2019 m. vasario 16 d. 16:26 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuva

Lietuva

Reforma jaunuoliams: 34 tūkst. mokysis kitaip

Reforma jaunuoliams: 34 tūkst. mokysis kitaip nuotrauka, foto

© pixabay.com

Lietuvoje ruošiamasi dar vienai aukštojo mokslo reformai. Tik šį kartą valdžia nori jungti ne universitetus, o kolegijas, kuriose šiuo metu studijuoja beveik 34 tūkstančiai jaunuolių. Kol Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad pokyčiai neišvengiami, įstaigų vadovai baiminasi, kad reforma pasibaigs mechaniniu kolegijų sujungimu, kuris problemų esą nesprendžia.

Kauno technikos kolegijoje studentams veiklos netrūksta. Jaunuoliai šio užsiėmimo metu mokosi, kaip atpažinti BMW variklio dalis. Kol studentai pluša, kolegijos ruošiasi pokyčiams. Lietuvoje iš viso veikia 22 kolegijos: 10-imt privačių ir 12-a valstybinių, kurių laukia universitetų likimas. Jas ruošiama jungti, pokyčiai palies beveik 34-is tūkstančius kolegijose studijuojančių jaunuolių.

„Kolegijos buvo suformuotos prieš 20 metus, pasikeitė ir demografija, ir ūkio struktūra, ir vidinė migracija Lietuvoje įvyko – akivaizdu, tinklas kai kur tiesiog neatitinka poreikių, nėra kokybiškas, nėra tvarus. Matosi, kad po keleto metų kai kurios kolegijos gali papulti į didelę bėdą“, – sako Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad kolegijose būtinos reformos, nes kitu atveju jas gali ištikti Žemaitijos kolegijos likimas, šią aukštąją mokyklą prieš beveik 3 metus pasiglemžė emigracija – joje neliko studentų, kolegija nesugebėjo susitvarkyti su iššūkiais todėl buvo likviduota.

„Vilniuje ir Kaune situacija yra gana stabili, taip pat iš dalies Panevėžyje, Šiauliuose, bet sakykime Utenoje, Alytuje, Marijampolėje yra tikrai labai didelis susitraukimas, po keliasdešimt procentų per keletą metų. Tada atsiranda iš to kitos problemos. Yra perteklius pastatų, atsiranda per daug administracijos, dėstytojai neturi krūvio, jų tada mažėja atlyginimai, kolegijos, kurios yra mažos, negali užtikrinti pakankamos pasiūlos“, – aiškina viceministras.

Yra galimi keli kolegijų jungimo variantai. Pirmasis, prie didžiųjų miestų švietimo įstaigų būtų jungiamos smulkesnių regionų kolegijos. Antrasis, didžiųjų miestų kolegijos būtų sujungtos, o tokios kolegijos kaip Utenos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ar Alytaus veiktų arba atskirai, arba būtų priverstos formuoti tinklą.

„Šiaurės rytų Lietuvos miestų kolegijos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos galėtų dirbti, kaip tam tikras tinklas, dalindamiesi ištekliais ir kartu nagrinėdami regiono poreikius vidutinio dydžio augimo centrų poreikius“, – aiškina viceministras.

Šiuo metu vyksta nuožmios diskusijos tarp kolegijų bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Kolegijų vadovai aiškina, kad valdžia per daug žiūri į didžiuosius miestus ir per mažai dėmesio skiria mažiems regionams. Esą greitas sprendimas visus jungti neišsprendžia problemų.

„Nesinori, kad viskas išvirstų į aritmetinį kolegijų sujungimą didžiuosiuose miestuose, o į galutinę ilgalaikę reformą, kuri duotų naudą tiek sektoriui, tiek šaliai. <…> Norime kalbėti apie identifikavimą besidubliuojančių programų ir jų restruktūrizavimą, taip pat regionų poreikius ir tada, aišku, apie tinklo optimizavimą. Bet ne pradėti nuo tinklo optimizavimo ir tada galvoti apie kitus dalykus“, – kalba Kolegijų direktorių konferencijos vadovas Nerijus Varnas.

Kolegijų direktorių konferencijos vadovas taip pat piktinasi, kad kolegijos finansuojamos beveik perpus mažiau nei universitetai. Studijų krepšeliai 40 procentų mažesni.

„2009 metais kolegijų sektorius inžinerijos studijos, kadangi tą instituciją atstovauju, buvo finansuojamos 1400 eurų studentui, šiandieną yra 1395 eurai. Beveik 10 metų praėjo, o lėšos, krepšelio dydis, nepakito. <…> tą studijų bazę, kuri reikalinga praktiniam įgūdžiams būtent išlaikyti, pakankamai daug kainuoja, tas krepšelio dydis neatliepia tų išlaidų“, – sako jis.

Noru skubotai sujungti kolegijas taip piktinasi Seimo nariai, kartu su studentais. Esą smulkios kolegijos gali tapti puikiomis profesinių mokyklų ir universitetų partnerėmis ir gyvuoti savarankiškai.

„Galėtų atsirasti naujas ryšys su universitetais dirbti mūsų labui plėtojant nuoseklią profesinio rengimo liniją ir tada žmonės neturėtų, negaištų laiko 1,5 metų išlyginamosioms studijoms, susitaupytų laikas, susitaupytų pinigai“, – tikina parlamentaras Eugenijus Jovaiša.

„Išlaikyti kažkokį tai, na aukštesnio lygio, švietimą yra būtina regionuose. Tokiu atveju, jeigu mes apskritai uždarysime visas aukštąsias mokyklas regionuose, tai Lietuvoje ir liks 2 regionai arba galbūt tik vienas“, – sakė Studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.

Švietimo ir mokslo ministerija galutinį planą, kaip turėtų atrodyti Lietuvos kolegijos, turėtų pateikti kitų metų pavasarį. Tam, kad jos būtų sujungtos, Seimo patvirtinimo nereikia, veiklą kontroliuoja Vyriausybė.

Žymos: studijos, 2019

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuva

Vėliavos, herbai, himnai turi ne tik politinę, bet ir teisinę reikšmę, ...

Valstybės vėliava, herbas ir himnas – kodėl jie tokie? nuotrauka, foto

„Respublikos“ savaitės akiratyje - prieš Valstybės atkūrimo dieną itin paūmėjusios šalies aukščiausių...

Vasario 16-ąją šalies vadovai pasitinka susikiršinę nuotrauka, foto

Seimas skubos tvarka paskelbė referendumą dėl parlamento mažinimo. Iniciatoriai iš didžiausios...

Arūnas Valinskas: „Valstiečiai“ ir vėl laimės nuotrauka, foto

Vasario 16 d. 13.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g....

Valstybės istorija įamžinta medaliuose nuotrauka, foto

Klaipėdai dovanota istorinė vėliava nuotrauka, foto

Klaipėda, Minint vasario 16-ąją, uostamiestyje vyko istorinės vėliavos iškėlimo ir dovanojimo Klaipėdai ceremonija. 

Šilutės rajone ant bėgių aptiktas vyro lavonas nuotrauka, foto

Kriminalai, Šeštadienio ankstų rytą Šilutės link vykusio traukinio mašinistas pastebėjo kažką gulintį...

Istorijos pamoka netradicinėje erdvėje nuotrauka, foto

Klaipėda, Vytauto Didžiojo gimnazijos biblioteka po remonto pakeitė savąjį veidą. Čia dabar...

Kelyje Šilutė–Rusnė vanduo pakilo iki 14 centimetrų nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Kelio Šilutė–Rusnė apsemtame ruože šeštadienį vanduo pakilo iki 14 centimetrų. Eismas leidžiamas.

Klaipėda, Paskelbta prieš 30 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...