Pirmieji „valstiečių“ krizės ženklai: daugėja trenkiančių durimis

Pirmieji „valstiečių“ krizės ženklai: daugėja trenkiančių durimis

Valstiečių frakciją paliekantys nariai Ramūną Karbauskį kaltina diktatūra, partijos viduje vis garsiau kalbama apie diskusijų ir demokratijos stoką, o pats valstiečių lyderis nevengia viešojoje erdvėje kritikuoti jo partijos iškeltą Seimo pirmininką. Pašnekovai mano, kad apie valstiečių krizę kalbėti per anksti, bet situacija gali drastiškai pasikeisti.

Šią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime neteko dviejų narių. Spaudos konferencijos metu apie savo pasitraukimą paskelbė prezidento posto siekiantis Naglis Puteikis. Pagrindinis pasitraukimo argumentas – valstiečiai neįgyvendina savo pažadų vykdyti socialiai jautrią politiką, mažinti turtinę nelygybę, o savo kandidatu į prezidentu išsirinko „patį liberaliausią kandidatą“ Saulių Skvernelį.

Po N. Puteikio Seimo konferencijų salėje pasirodė Mindaugas Puidokas, paskelbęs, kad raginamas visuomenės, nusprendė siekti Lietuvos prezidento posto ir stabdyti savo narystę partijoje. Valstiečių suvažiavimo metu M. Puidokas kritikavo partijos lyderio R. Karbauskio autokratinį valdymą ir palygino jį su Leninu.

Laukė pasitraukimo

Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Agnė Širinskienė sakė, kad N. Puteikio pasitraukimas jos nenustebino.

„Mes iš N. Puteikio tokio žingsnio tikėjomės. Jau lapkritį diskutavome, kada jis tą sprendimą priims“, – kalbėjo parlamentarė.

Seimo narė tvirtino, kad M. Puidoko sprendimas buvo šiek tiek netikėtas, tačiau A. Širinskienė įsitikinusi, kad tai nuoseklus politiko žingsnis.

„Sunkiai yra įsivaizduojama, kai frakcijoje yra keli kandidatai į prezidentus. Dabar tokia situacija, kad pono Puidoko neturime savo frakcijoje, linkime sėkmės kitur ieškoti savo politinės karjeros“, – sakė A. Širinskienė.

Valstiečių atstovė atmetė galimybę, kad N. Puteikis ir M. Puidokas paliko frakciją dėl įtampos joje. Rinkimus, kaip pagrindinę tokio Seimo narių žingsnio priežastį, įvardijo ir viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris, komunikacijos specialistas Arijus Katauskas.

„N. Puteikiui būtų sunku kritikuoti vyriausybę būnant valdančioje daugumoje. Tas pasitraukimas visiškai logiškas. Tai absoliučiai susiję su rinkimais, politikų norais užfiksuoti savo svarbą, savo pavardę žmonių galvose“, – samprotavo pašnekovas.

Komunikacijos specialistas svarsto, kad tokį norą turi ir M. Puidokas, pradėjęs aktyviai reikštis vaikų teisių klausimais, kurie, pasak A. Katausko, politikui nukrito kaip „aklai vištai grūdas“.

N. Puteikio pasitraukimo priežastys gana aiškios ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentui, politikos apžvalgininkui Sauliui Spurgai. M. Puidoko atvejis, pašnekovo nuomone, nors ir rodo jo nepamatuotas politines ambicijas, yra konflikto su valstiečiais pasekmė.

„M. Puidokas buvo tas narys, kuris sunkiai buvo suderinimas su kolektyviniu darbu. Dabar, aišku, ir viena, ir kita pusė svaidosi gana neetiškais kaltinimais“, – sakė politologas.

Pranckietis gali nebeištverti

Vienas kito pakritikuoti viešojoje erdvėje nevengia valstiečių lyderis R. Karbauskis ir šios politinės jėgos į Seimo pirmininko postą deleguotas Viktoras Pranckietis.

Praeitų metų kovo mėnesį prie Seimo vykusio protesto metu V. Pranckietis susirinkusiai miniai sakė, kad dėl kai kurių parlamento veiksmų jam yra gėda. R. Karbauskis vėliau komentavo, kad jei V. Pranckiečiui taip gėda, jis gali atsistatydinti.

Sausio pabaigoje vykusio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suvažiavimo metu R. Karbauskis tvirtino, kad jei partijos kandidatas prezidento rinkimuose būtų dabartinis Seimo pirmininkas, jis šansų laimėti neturėtų. V. Pranckietis žurnalistams sakė, kad partijos lyderis stengiasi ir toliau stengsis įrodyti visiems savo nuomonę, kurią galvoja esant vienintele teisinga.

Neseniai R. Karbauskis kritiškai įvertino Seimo pirmininko bandymą taikyti prezidentę Dalią Grybauskaitę ir premjerą Saulių Skvernelį.

„Aš manau, kad šiuo atveju Seimo pirmininkas tiesiog ieško pozicijos, kurioj jis galėtų atrodyti svarbus ir reikalingas“, – rėžė R. Karbauskis.

Komunikacijos specialistui A. Katauskui šis konfliktas įdomus, nes, jo nuomone, daugelis R. Karbauskio pasisakymų yra ne prieš V. Pranckietį kaip politiką, o kaip žmogų.

„Kai akivaizdžiai demonstruojama nepagarba ir panašūs dalykai, klausimas, kada jis (red. past. V. Pranckietis) į tai sureaguos, vienokių ar kitokių veiksmų imsis. Čia labai svarbus momentas, nes dabartinė visa retorika, nukreipta prieš V. Pranckietį, turėtų jį veikti kaip žmogų, nes kam jam reikalinga šita nepagarba?“, – svarstė A. Katauskas.

Pasak komunikacijos specialisto, kol kas sunku pasakyti, ar R. Karbauskis specialiai siekia Seimo pirmininko atsistatydinimo.

S. Spurgos nuomone, V. Pranckietis ieško savo vietos politinėje arenoje. Politologas svarsto, kad kai keli valstiečių skyriai iškėlė jį kandidatu į prezidentus, išryškėjo Seimo pirmininko politinės ambicijos.

„Bet R. Karbauskis dar prieš partijos nariams balsuojant suvažiavime stojo S. Skvernelio pusėn ir apibūdino, kad V. Pranckietis tikrai neturėtų būti partijos kandidatas. Tai užgavo V. Pranckiečio ambicijas ir nuo to prasidėjo skirtingų požiūrių demonstravimas“, – įsitikinęs politologas.

Reitingai parodys valstiečių vienybę

Kritikos R. Karbauskiui ir padėčiai partijoje nevengia ir valstiečių senbuviai Rima Baškienė bei Tomas Tomilinas. Jis prieš partijos suvažiavimą išplatino laišką, kuriame reiškia nerimą dėl demokratijos ir diskusijų stokos valstiečių gretose.

Parlamentarė A. Širinskienė mano, kad T. Tomilinas jautriai sureagavo į tikimybę, kad gali būti neišrinktas partijos valdybos nariu.

„Mūsuose žmonės pernelyg postus sureikšmina. Save galima realizuoti ir be jų“, – įsitikinusi A. Širinskienė.

Politikės nuomone, diskusijų frakcijoje yra daug ir įvairiomis temomis, o požiūriai ne visada sutampa.

„Manau, kad tiems Seimo nariams, kurie tikrai nori dirbti, nori diskutuoti realiai, o ne tik žiniasklaidos eteryje, pakankamai yra būdų ir galimybių save realizuoti diskusijose demokratiniu būdu“, – kalbėjo A. Širinskienė.

R. Karbauskis dažnai kartoja, kad valstiečių frakcija yra stipri ir vieninga. Tam pritaria ir A. Širinskienė, mananti, kad valstiečiai toliau veiksmingai darbuosis Seime.

Viešųjų ryšių specialisto A. Katausko nuomone, biudžeto priėmimas parodė, kad kalbėti apie rimtą valstiečių subyrėjimą kol kas negalima.

„Skambiai tariant, gandai apie mirtį yra ganėtinai stipriai perdėti“, – tvirtino A. Katauskas.

S. Spurgos nuomone, normalu, kad didelėje frakcijoje pasitaiko skirtingų nuomonių.

„Kitą nuomonę turintys žmonės galėtų būti ir privalumas tos frakcijos, padidintų jos patrauklumą. Galbūt R, Karbauskiui tai nepatinka ir jis griežia dantimis, bet kol tam tikra riba neperžengta, tol tokia nuomonių įvairovė toleruojama“, – samprotavo politologas.

Tačiau artėjant rinkimams, A. Katausko nuomone, įvairūs apsižodžiavimai ir kritika valstiečių gretose gali dažnėti, o atmosfera frakcijoje gali vis labiau kaisti. Komunikacijos specialistas teigė, kad kol kas sunku pasakyti, ar tai yra sveika diskusija, ar kažkokie rimtesni signalai. Kad deklaruojama valstiečių vienybė gali griūti neatmeta ir S. Spurga.

„Tai priklausys nuo partijos reitingų. Dabar valstiečių populiarumas, bent jau rodo reitingai, gana nemažas, tai frakcija yra tvirta. Jei jis smuks, prieš rinkimus prasidės migracija“, – įsitikinęs politologas.

Portalas tv3.lt primena, kad šią Seimo kadenciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją paliko Dovilė Šakalienė, Bronislovas Matelis, Povilas Urbšys, Justas Džiugelis, ir šią savaitę pasitraukę Naglis Puteikis bei Mindaugas Puidokas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder