Valstiečių nuslėpta informacija gali lemti chaosą Vyriausybėje

Alfa.lt pasikalbėjo su dviejų Seimo opozicinių partijų atstovais – konservatoriumi Laurynu Kasčiūnu (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir opozicijos lydere Viktorija Čmilyte-Nielsen (Liberalų sąjūdis). Šios dvi partijos savivaldybių lygmeniu yra sudariusios koalicijas su LLRA ir Rusų aljanso bendru politiniu dariniu.

Trakų rajono savivaldybės valdančiąją koaliciją sudaro 7 Lietuvos liberalų sąjūdžio, 4 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir 2 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai.

Taip pat buvo pakalbinta ir „Laisvės partijos“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė, kurios atstovaujama partija Vilniaus savivaldybėje irgi yra sudariusi bendrą koaliciją su tautinėms mažumoms atstovaujančiu politiniu dariniu. 

Vilniaus savivaldybės valdančiosios koalicijos sudėtis: „Laisvės partijos“ frakcija – 18 atstovų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija – 9 atstovai, LLRA ir Rusų aljansas – 6 atstovai ir Darbo partija – 5 atstovai.

Akylai seka skandalą ir laukia tyrimo išvadų

Į komandiruotę Taivane šiuo metu išvykusi Seimo narė, „Laisvės partijos“ pirmininkė A. Armonaitė savo partijos buvimą koalicijoje Vilniaus savivaldybėje kartu su LLRA ir Rusų aljanso bendru dariniu „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ vertina atsargiai.

„Viskas yra labai paprasta – kai laimi rinkimus, tau reikia įgyvendinti programą ir pažadus, kuriuos davei rinkėjams. Tu tiesiog sakai partijoms, kurios irgi pateko, – štai yra mūsų pažadai ir ar jūs sutiktumėte, kad jie būtų įgyvendinami. Tie, kurie sutinka, su tais ir yra dirbama. Jeigu žmonės renka tas partijas, tai su jomis ir tenka dirbti.

„ Nepaisydami turėtos informacijos, valstiečiai vis tiek priėmė LLRA-KŠS į koaliciją. Gal jie galvojo, kad ši situacija tiesiog praplauks?
– A. Armonaitė

Aušrinė Armonaitė © Dmitrijus Radlinskas

Mes labai sekame, kas vyksta, ir kol kas dar pati neturiu daugiau informacijos, negu yra pasirodę viešojoje erdvėje, tačiau jeigu paaiškėtų, jog tie ryšiai su Rusijos diplomatais yra labai rimti ir visos LLRA-KŠS partijos, o ne atskirų politikų, kurie galbūt kolaboruoja su mums nedraugiškų valstybių tarnybomis ar organizacijomis, tai, aišku, tolimesnio bendradarbiavimo būti negalėtų.

Nepaisydami turėtos informacijos, valstiečiai vis tiek priėmė LLRA-KŠS į koaliciją. Gal jie galvojo, kad ši situacija tiesiog praplauks? Tačiau kol yra politikų, kuriems rūpi Lietuvos suverenitetas ir saugumas, kol yra žiniasklaida, kuri yra laisva, nesitikiu, jog ši tema taip ims ir nepastebimai praslys“, – sakė A. Armonaitė.

Neįprastos koalicijos savivaldybėse – dažnas reiškinys

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas teigė, jog konservatoriai atsižvelgtų į tyrimo išvadas ir, jeigu reikėtų, nutrauktų visus politinius ryšius su politine jėga, kuri yra nedraugiška Lietuvos atžvilgiu.

Jis taip pat tvirtino, jog iš viešai pateiktos pažymos mato, kad po priedanga veikę Rusijos diplomatai ieškojo būdų, kaip sukurti tam tikrą politinį junginį tarp LLRA-KŠS ir Rusų aljanso.

„Jeigu paaiškėtų, kad I. Rozova yra tik ledkalnio dalis ir kad didžiąją jo dalį sudaro ne tik ji, bet ir pati LLRA-KŠS, tai, be jokios abejonės, būtų keliamas klausimas, ar galima dirbti koalicijoje su LLRA-KŠS.

Tai bus klausimas ne tik mums, ponui Remigijui Šimašiui, bet ir visiems kitiems. Bet kol kas neužbėkime įvykiams už akių, kol tyrimas dar neprasidėjo. Paaiškėjus jo išvadoms, galėsime daryti tam tikrus apibendrinimus“, – teigė L. Kasčiūnas.

Kalbėdamas apie tai, kodėl jo atstovaujama partija savivaldybių lygmeniu yra sudariusi koaliciją su galimai Kremliui pavaldžiomis partijomis, parlamentaras turėjo paaiškinimą.

„Reikia pripažinti, jog savivaldybių lygmuo yra labiau techninis ir ūkinis lygmuo. Savivaldoje galima pamatyti daug įvairių margaspalvių koalicijų, kurių niekada nepamatysi nacionaliniu lygmeniu, ir jos gali atkreipti dėmesį.

„ Sužinojus, jog konservatoriai viename ar kitame mieste dirba kartu su Kremliui palankia partija, darbą įsivaizduoti kartu būtų sudėtinga.
– L. Kasčiūnas

Laurynas Kasčiūnas © Dmitrijus Radlinskas

Reikia suvokti, kad taip pasiskirsto balsai ir politinės jėgos, o be to negalėtum suformuoti jokios koalicijos ir būtų amžina opozicija, kas irgi nėra gera perspektyva bet kuriai politinei jėgai. Tačiau kai peržengiamos ribos, be abejo, reikia imtis principingų sprendimų. Sužinojus, jog konservatoriai viename ar kitame mieste dirba kartu su Kremliui palankia partija, darbą įsivaizduoti kartu būtų sudėtinga“, – teigė L. Kasčiūnas.

Paklaustas, kokia, jo akimis, šiuo metu yra LLRA-KŠS lyderių laikysena, jis tvirtino, jog Voldemaro Tomaševskio veiksmai buvo lengvai prognozuojami.

„Natūralu, kad laikysena buvo lengvai prognozuota, bet ji, aišku, nėra solidi ir toliaregiška. Išgirdus V. Tomaševskio pasisakymą, jis buvo įprastas – viską neigti ir nieko nevertinti savikritiškai. Tai tiesiog bandymai išplauti savo mundurą, niekinant pasirodžiusią informaciją.

Neigimo taktika yra suprantama, bet manau, kad tyrimo metu paneigti kai kuriuos dalykus bus per daug sudėtinga. Jo metu bus keliami sudėtingi klausimai ir į juos reikės pateikti atsakymus.

Mes iš viešosios informacijos matome, kad I. Rozova 2014 m. pavasarį buvo susitikime su Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnais, kurie, atrodo, norėjo ją perspėti. Panašiu metu tuometinis VSD vadovas Gediminas Grina iš Seimo tribūnos buvo pasakęs, jog buvo bandoma susitikti ir su V. Tomaševskiu, bet jis nesutiko susitikti“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Valstiečiams vargais negalais Seime sulipdžius koaliciją, itin svarbūs postai suteikti LLRA-KŠS atstovams. Jaroslavas Narkevičius tapo susisiekimo ministru, o Rita Tamašunienė pradėjo eiti vidaus reikalų ministro pareigas.

Anot L. Kasčiūno, žvelgiant į ateitį, įtampa Vyriausybėje yra neišvengiama.

„Ji neišvengiama, nes kalbame apie strategines ministerijas. Kai pamatysime platesnį tyrimo paveikslą, natūraliai kils klausimų. Jeigu tie potėpiai liudys apie ryšius ir sąsajas su Kremliumi, tuomet, žinoma, bus keliamas klausimas ir Vyriausybės formuotojams, kaip vertinti situaciją ir kaip iš jos išeiti. Juk kai kurie iš tos koalicijos formuotojų informaciją apie I. Rozovą žinojo dar iki rašto paviešinimo“, – teigė L. Kasčiūnas.

Seimo narys išreiškė viltį, jog netrukus prasidėsiantis tyrimas nebus veikiamas politinių žaidimų, nes, anot jo, nuo to priklausys jo sparta.

„Tikiuosi, kad rudens sesijoje jau turėsime tyrimo išdavas. Be jokios abejonės, kai kam gali kilti noras pažaisti politinius žaidimus. Turiu galvoje, jog valdančioji valstiečių frakcija, iš kurios dabartinių veiksmų jau dabar jaučiasi, jog jos nariai tyrimą nori sukti link politinių sąskaitų suvedinėjimo – ir Seimo pirmininkas, ir Vytautas Bakas mus bando eliminuoti – kai kuriuos opozicijos atstovus, be kurių mes iš viso neturėtume dabar apie ką kalbėti. Tačiau būtent po mūsų kreipimosi įvyko tai, kas įvyko.

Jeigu bus einama link politinių sąskaitų suvedinėjimo, bus blogai, nes šiuo atveju reikia tirti Rusijos įtakos architektūrą Lietuvoje, jos sistemiškumą ir metodologiją. Klausimas, kiek mes sugebėsime atsiriboti nuo tų politinių žaidimų, nuo to priklausys tyrimo greitis“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Prognozuoja, jog Vyriausybės darbas išliks nesklandus

Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen kol kas nelinkusi skandalo sūkuryje atsidūrusių partijų vadinti įtartinomis arba nepatikimomis ir teigia laukianti konkrečių įrodymų – NSGK tyrimo išvadų. Ji tvirtina, jog esant reikalui Liberalų sąjūdis priims reikiamus sprendimus.

„Aplinkybės dėl I. Rozovos viešai paaiškėjo tik prieš savaitę. Ši informacija sukelia daug klausimų ir abejonių dėl jos veikimo ar elgesio ir galbūt galimai netinkamų ryšių. Į šiuos klausimus NSGK suburta komisija turi atsakyti ir tai galėtų tapti priežastimi keisti priimtus politinius sprendimus, taip pat ir savivaldos lygmeniu, tačiau pirma norėčiau pamatyti tyrimo išvadas.

Beje, skaičiau V. Tomaševskio pranešimą ir manau, jog tai neatsakinga laikysena, apskritai kvestionuojanti mūsų tarnybų darbą“, – teigė politikė.

„ Manau, kad dėl ateities Vyriausybės kils labai daug klausimų.
– V. Čmilytė-Nielsen

Viktorija Čmilytė-Nielsen © Edvard Blaževič

Sklandų Vyriausybės darbą V. Čmilytė-Nielsen sako įsivaizduojanti sunkiai.

„Vyriausybės darbas jau buvo įtemptas ir sudėtingas. Koalicija buvo sunkiai sulipdyta, atiduodant kertines ministerijas LLRA-KŠS, ir dabar šioje situacijoje I. Rozovos istorija potencialiai gali turėti įtakos Vyriausybės ir taip jau nelabai sklandžiam darbui.

Daug klausimų kyla valstiečių lyderiams, kurie disponavo informacija apie tai, kad Seimo narei nebuvo leista dirbti su medžiaga. Nepaisant to, buvo nueita į koaliciją ir naujiems partneriams atiduotos šios ministerijos. Manau, kad dėl ateities Vyriausybės kils labai daug klausimų.

Viliuosi, kad tyrimo komisijos darbas bus nukreiptas ne į susidorojimą su nepatogiais politikais, o į tai, kas šioje situacijoje yra svarbiausia – ar nebuvo daroma įtaka iš mūsų didžiosios Rytų kaimynės šiai Seimo narei ar kitiems nariams.

Tačiau turiu abejonių, ar tai atitinka valdančiųjų pagrindinius interesus ir ar tas tyrimas nebus plečiamas tam, kad informaciniame triukšme pasimestų tie esminiai klausimai, kurie jau tapo nepatogūs ne tik I. Rozovos frakcijai, bet ir patiems valdantiesiems“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.