Ant vinies pakabinti profesionalaus politiko bateliai nebūtinai pranašauja nesėkmę versle. Tai galėtų patvirtinti į žurnalo „Top“ turtingiausių šalies sąrašą patekę buvę politikai, kurių bendras turtas siekia beveik 430 mln. eurų. Dažniausiai jie dalyvavo savivaldoje – tokių suskaičiavome dešimt. Tačiau aptikome ir vieną buvusį premjerą bei Seimo narį.
Žurnalo „Top“ vertinimu, turtingiausias buvęs politikas – žuvies perdirbimo įmonės „Norvelita“ valdybos pirmininkas Jordanas Kenstavičius, kurio turtas vertinamas 130 mln. eurų. 23-ias 500 turtingiausių šalies gyventojų gretose atsiradęs verslininkas iki 2015 m. buvo Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys.
Verslas J. Kenstavičiui klostosi puikiai – 1995 m. įkurta įmonė tapo viena didžiausių žuvų perdirbimo bendrovių Europoje, o 95 proc. produkcijos eksportuojama į Vakarų Europą. Didelį postūmį „Norvelitai“ davė 2015 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos mažmeninės prekybos milžine „Lidl“. Žurnalo vertinimu, verslininko turtas per metus paaugo 56 mln. eurų.
Tuo tarpu antras turtingiausias buvęs politikas – Klaipėdoje žinomas verslininkas Martinas Gusiatinas (94 mln. eurų), įmonių „Stemma Group“ ir „Amberwind“ akcininkas, turtingiausių Lietuvos žmonių gretose yra 43-ias. 2003–2007 m. verslininkas buvo uostamiesčio tarybos narys, o dabar yra ir Klaipėdos garbės pilietis.
Šiemet verslininko dukros valdoma „Stemma Group“ pasirašė sutartį dėl vadinamojo Mėmelio miesto įsigijimo. Tai 5 hektarų plotas miesto centre, kuriame Gusiatinai planuoja verslo bei rekreacinius objektus. Minėta bendrovė taip pat valdo keturis vėjo jėgainių parkus Pagėgiuose ir Tauragės rajone. Pats M. Gusiatinas 2016 m. finansiškai rėmė Klaipėdos sentikių Dangun ėmimo ir Mykolo cerkvės statybą.
Trečias turtingiausias buvęs politikas savo politinę karjerą tikriausiai spėjo pamiršti – tai „Dujotekanos“ valdybos pirmininkas Rimandas Stonys (81 mln. eurų). 52-oje vietoje žurnalo „Top 500“ sąraše atsidūręs verslininkas priklausė Lietuvos komunistų partijai, buvo Klaipėdos rajono pirmasis partijos sekretorius.
Valstybės saugumo departamento (VSD) teigimu, R. Stonys kartu su M. Gusiatinu bei kitais buvusiais Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos savininkais dalyvavo įvairiose rusiškų dujų pardavimo Lietuvai schemose. Verslininkas yra rėmęs ne vieną Lietuvos politinę partiją, yra vienas iš Algirdo Brazausko fondo steigėjų.
Ketvirtas politikoje jėgas išbandęs, tačiau aktyviai rinkėjams nebeatstovaujantis verslininkas – „Panevėžio kelių“ akcininkas Gvidas Drobužas. Šis politiko kelią išbandė Panevėžyje. Pašlijus santykiams su ilgamečiu verslo partneriu Remigijumi Juodviršiu, atitolo nuo įmonės reikalų, nesėkmingai bylinėjosi, kad jam būtų padidinta akcininkams skiriama tantjemų suma.
Ragavę nacionalinės politikos
Solidų turtą, „Top“ vertinimu, sukaupė nevienareikšmiškai vertinamas ministro pirmininko pareigas ėjęs Adolfas Šleževičius (14,1 mln. eurų). Aukščiausią politinės karjeros tašką jis pasiekė 1993 m., stojęs prie Vyriausybės vairo, tačiau ilgai poste neišsilaikė.
Jau po dvejų metų politikui teko pasitraukti, nes žlungant Lietuvos akciniam inovaciniam bankui tuometis premjeras suskubo indėlius atsiimti anksčiau už eilinius piliečius. Po to buvęs politikas užsiėmė žemės ūkiu, o 2018 m. buvo patekęs į žiniasklaidos akiratį dėl galimai neteisėtai įgytų teisių į žemės sklypą Vilniaus Valakampių rajone.
Dar vienas nacionalinės politikos ragavęs, tačiau į paraštę pasitraukęs verslininkas – socialdemokratas Bronius Bradauskas (11 mln. eurų). Skambiais pareiškimais pagarsėjęs politikas yra laidavimo paslaugų atliekant muitinės procedūras bendrovės „Lamantinas“ vienintelis akcininkas.
Pastaruosiuose rinkimuose politikas į parlamentą išrinktas nebuvo. Jo sūnus, Dainoras Bradauskas, vadovavo Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau dėl įtarimų korupcija iš posto buvo atleistas dabartinio finansų ministro Viliaus Šapokos.
Į žurnalo „Top 500“ sudaromą sąrašą taip pat pateko buvęs Druskininkų savivaldybės tarybos narys Valdas Trinkūnas (25 mln. eurų), buvęs Klaipėdos rajono tarybos narys Jonas Dumašius (22 mln. eurų), buvęs Aukščiausiosios tarybos deputatas Česlovas Karbauskis (20 mln. eurų), buvęs Šiaulių miesto meras Arvydas Salda (11 mln. eurų), buvęs Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys Gintautas Dominas (10 mln. eurų), buvęs Kauno savivaldybės tarybos narys Arvydas Žilevičius (7 mln. eurų), buvęs Šilutės meras Arvydas Jakas (6 mln. eurų) bei buvęs Birštono miesto tarybos narys Vytautas Silevičius (2,9 mln. eurų).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą