskyrių viršininkų ir vedėjų - 6 527 Lt, vyriausiųjų specialistų - 5 085 Lt, specialistų - 2 713 Lt.

Auksą nusvėrė eurai

Anot V. Terlecko, 1926 m. Lietuva pagal aukso atsargas užėmė 30 vietą pasaulyje. Pirminė aukso atsargų suma - 3 mln. rublių - buvo gauta 1902 m. kaldinimo monetomis iš Rusijos 1920 m. taikos sutartimi. Jos 1922 m. į luitus buvo sulydytos Vokietijos valstybinėje laboratorijoje. 1924-1939 m. Lietuvos bankas užsienyje buvo nupirkęs 124,3 mln. litų vertės aukso.

Rekordiškos aukso atsargos buvo 1937-ųjų pabaigoje - beveik 12 tonų. Jų vertė buvo lygi 79 mln. litų - 5,3 karto daugiau nei 1922 m. Tuo metu Latvija turėjo aukso už 87,8 mln. litų, Estija - už beveik 56 mln. litų, o Graikija ir Ispanija apskritai neturėjo. Sidabrą Lietuva kaupė tik iki 1925 m., kol jo kaina rinkose smarkiai krito ir iškeitė jį į auksą.

1940 m. vasarą auksas buvo laikomas JAV federaliniame rezervų banke (2 493,6 kg - 16,6 mln. Lt), Anglijos banke (2 946,9 - 19,6 mln. Lt), Prancūzijos banke (2 246,5 kg - 14,9 mln. Lt), Švedijos banke (1 274,4 kg - 8,5 mln. Lt) ir Tarptautiniame atsiskaitymų banke (632 kg - 4,2 mln. Lt). Pastarasis 612,6 kg iš jo laikė Londone ir 19,4 kg - Berne (Šveicarija).

Lietuva naciams įsibrovus į Norvegiją svarstė perkelti auksą iš Švedijos į Angliją arba parsiskraidinti į Kauną. 1940-ųjų birželį Riksbanko valdyba informavo apie atsiradusias galimybes tai padaryti, bet Lietuvos valdžiai jau ne tai rūpėjo. Po okupacijos sovietams auksą atidavė Švedija ir Tarptautinis atsiskaitymų bankas, bet pastarojo auksas, anot V. Terlecko, tikriausiai pateko naciams. Lietuvos auksą užblokavo JAV, Anglija ir Prancūzija.

Bendros aukso ir valiutos atsargos didžiausios buvo 1930-ųjų pradžioje ir siekė 125,7 mln. Lt. 1940-ųjų gegužę Lietuvos banko aukso ir užsieninės valiutos pozicija siekė 72 mln. litų.

Pasak M. Milieškos, dabartinio Lietuvos banko užsienio atsargų kiekis tolygiai didėja. Kai Lietuvos bankas pradėjo valdyti užsienio atsargas, jos sudarė 300 tūkst. JAV dolerių. Šių metų sausio pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 20 mlrd. litų (5,8 mlrd. eurų). Didžiausia jų dalis (apie 93 proc.) yra eurais, kitą dalį sudaro auksas (apie 5,8 t), laikomas Anglijos banke Londone.

"Kai rinkos sąlygos palankios, auksas investuojamas į terminuotuosius indėlius arba aukso apsikeitimo sandorius", - sakė M. Milieška.

Anonsas

Kitose šio ciklo dalyse skaitykite:
Ko tarpukariu ir dabar pasiekė Lietuvos ekonomika ir finansinė sistema
Kokia buvo emigracijos įtaka tarpukario ir dabartinei Lietuvai
Kokią tarpukario Lietuvą po poros dešimtmečių matė garsūs emigrantai