2019 m. balandžio 26 d. 08:52 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuva

Lietuva

Už ką balsuotų lietuviai, jei seimo rinkimai vyktų rytoj

(5)

Už ką balsuotų lietuviai, jei seimo rinkimai vyktų rytoj nuotrauka, foto

© Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.

Naujausių apklausų duomenys rodo, kad savivaldos rinkimų išvakarėse aptirpo kone visų politinių partijų reitingai. Pastarąjį mėnesį po 2 procentinius punktus sumažėjo gyventojų, ketinančių balsuoti už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) ir partiją Tvarka ir teisingumas. 

Smuktelėjus labiausiai palaikomų partijų reitingams, žymiai padaugėjo gyventojų, neapsisprendusių, už ką balsuotų, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai. Lyginant su ankstesne, prieš mėnesį vykdyta apklausa, tokia visuomenės dalis padidėjo net 9 procentais. Šiuo metu šis rodiklis siekia trečdalį (31,8 proc.) visuomenės. Prieš mėnesį neapsisprendusių arba balsuoti neketinančių dalis buvo 22,7 proc. 

Ekspertų teigimu, tendenciją, kai šalyje išaugo visuomenės dalis, nežinant,i už ką balsuoti Seimo rinkimuose, galėjo lemti tai, kad gyventojams, vaizdžiai tariant, galvas susuko savivaldos rinkimai. Ekspertai užsimena ir apie kitas tendencijas. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorės Ainės Ramonaitės, žvelgiant į reitingus bei savivaldos rinkimus, galima sakyti, kad paskutinė vinis į „socialdarbiečių“ karstą jau yra įkalta. 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 15-26 dienomis atliktos apklausos rodo, kad, jei artimiausiu metu būtų rinkimai į Seimą, didžiausią Lietuvos gyventojų palaikymą turėtų dvi partijos - Tėvynės sąjunga (šiuo metu partiją remia 16,2 proc. piliečių, prieš mėnesį tokių buvo 18,5 proc.) bei 14,6 proc. palaikymą turintys „valstiečiai“. Prieš mėnesį LVŽS rėmė 16,8 proc. gyventojų. 

Trečioje vietoje su 7,8 proc. palaikymu rikiuojasi LSDP (prieš mėnesį ji turėjo 9,8 proc.) paramą. Nuo socialdemokratų nedaug atsilieka „darbiečiai“. Juos šiuo metu remia 7,2 proc. gyventojų (sausį tokių buvo 6,3 proc.). Ketvirtoji - Tvarkos ir teisingumo partija. Šią politinę jėgą remia 6,7 proc. gyventojų, prieš mėnesį tokių buvo 9,2 proc. 

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Liberalų sąjūdis (3,9 proc., prieš mėnesį buvo 4,8 proc.), Lietuvos centro partija (3,9 proc., prieš mėnesį buvo 3,7 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (32,9 proc., prieš mėnesį buvo 2,3 proc.), Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai (2,5 proc., prieš mėnesį - 2,9 proc.) bei Lietuvos socialdemokratų darbo partija (2,5 proc., prieš mėnesį - 2,8 proc.). 

Visgi vienas ryškiausių šios apklausos akcentų yra tai, kad padaugėjo neapsisprendusių, už ką balsuoti. Pasak ekspertų, vienas iš esminių veiksnių, lėmusių tokį ryškų neapsisprendusių piliečių augimą, buvo tai, kad apklausa atlikta prieš pat savivaldos rinkimus. 

TSPMI profesorės A. Ramonaitės nuomone, poreikis apsispręsti, už ką balsuoti savo savivaldybėse galėjo tiesiog „susukti galvas“ žmonėms, paklaustiems, ką šie palaikytų nacionaliniuose rinkimuose. 

„Gali būti, kad savivaldos rinkimai žmonėms susuko galvas. Pavyzdžiui, žmogus rinkimuose norėjo balsuoti už esamą miesto merą, tačiau to mero partija galbūt jam nėra prie širdies, ir jis nebūtų linkęs už ją balsuoti nacionaliniuose rinkimuose. Tad situacija, kai rinkėjai galvojo, už ką balsuos savivaldos rinkimuose, šiek tiek sumaišo kortas bendrajai nuostatai apie nacionalinius rinkimus“, - samprotavo profesorė. 

Ji pabrėžė, kad pakankamai aišku, jog šiuo metu sąsaja tarp savivaldos ir nacionalinės valdžios rinkimų pasidarė ganėtinai menka. 

A. Ramonaitei antrino „Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Jos teigimu, rinkėjai paprastai gilinasi į tai, kas jų gyvenamoje savivaldybėje darosi, tuo tarpu vykdytos apklausos yra nukreiptos į respublikinį pasirinkimą. 

Sociologė taip pat pažymėjo, kad savivaldos rinkimai galėjo turėti įtakos ne tik išaugusiai daliai neapsisprendusiųjų. Jos teigimu, aktyvi Darbo partijos vadovo Viktoro Uspaskicho rinkimų kampanija, kovojant dėl mero posto Vilniuje, nors ir nebuvo sėkminga, tačiau nacionaliniu lygiu galėjo siųsti žinutes apie pačią partiją. 

„Vilniaus rinkimų kampanija buvo aktyvi, ir reklama buvo rodoma visai Lietuvai, tai padidino partijos žinomumą“, - nedidelius, tačiau teigiamus Darbo partijos reitingų pokyčius aiškino R. Ališauskienė. 

Kartu ekspertės sutarė, kad pastarosios apklausos ir savivaldos rinkimų rezultatai iš esmės liudija, kad nuo Gintauto Palucko vadovaujamos Socialdemokratų partijos atskilusių Gedimino Kirkilo „socialdarbiečių“ partijos projektas nepasiteisino. A. Ramonaitės manymu, apskritai galima jau kalbėti apie paskutinę vinį į šios partijos karstą. 

„Apklausa buvo daryta iki savivaldos rinkimų pradžios, o savivaldos rezultatai - labai nepalankūs šiai partijai ir, iš kitos pusės, palankūs Gintauto Palucko vadovaujamiems socialdemokratams. Manau, kad čia turėtų būti paskutinė vinis į „socialdarbiečių“ karstą“, - sakė TSPMI profesorė. 

Eksperčių nuomonės šiek tiek išsiskyrė dėl to, ar „socialdarbiečių“ nuosmukio tendencija turėtų lydėti ir apie naują partiją kurti kalbančius nuo Liberalų sąjūdžio atskilusius liberalus. Pasak TSPMI profesorės, jei visgi atskilusių rinkimų komitetų pagrindu būtų įkurta nauja liberalų partija, nebūtinai ją lydėtų liūdnas „socialdarbiečių“ likimas. 

„Naująją liberalų partiją tarsi bandoma kurti kaip atsvarą seniesiems liberalams dėl to, kad ji pakliuvo į nemalonų teisėsaugos akiratį ir susigadino savo įvaizdį. Tad tikimasi, kad naujoji partija tarsi būtų švaresnė, neturinti neigiamo šleifo. Socialdemokratų atveju yra priešingai - būtent partijoje likę politikai siekia parodyti, kad gali atsinaujinti, nes senieji vilkai, kurie gerokai pabodo visuomenei, pasitraukė. Tad Socialdemokratų partija atrodo švaresnė nei „socialdarbiečių“, o liberalų atveju - naujoji partija atrodytų skaidresnė“, - kalbėjo A. Ramonaitė. 

Tuo tarpu R. Ališauskienė neatmetė, kad Liberalų sąjūdis turi perspektyvas ir toliau likti konkurencingas politinėje erdvėje. 

„Viskas labai priklausys nuo to, kaip atskilę liberalai, jei įkurs naują partiją, save pozicionuos. Kita vertus, kalbama, kad kol kas Gentvilo vedami liberalai patys keis pirmininką. Visgi, žvelgiant į ankstesnius pavyzdžius, atskilimai liberalams nebuvo labai sėkmingi. Todėl tie, kas norėdavo už liberalus balsuoti, rinkdavosi tarp nors ir aptrupėjusio, tačiau senajai partijai priklausančio politikų rato“, - apibendrino sociologė.

(Procentas nuo visų rinkėjų - 18 metų ir vyresnių gyventojų)  2019 01 (%)  2019 02 (%) 
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus  18.5  16.2 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą  16.8  14.6 
Lietuvos socialdemokratų partiją  9.8  7.8 
Darbo partiją  6.3  7.2 
Partiją Tvarka ir teisingumas  9.2  6.7 
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį  4.8  3.9 
Lietuvos centro partiją  3.7  3.8 
Lietuvos lenkų rinkimų akciją - krikščioniškų šeimų sąjungą  2.3  2.9 
Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus)  2.9  2,5 
lietuvos socialdemokratų darbo partiją   2.8  2.5 
Kitas partijas  0.2  0.1 
Nežino /neatsakė  22.7  31.8 



Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Statistika

2019-03-22   15:17

IP: 85.232.138.203

Iki šios minutės komentota taip: 2 - prieš valstiečius, 2 - pries konservatorius ir tame tarpe 1 - prieš socdemus. Vien tiktai prieš, prieš ir prieš!
Tai už ką balsuosime "už", ponai ir ponios?

Zurbagan

2019-03-22   13:30

IP: 185.11.26.161

Tik ne gandragalviai.

-

2019-03-22   13:12

IP: 86.38.179.248

Tik ne už konservus ir socdemus.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuva

Ketvirtadienį LRT vykusiuose Prezidentų debatuose teisingumo tematiką kandidatai suprato skirtingai. Filosofas...

A. Juozaitis: „...ir už rodomą beždžionę žmonės balsuos“ nuotrauka, foto

Ketvirtadienio rytą vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas su žurnalistais lenktyniavo ...

Planuoja revoliuciją vairuotojams nuotrauka, foto

Lietuvos centro partijos (LCP) senbuviai pašalino per tūkstantį narių ir pranešė...

Suspendavo N. Puteikį ir pašalino trečdalį narių nuotrauka, foto

Rytoj ir poryt didžiojoje Lietuvos dalyje padidės miško gaisrų rizika, nes, kaip...

Padidėjo miško gaisrų rizika nuotrauka, foto

Arnoldui Šileikai - V.A. Graičiūno nominacija nuotrauka, foto

Klaipėda, Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės generaliniam direktoriui Arnoldui Šileikai skirta Vytauto...

Į Klaipėdą atplaukė 33 kūdikiai nuotrauka, foto

Klaipėda, Vakar Klaipėdos kruizinių laivų terminale šį sezoną prišvartuotas pirmasis kruizinis laineris "MSC...

Šeštadienį Kuršių nerijoje rengiama talka nuotrauka, foto

Neringa, Nenustebkite po šio savaitgalio Neringoje radę liūtų pėdsakų – jų tikrai rasite....

A. Juozaitis: „...ir už rodomą beždžionę žmonės balsuos“ nuotrauka, foto

Lietuva, Ketvirtadienį LRT vykusiuose Prezidentų debatuose teisingumo tematiką kandidatai suprato skirtingai. Filosofas...

Klaipėda, Paskelbta prieš 10 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 51 min.

Neringa, Paskelbta prieš 52 min.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...