VISUOMENINIS JUDĖJIMAS "Lemiamas šuolis" Rezoliucija DVYLIKA PAŽANGOS DARBOTVARKĖS žingsnių

"Lemiamo šuolio" judėjimo nariai,

dėkodami visiems, kurie palaikė "Lemiamo šuolio" proveržio idėjas Europos Parlamento rinkimuose;

konstatuodami, jog dalyvavimas demokratiniame procese padėjo suformuoti naują pažangos darbotvarkę;

pasiruošę paremti visus kandidatus ir partijas, kurios nuosekliai ir kryptingai įsipareigotų įgyvendinti pažangos darbotvarkę Lietuvai;

pabrėždami, kad, nepaisant augančios ekonomikos, emigracija ir protų nutekėjimas išlieka pagrindinė Lietuvos struktūrinė problema, kurią Lietuvos politinis elitas turėtų spręsti;

atkreipdami dėmesį, kad didėjanti regionų gyventojų socialinė atskirtis skatina emigraciją ir taip smarkiai prisideda prie mūsų valstybės nykimo;

pareiškiame, kad ryžtamės tęsti savo veiklą, siekdami tikrų pokyčių Lietuvos politikoje;

kviečiame Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimą, išrinktuosius Europos Parlamento narius naudoti išgrynintas mūsų judėjimo idėjas siekiant esminio Lietuvos proveržio;

siūlome jau šiandien nedelsiant žengti dvylika pažangos žingsnių:

1) atsisakyti dvilypių darbo rinkos standartų, kur dominuoja privilegijos vietinėms profesijoms, tačiau diskriminuojami pagal darbo santykius dirbantys žmonės. Tokia situacija kenkia Lietuvos investiciniam patrauklumui. Mokestinę bazę siūlome plėsti per turto mokesčius, neatsisakant progresyvumo ir socialinės atsakomybės principų;

2) kaip įmanoma greičiau susitarti dėl iš esmės naujos nacionalinės švietimo ateities strategijos, nukreiptos į kardinalų švietimo kokybės pokytį, mokytojo autoriteto, mokytojo profesijos ekonominio bei socialinio prestižo atkūrimą ir į veržlios, dinamiškos, išsilavinusios XXI a. Lietuvos visuomenės kūrimą. Pertvarkyti švietimo finansavimą siekiant maksimaliai pakelti atlyginimus mokytojams, dėstytojams ir mokslininkams;

3) suteikti trejų metų startuolio neapmokestinimo periodą ir skatinti smulkių įmonių finansavimą per nebankinius instrumentus, skatinant kapitalo rinkos augimą ir technologinių inovacijų vystymą;

4) matant finansinių technologijų (fintech) sektoriaus plėtros sėkmę, kryptingai paruošti sąlygas į Lietuvą pritraukti ir išugdyti dar vieną naują pažangiųjų technologijų sektorių, tuo pat metu užtikrinant jau esamų proveržio technologijų (lazerių, biotechnologijų, finansinių technologijų) tvarią raidą ir tolesnę plėtrą;

5) isteigti naują žmogiškųjų išteklių agentūrą, kuri būtų politiškai atsakinga Ministrui Pirmininkui ir Prezidentui. Jos tikslas - spręsti Lietuvos talentų darbo rinkoje stygių, atidžiai sekti imigracijos ir emigracijos srautus ir rūpintis grįžtančių lietuvių reintegracijos klausimais. Teikti pagalbą verslui ir investuotojams sprendžiant žmogiškųjų resursų klausimą;

6) siekiant, kad Lietuva taptų ilgamžiškiausia ir sveikiausia tauta Europoje, identifikuoti gyvenimo trukmę trumpinančius veiksnius ir imtis išmanių, šiuolaikiškų priemonių jiems šalinti. Skatinti aktyvų gyvenimo būdą ir ugdyti sveikatingumo kultūrą. Skatinti lietuviško ekologiško maisto gamybą ir vartojimą nuo darželio ir mokyklos iki plačiųjų visuomenės sluoksnių;

7) ekologišką, išmanų, produktyvų žemės ūkį įtvirtinti kaip Lietuvos ekonomikos kertinę atramą, sistemingai įtvirtinant Lietuvos kaip ekologiško ir sveiko maisto šalies įvaizdį ir su kryptinga valstybės pagalba stiprinant vertės kūrimo grandinę maisto pramonėje.

8) investuoti į pažangias technologijas, susijusias su žaliąja energetika, ir skatinti elektrinio transporto naudojimą miestuose;

9) paruošti naujus regioninės plėtros projektus savivaldybėse, kurioms atsiranda naujos galimybės po to, kai 2026 metais bus įgyvendintas "Rail Baltica" projektas. Tai potencialiai transformacinis projektas, kuris gali radikaliai pakeisti regioninę plėtrą ne tik Kauno regione, bet ir visoje Lietuvoje;

10) skatinti bendruomeniškumą ir didinti tarpusavio pasitikėjimą per kultūrą. Raginti Lietuvos savivaldybes įgyvendinti pilietinį biudžetą, kurį skirstytų patys savivaldybių piliečiai. Mokesčių mokėtojams suteikti galimybę remti kultūrą, mokslą, sportą ir startuolius per mokestines lengvatas;

11) įgyvendinti Europos talentų stabilumo mechanizmą (ETSM), kuris padėtų suvaldyti emigracijos srautus krizės atveju;

12) parengti Lietuvos proveržio strategiją ateinantiems dvidešimčiai metų, kur būtų aiškiai įvardyti ateities ekonomikos prioritetai ir ilgalaikis socialinis modelis.

2019 m. liepos 02 d., Vilnius