2020 m. rugpjūčio 3 d. 14:38 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuva

Lietuva

Pagalba po karantino: kas priklauso negalią turintiems žmonėms

Reklama

Valstybės pagalbos priemonės po karantino yra skirtos įvairioms visuomenės grupėms – darbdaviams, dirbantiems pagal darbo sutartis, dirbantiems savarankiškai, bedarbiams, nepasiturintiems žmonėms, vaikams, senjorams ir negalią turintiems gyventojams.

Negalią turintys gyventojai gali pasinaudoti iš esmės visomis pagalbos ir paramos rūšimis priklausomai nuo savo situacijos – nuo vienkartinės išmokos iki subsidijų įsidarbinant, grįžtant po prastovos ar sumažėjus pajamoms. 

Vienkartinė 200 Eur išmoka netekusiems darbingumo

Jeigu žmogus gauna netekto darbingumo (invalidumo), šalpos neįgalumo pensiją arba pradės ją gauti iki šių metų pabaigos, jam papildomai priklauso 200 eurų vienkartinė išmoka, kuri bus išmokėta rugpjūčio mėnesį ar iki metų pabaigos. 

Netekto darbingumo ar invalidumo pensijas gauna asmenys, kurie yra darbingo amžiaus, turi bent minimalų jų amžiaus asmenims reikalaujamą stažą ir yra netekę 45 proc. ar daugiau darbingumo. Šalpos neįgalumo pensijas gauna asmenys, kurie dėl įvairių gyvenimo situacijų neturi net minimalaus stažo: tai neįgalūs vaikai, negalią nuo vaikystės turintys asmenys, mamos ir tėvai, praradę darbingumą slaugydami neįgaliuosius, mamos, praradusios darbingumą augindamos 5 ar daugiau vaikų ir panašiai. 

Norint gauti vienkartinę išmoką, netekto darbingumo, invalidumo ar šalpos neįgalumo pensijos gavėjui tereikia būti deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje ar būti įtrauktam į asmenų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos, sąrašą. 

Vienkartinė išmoka didžiajai daliai žmonių į sąskaitas atkeliaus rugpjūčio mėnesį. 

Tais atvejais, kai periodinė netekto darbingumo pensija ar šalpos neįgalumo pensija žmogui pradedama mokėti rugsėjį ar vėliau, vienkartinę 200 eurų išmoką jis gaus kartu su pirmąja netekto darbingumo ar šalpos neįgalumo išmoka. 

Vienkartinė 200 eurų išmoka neturės jokios įtakos kitoms išmokoms ar kompensacijoms, pavyzdžiui, nebus įskaičiuojama į pajamas, kai vertinama, ar asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą.

Tokią pat vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką gaus visi, gaunantys senatvės socialinio draudimo pensijas, našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo pensijas, ištarnauto laiko pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensija ar kompensacijas, taip pat pensijas, paskirtas pagal tarptautines sutartis ar europinius reglamentus.

KUR KREIPTIS: išmoką „Sodra“ išmokės automatiškai, nieko papildomai daryti nereikia. 

Vienkartinė 200 Eur išmoka negalią turintiems vaikams 

Negalią turintys vaikai liepos pabaigoje arba vėliau, kartu su vaiko pinigais, gaus 200 dydžio vienkartines išmokas vaikams. 
Kaip ir vaiko pinigus, vienkartinę išmoką skirs ir išmokės savivaldybių administracijos. Tai bus padaryta automatiškai ir tėvams nereikės pildyti atskiro prašymo.

Ši vienkartinė išmoka neturės jokios įtakos kitoms gaunamoms išmokoms ar kompensacijoms, pavyzdžiui, piniginei socialinei paramai – išmoka nebus įskaičiuojama į gautas pajamas.

Reklama

Jeigu vaikas gauna šalpos neįgalumo pensiją, tuomet jis gaus dvi vienkartines išmokas – vieną kaip šalpos neįgalumo pensijos gavėjas (aprašyta aukščiau), kitą – kaip vaiko pinigų gavėjas. 

Dvi vienkartines išmokas gaus ir našlaičiai, kurie gauna šalpos našlaičio pensiją arba socialinio draudimo našlaičio pensiją. 
Vienkartinė išmoka priklausys iki šių metų pabaigos gimsiantiems vaikams, tokiu atveju ji atkeliaus kartu su pirmaisiais vaiko pinigais. 
Kaip žinoma, vaikai su negalia, kaip ir vaikai iš nepasiturinčių ar gausių šeimų, gauna vaiko pinigus su papildoma išmoka – kas mėnesį suma siekia po 100 eurų. 

KUR KREIPTIS: vienkartinę išmoką savivaldybės išmokės automatiškai, nieko papildomai daryti nereikia.

Dirbantiems ir norintiems dirbti neįgaliesiems

Skatinant neįgaliųjų įsidarbinimą, jų darbo vietos yra subsidijuojamos – kitaip tariant, darbdaviui už darbuotoją mokama subsidija, o darbdavys darbuotojui moka darbo užmokestį. Tokia priemonė padidina negalią turinčių dirbančiųjų patrauklumą darbo rinkoje, nes darbdavys patiria mažesnes išlaidas. 

Subsidijos darbo užmokesčiui dydis ir mokėjimo trukmė priklauso nuo žmogaus darbingumo lygio. Šios subsidijos gali būti mokamos bet kada ir nėra susijusios nei su karantinu, nei su ekstremaliąja situacija. 

Tačiau jeigu įmonė per karantiną buvo išleidusi darbuotojus į prastovą arba naujai įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius, taip pat jeigu patenka į nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, skelbiamą Valstybinės mokesčių inspekcijos, tuomet ji gali pasinaudoti ir kitomis subsidijomis, kurių mokėjimo trukmė siekia iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau nei iki šių metų pabaigos. 

Reklama

Kitaip tariant, įmonės yra laisvos pasirinkti, kurio tipo subsidija yra patrauklesnė – įprastai mokama už darbuotojus su negalia ar iš pokarantininio paketo.

KUR KREIPTIS: į Užimtumo tarnybą.

Dirbantiems savarankiškai 

Savarankiškai dirbantis negalią turintis žmogus, kaip ir kiti dirbantieji savarankiškai, dar 2 mėnesius po karantino gali gauti 257 eurų išmoką už mėnesį. Karantinas baigėsi balandžio 16 dieną, tad fiksuoto dydžio išmoka dirbantiems savarankiškai bus dar mokama už laikotarpį iki rugpjūčio 16 dienos. 

257 eurų išmoka už mėnesį skiriama, jeigu: 

  • Savarankiška veikla buvo registruota ne trumpiau nei 3 mėnesius per paskutinius metus iki šių metų kovo 16 dienos, kai paskelbtas karantinas.
  • Ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmeniui priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį  ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius neviršija 607 eurų „ant popieriaus“.
  • Juridinis asmuo negali turėti likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

KUR KREIPTIS: į Užimtumo tarnybą.

Subsidijos darbo vietų steigimui ir pritaikymui

Jeigu darbdaviui reikia pritaikyti ar įrengti darbo vietą, į kurią bus priimtas žmogus su negalia, jis gali pasinaudoti tam skirta parama. Ji gali siekti iki 18,8 tūkst. eurų. Lėšos gali būti skirtos, pavyzdžiui, įsigyjant kompiuterinę programą, kuria naudodamasis aklasis gali dirbti kompiuteriu. 

Reklama

Pats darbdavys įsipareigoja už kiekvieno neįgalaus darbuotojo darbo vietos steigimą apmokėti 35 proc. visų išlaidų. Kai darbuotojui nustatytas 25 proc. neviršijantis darbingumo lygis, darbdavys prisideda 20 proc., o jei darbuotojo darbingumo lygis 30-40 proc. – tuomet prisidėti reikia 30 proc. 

Įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą reikia išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėn.

Iš įmonių, steigiančių darbo vietas per karantiną ar 3 mėnesius po jo, nebus prašoma pateikti banko garantinio rašto. Taip pat jo nereikia, jei steigiama viena darbo vieta neįgaliajam. Artimiausia paraiškų atranka dėl darbo vietų steigimo bus skelbiama 2020 m. rugsėjo 4 dieną.

KUR KREIPTIS: į Užimtumo tarnybą.

Iki 18,8 tūkst. Eur subsidija steigti darbo vietą sau 

Darbingo amžiaus neįgalieji, registruoti Užimtumo tarnyboje, gali steigti darbo vietą sau labai mažoje įmonėje ir gauti iki 18,8 tūkst. eurų dydžio subsidiją. Tokia parama galima darbuotojams su lengva, vidutine ar sunkia negalia.

Subsidija gali būti mokama, kai darbo vieta sau steigiama pirmą kartą. 2019 metais paklausios buvo statybos, elektros, kondicionavimo sistemų inžinierių, architekto, veterinarijos gydytojo, odontologo ir kitos aukštos kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos. Įsteigus tokią darbo vietą sau, galima imtis ir plėtros – samdyti naujus darbuotojus.

Reklama

Siekiant gauti tokią paramą, visų pirma tai reikia aptarti su Užimtumo tarnybos konsultantu, o po to – pateikti paraišką. Kiekviena jų yra vertinama atskirai – didelis dėmesys skiriamas didinti užimtumą kaimo vietovėse, didžiausio nedarbo teritorijose, taip pat vertinamas paraiškos teikėjo nuosavų lėšų indėlis palyginus su prašomos paramos dydžiu, atsižvelgiama į tai, ar bus įdarbinama kitų darbuotojų, ar paraiškos teikėjas turi reikiamą kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti planuojamą darbą.

Antroji šiemet paraiškų atranka planuojama rugpjūčio 3 d. 

KUR KREIPTIS: į Užimtumo tarnybą.

Parama kvalifikacijai tobulinti ar įgyti

Siekiant įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir kompetencijas, dosniau remiamas profesinis mokymas. Užimtumo tarnyba finansuoja profesinį mokymą: 

  • Kai bedarbis nori įsidarbinti.
  • Kai bedarbis nori pradėti dirbti savarankiškai.
  • Kai bedarbis siekia pakeisti savo profesiją.
  • Kai dėl karantino ar ekstremalios situacijos darbuotojo funkcijos tampa perteklinės ir jis įspėjamas apie būsimą atleidimą.
  • Kai darbuotoją po profesinio mokymo planuojama paaukštinti, o siūlomas darbo užmokestis – bent 20 proc. didesnis. 

Naujai kvalifikacijai įgyti Užimtumo tarnyba gali skirti iki 2,8 tūkst. eurų, o kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti – iki 1,4 tūkst. eurų.  

Siekiantiems įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją, finansavimas gali siekti iki 5,6 tūkst. eurų, o aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti –  iki 2,8 tūkst. eurų. Šių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą tvirtina Užimtumo tarnyba.

Reklama

Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija. Bedarbio pasirinkimu stipendijos dydis gali būti 285 eurai arba jis gali gauti jam priklausančią nedarbo išmoką.

KUR KREIPTIS: į Užimtumo tarnybą.

Pameistrystė

Pameistrystė yra būdas mokytis profesijos dirbant konkrečioje darbo vietoje. Praktinis mokymas vyksta realioje darbo vietoje, o teorinės žinios gali būti įgyjamos ar pagilinamos pas darbdavį arba mokymo įstaigoje.

Darbdavys gali gauti 70 proc. dydžio subsidiją pameistrio darbo užmokesčiui, bet ne daugiau nei 910 eurų bruto. Iki 20 proc. kompensuojamas pameistrį mokančio meistro darbo užmokestis, bet neviršijant minimaliojo valandinio atlygio dydžio.

KUR KREIPTIS: į Užimtumo tarnybą.

Neturintiems darbo

Netekus darbo ir siekiant visai neprarasti pajamų, reikėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galima paprasčiau ieškoti kito darbo, gauti nedarbo socialinio draudimo arba laikiną darbo paieškos išmoką, o neįgaliesiems papildomai padeda atvejo vadybininkas.

Nedarbo socialinio draudimo išmoka

Nedarbo socialinio draudimo išmoką gauti galima tuo atveju, jeigu per paskutinius 30 mėnesių iki registravimosi Užimtumo tarnyboje asmuo turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Dirbant samdomą darbą nedarbo socialinio draudimo įmokas moka darbdavys, o dirbantys savarankiškai (individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai) jas moka patys.

Jei darbo netekęs žmogus turi reikiamą stažą, nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius. Išmokos dydis priklauso nuo buvusio darbuotojo darbo užmokesčio, bet kas tris mėnesius ji mažėja – taip bedarbis skatinamas grįžti į darbo rinką.

KUR KREIPTIS: į Užimtumo tarnybą.

Laikinoji darbo paieškos išmoka

Po karantino galima tikėtis laipsniško, bet ne staigaus, ekonomikos sugrįžimo į buvusias vėžes, todėl norint, kad be pajamų neliktų nė vienas bedarbis, laikinai atsirado nauja išmoka – darbo paieškos. 

Ją gauti gali visi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. 
Darbo paieškos išmoka gali būti dviejų dydžių: 200 eurų ir 42 eurų. Tiems, kurie neatitinka kriterijų gauti įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba jos mokėjimo laikotarpis jau pasibaigė, darbo paieškos išmoka sieks 200 eurų. Tiems, kas gauna įprastą nedarbo išmoką, papildoma darbo paieškos išmoka sieks 42 eurus. 

Pilno dydžio darbo paieškos išmoka bus mokama ir tais atvejais, jeigu bedarbio statusą turintis žmogus gauna socialinio draudimo invalidumo, našlių ir našlaičių pensiją, šalpos išmoką, valstybinę pensiją netekus 60–100 procentų darbingumo, rentą ir panašiai. Šios išmokos gauti negali senatvės pensininkai. 

Pavyzdžiui, jeigu Užimtumo tarnyboje registruotas žmogus gauna netekto darbingumo pensiją, darbo paieškos išmoka jam vis tiek sieks 200 eurų.

Ši išmoka gali būti mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau nei iki šių metų pabaigos. 

KUR KREIPTIS: į Užimtumo tarnybą.

Parama nepasiturintiems gyventojams

Negalią turintys gyventojai, kaip ir bet kurie kiti piliečiai, gali gauti socialinę pašalpą, jeigu vidutinės šeimos pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų, neįskaičiuojant visų vaiko pinigų bei 20-40 proc. darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo ar laikinosios darbo paieškos išmokos. 

Vertinant, ar žmogui tikrai reikalinga pagalba, laikinai nevertinamas šeimos ar asmens valdomas turtas. Praėjus 6 mėnesiams nuo ekstremalios situacijos pabaigos į turtą nebus atsižvelgiama 3 mėnesius, jeigu asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipsis pirmą kartą arba po dvejų metų nuo paskutinio kreipimosi.

Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama.

Jeigu asmuo nedirba ir gauna socialinę pašalpą, bet pradeda dirbti, socialinė pašalpa nedings ir gali būti mokama dar 12 mėnesių, bet laikui bėgant mažėja. 

Nepasiturintys negalią turintys žmonės taip pat gali kreiptis dėl šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų, jeigu reikia – prašyti socialinio būsto.

KUR KREIPTIS: į savo savivaldybę, o prašymą dėl pašalpų ar kompensacijų galima pildyti ir internetu www.spis.lt.

Būsto pritaikymas neįgaliesiems

Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. 

Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jame turi būti deklaruota ir faktinė neįgaliojo gyvenamoji vieta, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas. Tačiau būsto baigtumas turi svyruoti tarp 80 ir 100 proc.

Būsto savininkas, jei būstas nepriklauso pačiam neįgaliajam, turi sutikti su būsto pritaikymu neįgaliajam, nuosavybė į būstą negali būti apribota, būstas negali būti išnuomotas, išskyrus, jeigu tai socialinis būstas arba kai savininkas – savivaldybė.

Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Tačiau jeigu kitų butų savininkai nepritaria bendrojo naudojimo patalpų pritaikymui neįgaliajam, teigiamą sprendimą gali priimti savivaldybės administracija – svarbu, kad toks pritaikymas būtų finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės lėšų ir kad tai nesumažintų kitų gyventojų nekilnojamojo turto vertės.

Būstas suaugusiems neįgaliesiems gali būti pritaikomas keturiais atvejais: 

  1. Kai neįgaliajam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
  2. Kai neįgaliajam reikia bet kurio tipo vežimėlio.
  3. Kai žmogui reikia kitų judėjimo priemonių, pavyzdžiui, vaikštynės, ramentų.
  4. Kai asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.

Būstas ir gyvenamoji aplinka atskira tvarka gali būti pritaikoma ir vaikams su sunkia negalia. Greta būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo egzistuoja ir galimybė finansuoti technines pagalbos priemones, kai jų nefinansuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Tai gali būti įvairios balansavimo, vaizdinės stimuliacijos, judesius varžančios priemonės, lietimo taktilinė, supimo, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ar šalmai, apsaugantys nuo galvos sužeidimo, ištikus epilepsijos priepuoliui. Šias priemones galima pirkti ir užsienio valstybėje.

KUR KREIPTIS: į savivaldybę. 

Taip pat neįgaliesiems gali priklausyti papildoma lydimoji pagalba Užimtumo tarnyboje, netekto darbingumo bei invalidumo pensijos, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos, kompensacijos automobiliui įsigyti ar pritaikyti, finansinė pagalba studentams su negalia. Plačiau apie tai skaitykite čia: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/visos-naujoves-vienoje-vietoje-kas-2020-metais-keiciasi-neigaliesiems.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuva

Nuo šiandien visose lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ XX formato parduotuvėse nebeliko gyvos...

„Maxima“ atsisakė 104 gyvos žuvies akvariumų nuotrauka, foto

Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I...

Darbo ginčų dėl karantino padaugėjo nuotrauka, foto

Dalis asmenų, atlikusių koronaviruso tyrimus mobiliuosiuose punktuose, gali būti vis dar...

Dalis asmenų vis dar nesulaukia atsakymų dėl COVID-19 tyrimų nuotrauka, foto

Iš Prancūzijos ir Maltos grįžtantiems lietuviams nuo pirmadienio įvedama privaloma dviejų savaičių...

Iš Prancūzijos ir Maltos grįžtantiems privaloma izoliacija nuotrauka, foto

Buvęs kikboksininkas „Maximoje“ vienu smūgiu „atjungė“ apsaugininką nuotrauka, foto

Kriminalai, Karantino metu į parduotuvę „Maxima“ be veido apsauginės kaukės atėjęs ir konflikto...

Mini festivalis prie jūros Karklėje pildo muzikinę eilutę: tegyvuoja hiphopas! nuotrauka, foto

Renginiai, Kaip jau skelbta anksčiau, dėl įvestų masinių renginių ribojimų, kurie pristabdė didelę...

Virginijaus Tamošiūno tapybos parodos atidarymas nuotrauka, foto

Parodos, Šių metų rugpjūčio 6 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Naujojoje Klaipėdos galerijoje, Mados...

Egzaminų perlaikyme – privalomos kaukės nuotrauka, foto

Švietimas, Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvoje sugriežtinus asmens apsaugos priemonių dėvėjimo sąlygas uždarose...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...