Savižudybių prevencija: ko stinga Telšiuose ir Tauragėje?

Savižudybių prevencija: ko stinga Telšiuose ir Tauragėje?

Higienos instituto duomenimis, nors pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja savižudybių, tačiau 22 savivaldybėse jų padaugėjo. 15min nagrinėja, kaip vyksta savižudybių prevencija ir kokių priemonių trūkstaTelšių rajone ir Tauragės apskrityje – šiose vietovėse pernai užfiksuotas savižudybių skaičiaus augimas.

Telšiai: kur nėra savižudybių prevencijos programos

Telšių apskrities 3 iš 4 savivaldybių savižudybių padaugėjo, lyginant su praėjusiais metais. Išsiskiria vienintelė Rietavo savivaldybė, kurioje pernai neužfiksuota nė viena tokia nelaimė, tačiau Telšių rajone – jų dukart daugiau.

Verta pabrėžti, kad šiame rajone savižudybių skaičius nuolat keisdavosi – vienais metais jų nutikdavo daugiau, kitais – mažiau. Viena iš galimų priežasčių, kodėl taip nutiko – Telšių rajone nėra patvirtinta savižudybių prevencijos programa.

Tačiau, pasak šio rajono Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistės Sandros Valančienės, programa yra ruošiama. „Psichikos sveikatos stiprinimas Telšių rajone vyksta per atskiras programas ir projektus.

Žiūrint į statistinius duomenis, nuo 2008 metų skaičiai taip ir keičiasi, vienais metais daugiau, kitais mažiau savižudybių atvejų. Kodėl taip yra, vienareikšmio atsakymo nėra. Kaip teigė psichiatrai, jie negali teigti ir tvirtinti, kad tai asmenys, kurie turėjo psichologinių problemų, nes jie negauna duomenų apie savižudžius“, – komentuoja S.Valančienė.

Jos atsiųstame atsakyme taip pat rašoma, kad didžioji savižudybių problema yra alkoholis: daugiau nei 80 proc. nusižudžiusių vyrų buvo apsvaigę nuo alkoholio.

S.Valančienė sako, kad Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras yra pateikęs paraišką Europos socialinių fondų agentūrai, sveikos gyvensenos skatinimo regioniniu lygmeniu programai.

Šio projekto vienas iš tikslų apmokyti kuo daugiau žmonių atpažinti savižudybės pavojų ir kaip nukreipti žmogų į saugias rankas, kaip pradėti pokalbį ir motyvuoti jį kreiptis pagalbos.

Telšių krizių centro direktorė Vanda Benaitienė svarsto, kad savižudybių skaičiaus išaugimo galima viena iš priežasčių – nenuoseklus ir nepakankamai koordinuotas darbas savižudybių prevencijos srityje.

Jos žiniomis, šiuo metu Telšių rajonas nėra įtrauktas į respublikos savivaldybėse prioritetine tvarka vykdomą savižudybių prevencijos programą. „Tokia visa apimanti kompleksinė savižudybių prevencija rajone šiuo metu nevykdoma.

Esame parengti ir žinome, kaip reikėtų vykdyti savižudybių prevenciją. Be to, respublikoje turime puikiausių specialistų, suicidologų, kurie konsultuoja, vykdo mokymus. Belieka tik laukti geros politikų valios“ , – aiškina V.Benaitienė.

Jos vadovaujamas krizių centras stengiasi padėti mažinant savižudybių skaičių, tačiau vien gera valia ir savanoryste nepajėgta toliau intensyviai dirbti.

Tam reikia žmogiškųjų išteklių, finansų ir komandos, kuri dirbtų būtent toje srityje. V.Benaitienės teigimu, projektai, skirti savižudybių prevencijai, yra trumpalaikiai, turintys simbolinį finansavimą. Lėšų paskyrimas iš ligonių kasų taip pat yra mažas. Dar viena problema – net žemos savižudybės grėsmės atvejais, gydymas yra chemizuotas, nors, anot V.Benaitienės, tokiu atveju reikalinga tik psichologinė pagalba. Ji priduria, kad vaistai ir stacionarus gydymas yra reikalingi, kai asmuo yra labai gilioje krizėje. „Savižudybių prevencija turėtų būti vykdoma trimis sritimis: prevencija per viešinimą, intervencija ir pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems, apimanti statistikos analizę, ir prevencinės programos koregavimas pagal esamą situaciją. Taigi mes šiuo metu likome prie vienos iš prevencijos dalių – pagalba esantiems krizėje, išgyvenantiems netektis, patyrusiems smurtą ir kitas gyvenimo negandas“, – dėsto V.Benaitienė. Ji dalinasi ir pavyzdžiu, kai dar 2002 m. po penkiolikmečio savižudybės, sudrebinusios visą Telšių rajoną, buvo imtasi intensyvios kompleksinės prevencinės veiklos. Buvo pasikviesta suicidologė, VU prof. Danutė Gailienė, aptartos prevencinės veiklos kryptys, apmokyti 103 atstovai iš įvairių įstaigų ir organizacijų. Mokyklose mokiniams vestos prevencinės penkių užsiėmimų pamokos. SUPRASTI AKIMIRKSNIU Nors Kaune, Telšių rajone bei Tauragės apskrityje savižudybių padaugėjo, tačiau imamasi atitinkamų priemonių situacijai suvaldyti. Kaune nuo pernai vyksta atvejo vadyba bei nemokamos, anoniminės psichologinės konsultacijos. Telšiuose ruošiama savižudybių prevencijos programa, nes kol kas trūko nuoseklumo ir finansavimo. Tauragėje yra specialistų, ypač psichiatrų stygius. Taip pat egzistuoja stigma dėl lankymosi pas psichologą ar psichiatrą, žmonės ne visuomet linkę tęsti gydymą. 

Dalis savižudybės rizikoje esančių žmonių turi priklausomybių, liūdesį skandina alkoholyje. Nuošaly palikti vieniši ar priklausomybes turintys žmonės „Valstybinė socialinė psichologinė pagalba sutelkta į rizikos asmenis. Tačiau liko užmaršty vieniši senoliai, priklausomi nuo alkoholio ir kitų priklausomybių turintys vyrai, neturinčios vaikų šeimos, ligoti asmenys, sergantys nepagydomomis ligomis, kurios nepriklauso stebimoms ir rizikos grupės šeimoms“, – aiškina Telšių krizių centro direktorė.

Pasak jos, atjausti galėtų kiekvienas: nepalikti bėdoje žmogaus, kuris susiduria su sunkumais. „Labai veiksmingas viešinimas, informavimas, asmeniniai žinomų žmonių pasidalijimai. Efektyvu būtų, jeigu mokyklose kiekvienas mokinys gautų informaciją apie tai, kaip padėti sau ir draugui, jei įtari, kad jis yra krizėje arba jam kyla minčių apie savižudybę. Programos yra parengtos, belieka jas praktiškai taikyti.

Be galo gaila ir apmaudu, kad dažnai džiaugiamės gražiomis gatvėmis, ežero pakrantėmis, o nebranginame žmonių, nepajėgiame nuosekliai ir reguliariai jiems padėti“, – nurodo V.Benaitienė.

Visgi specialistė pastebi ir gerų pokyčių: daugėja žmonių, vaikų ir paauglių, kurie ateina pagalbos dėl kilusių suicidinių minčių.

Vaiko teisių tarnybų specialistai, socialiniai darbuotojai skubiai reaguoja ir operatyviai organizuoja vaikų esančių krizėje, atvežimą į Telšių krizių centrą ir kitas pagalbos įstaigas.

Pasiteisina pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems, nes nemažai besikreipiančių dėl suicidinių minčių buvo išgyvenę savo artimųjų savižudybes.

Žemos savižudybės grėsmės atvejais gydymas yra chemizuotas, nors, anot V.Benaitienės, tokiu atveju reikalinga tik psichologinė pagalba.

Tauragė: kur trūksta psichiatrų bei algoritmų Tauragės apskrityje taip pat kasmet savižudybių skaičius arba išauga, arba sumažėja. Tačiau, lyginant su kitų apskričių rodikliais, šioje apskrityje tokių nelaimių nutinka daugiausiai visoje Lietuvoje. Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Daiva Genienė ir visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Preikšaitienė teigia, kad savižudybių padidėjimą 2016 m. lėmė ir sumažėjęs savivaldybės gyventojų skaičiaus – nuo 41 341 (2015 m.) iki 40 788 (2016 m.). Specialistės dėsto kelias su savižudybių prevencija susijusias problemas.

Tauragės rajono savivaldybėje gana ilgą laiką, su pertraukomis, nėra savivaldybės gydytojo. Taip pat trūksta ir psichiatrų, o norintys ateiti į konsultaciją turi ilgai laukti. Dar viena problema – visuomenėje vis dar gajus stigmatizuotas požiūris į ieškančius psichologo ar psichiatro pagalbos asmenis, taip pat žmonės vengia įrašų paciento kortelėje apie apsilankymą pas šiuos specialistus.

Iki šių metų nebuvo ir savižudybių prevencijos algoritmo. „Atsižvelgus į biuro rekomendacijas savižudybių prevencijos srityje, 2018 m. mero potvarkiu sudaryta savižudybių prevencijos darbo grupė.

Biuras išreiškė iniciatyvą organizuoti konferenciją, skirtą mažesniųjų savivaldybių, kurios sėkmingai sprendžia šią problemą pasidalinimui gerąja patirtimi.

Patirtimi bei rekomendacijomis taip pat dalinsis Savižudybių prevencijos biuro atstovai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ekspertai. Pasitelkiant ekspertus bei Tarpinstitucinio bendradarbiavimo grupę bus sudarytas ir patvirtintas savižudybių prevencijos algoritmas“, – dėsto Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovės. Be to, biuro specialistai, dirbantys ugdymo įstaigoje, ir visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai yra apmokyti pagal programą „Safetalk“ atpažinti suicidinėje rizikoje esančius asmenis.

Esant galimybei pritraukti Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšas, biuras numatęs tokius mokymus organizuoti ir Tauragės rajono savivaldybėje.

Taip pat organizuojamos ir netiesioginės savižudybių prevencijos veiklos. „Rajone aktyviai veikia Tauragės senjorų trečiojo amžiaus universitetas, 10 vaiko dienos centrų, Tauragės bendruomeniniai šeimos namai ir kitos organizacijos, savo darbu taip pat prisidedančios prie savižudybių prevencijos“, – rašoma 15min atsiųstame atsakyme.

Žmonės per vėlai kreipiasi pagalbos

Tauragės ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėjas Tomas Dereškevičius, komentuodamas išaugusį savižudybių skaičių, daro prielaidą, kad augant gyvenimo tempui, sunkėjant ekonominei situacijai, žmonės patiria daugiau streso ir pradėjus blogėti savijautai per vėlai kreipiasi į specialistus, psichologus, psichiatrus, psichoterapeutus.

„Siekiant sumažinti efektyvų savižudybių skaičių, svarbu kalbėti apie psichikos sveikatą, vengti stigmatizacijos, taip pat svarbus švietimas apie psichikos ligas, galimus sutrikimus, pagalbos prieinamumą bei gydymo būdus.

Kasdien aktualesnė yra socialinio darbuotojo funkcija ir poreikis, pagalba padedant spręsti kasdienines, socialines, buitines problemas, efektyviau ir greičiau organizuoti pagalbą“, – apie problemos sprendimus sako T.Dereškevičius.

Anot jo, Tauragės ligoninėje skubios pagalbos skyriuje budintis psichiatras suteikia pagalbą visą parą. Pacientai po suicidinio bandymo ar su įtariama aukšta suicido rizika gali būti stebimi ar stacionarizuojami pagal skubios pagalbos indikacijas. Psichiatrijos skyriuje teikiama psichologinė pagalba, taip pat konsultuoja soc. darbuotojas, taikoma psichoedukacija paciento artimiesiems ir savižudybę išgyvenusiems pacientams.

„Esant reikalui, gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas. Po stacionarinio gydymo pacientai nukreipiami tolimesniam stebėjimui į psichikos dienos stacionarą ar psichikos sveikatos centrą“, – aiškina T.Dereškevičius.

 

PSICHOLOGINĖS PAGALBOS TARNYBŲ ASOCIACIJOS
TELEFONŲ NUMERIAI IR DARBO LAIKAS

ŠIAIS NUMERIAIS NEMOKAMAI GALIMA SKAMBINTI IŠ VISOS LIETUVOS

 


 

 


Nr.

Psichologinės pagalbos tarnyba

Telefono numeris

Darbo laikas

 


1

Jaunimo linija 
Budi savanoriai

8 800 28888

I-VII

visą parą



2

Vaikų linija
Budi savanoriai, profesionalai

116 111

I-VII

11:00 - 21:00


3

Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.                             

8 800 77277

I-V

16.00 - 20.00


4

Pagalbos moterims linija
Budi profesionalai, savanoriai

8 800 66366

I-VII

10:00 - 21:00


5

Vilties linija 
Budi profesionalai, savanoriai

116 123

I-VII

visą parą



800-ąją paslauga apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš Valstybės biudžeto lėšų.









 

  Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“

Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt

Atsako per dvi dienas

„Jaunimo linija“

Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskai

Atsako per dvi dienas

„Vilties linija“

Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [email protected]

Atsako per tris darbo dienas

„Pagalbos moterims linija“

Rašyti el. paštu: [email protected]

Atsako per tris dienas

Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt 

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder