Pensijos nekyla dėl valdžios godumo

Pensijos nekyla dėl valdžios godumo

Viena iš dabartinio Seimo paliekamų dovanų būsimai valdžiai - trylikta pensija. Tokia iniciatyva jau kilo Seime, tačiau galutinai dėl to turės apsispręsti jau naujasis Seimas. Kol kai kurie kritikai tai vadina rinkiminiais triukais, patys pensininkai neslepia, kad pinigų neatsisakys, tačiau labiau norėtų, kad pensijos būtų sąžiningai padidintos.

- Kaip patys pensininkai vertina tryliktos pensijos siūlymą Seime? - „Vakaro žinios" paklausė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentės Grasildos MAKARAVIČIENĖS.


- Džiaugiamės net ir mažiausia mums skirta pagalba. Tačiau daug efektyviau būtų, jeigu pensijos būtų didesnės visus metus, o ne tik papildomas priedas metų pabaigoje. Kad pagaliau galėtume išlipti iš to skurdo, kuriame gyvename.

Žinote, negaliu atsistebėti, kad Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal skurstančių žmonių lygį, mažiausius atlyginimus ir pensijas. Į Europos Sąjungą įstojome, bet europiniai atlyginimai į Lietuvą taip ir neatėjo.

Mūsų organizacija turi paramos ir labdaros gavėjo statusą. Kitose šalyse analogiškos organizacijos gauna dotaciją iš valstybės, joms nereikia mokėti mokesčių už komunalines paslaugas, skiriamos patalpos. Mes viską apmokame iš savo mažų pensijų. Kažkodėl mūsų milijonieriai neskuba mūsų remti.

- Pandemijos metu senjorų gyvenimas stipriai pasikeitė. Ar jis jau grįžta į normalias vėžes?

- Nuotaikos vis dar nekokios. Vargina kaukės transporte ir kitose vietose, dažnas buvimas namuose dėl baimės išeiti ir užsikrėsti. Bet didžiausia bėda - prastas gydymo paslaugų prieinamumas. Per dieną sulaukiu kelių skambučių su skundais, kad senjorai negali prisiprašyti priėmimų pas medikus. Arba dar blogiau - registratūrose tiesiog nekeliami rageliai.

Žinoma, niekas nenori užsikrėsti. Visi saugosi, kaip kas gali. Bet man liūdniausia, kad ši situacija labai paveikė senjorus. Daug žmonių susirgo depresija. Turime psichologę, kuri savanoriškai konsultuoja senjorus, ji labai padeda. Bet pandemija - pasaulinio lygio. Nuo mūsų mažai kas priklauso, turime ieškoti būdų, kaip tai išgyventi.

- Kokių pokyčių reikėtų, kad pensininkams netektų skursti?

- Vieną kartą reikia pakelti pensijas ir sulyginti jas su vidutiniu atlyginimu. Tik tuomet mes išbrisime iš skurdo. Jeigu kelsime po truputį, tas niekada neduos naudos, nes kainos kyla greičiau nei pensijos. Sako, reikia tikėtis. Mes ir tikimės jau 30 metų.

- Kokia šiandien turėtų būti pensija, kad pensininkai galėtų oriai gyventi, kartais į teatrą nueiti?

- Šiandien pensija turėtų būti ne mažiau kaip 800 eurų. O kad taip būtų, reikia ir patiems daugiau reikalauti atsakomybės iš valdžios. Kol nebus asmeninės atsakomybės, tol negyvensime taip, kaip kitos šalys. Suprantu, kad negalime susilyginti su turtingiausiomis šalimis, tačiau bent šiek tiek priartėti galime.

Geriausia būtų, kad valdžia ne pinigus dalytų, kaip dabar, bet kurtų darbo vietas ir jas saugotų. Jeigu žmonės galėtų uždirbti, jie galėtų oriai gyventi, augintų vaikus čia ir niekur nebėgtų.

- Visad buvo sakoma, kad pinigų pensijų kėlimui nėra. Dabar atrodo, kad pinigų yra visiems: ir medikams, ir pensininkams, ir pedagogams, ir ūkininkams?

- Pinigų yra, tik jie neteisingai paskirstomi. Kodėl tiek mokame veltėdžiams? Lietuvoje yra žmonių, kurie per 30 metų nė vienos dienos nedirbo.

O kiek dar išleidžiame įvairioms kontroliuojančioms institucijoms. Visas jas suskaičiuoti jau sunku. Bet nė viena jų nemato, kad niekaip nepavyksta atsikratyti korupcijos. Net už rankos pagautų niekas nenuteisia.

Žinote, aš labai norėčiau, kad kas nors mane išmokytų, kaip per metus galima keliolika milijonų padidinti savo turtą. Dirbau 57 metus, iki šiol dar tebedirbu visuomeniniais pagrindais. Bet nė karto nemačiau milijono savo banko sąskaitoje. O kažkas per metus turtą padidina 8 kartus ir visi tyli, visiems atrodo viskas gerai. Jeigu būtume aktyvesni, daugiau turėtume. Reikia reikalauti savo teisių, o ne stovėti su nuleista galva ir ištiesta ranka.

- Sakote, patys leidžiame valdžiai taip su mumis elgtis?

- Taip. Žinote, kai Vokietijoje buvo įvedamas euras, aš kaip tik ten buvau. Kai jie ryte krautuvėse pamatė kainas, į gatves išėjo nuo jauniausio iki seniausio. O pas mus? Visi bijo dėl savo vaikų ir anūkų. Žinote, aš taip pat turiu puikius, labai mylimus vaikus ir anūkus. Ir kitą kartą kai drąsiau pakalbu spaudoje, naktį sulaukiu grasinančių skambučių, kad arba pati užsičiaupčiau, arba būsiu užčiaupta. Vis galvoju, patylėsiu, bet kai matau, kas daroma su Lietuva, negaliu ištverti.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder