Naglis Puteikis iškvietė prokurorų vadą Evaldą Pašilį į Seimą pasiaiškinti

Naglis Puteikis iškvietė prokurorų vadą Evaldą Pašilį į Seimą pasiaiškinti

Seimo valdančiųjų frakcijų atstovai šiandien į plenarinį posėdį kviečia generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, kuris turės atsakyti į jam nemalonius klausimus - tiek asmeninius, tiek dėl prokuratūros darbo.

Vienas iš E.Pašilio iškvietimo į Seimą iniciatorių „valstiečių“ frakcijos narys Naglis Puteikis apgailestavo, kad kolegos nesutiko į klausimyną įrašyti pasiteiravimo, kodėl Generalinė prokuratūra nutraukė tyrimą dėl Prancūzijos įmonių grupės „Alstom“.

Mat būta įtarimų, kad Lietuvos valdžios atstovai prieš daugiau kaip dešimtmetį galėjo gauti kyšių iš „Alstom“ - kad ši laimėtų įvairių viešųjų pirkimų.

„Visos šalys, kuriose „Alstom“ davė kyšius, pagal Didžiosios Britanijos teismo medžiagą surado savus politikus ir energetikus, ėmusius kyšius ir juos nuteisė. Artimiausias pavyzdys - Latvija, ne tik nuteisusi, bet ir pasodinusi.

Mūsų prokuratūra per patį karantino įkarštį tyrimą nutraukė pasinaudodama, kai žmonių dėmesys buvo nukreiptas kitur.

Dėl „Alstom“ galima būtų kelti ir nepasitikėjimo E.Pašiliu klausimą. Kiti užduodami klausimai irgi aktualūs, bet jie dešimt kartų silpnesni ir nesukels rimtų pasekmių“, - „Vakaro žinioms“ sakė N.Puteikis.

Tačiau N.Puteikis kiek kuklinasi. Kiti klausimai - irgi labai svarbūs. Pavyzdžiui, parlamentarai primena, kad tarp pagrindinių priežasčių E.Pašilį teikiant į generalinio prokuroro pareigas buvo nurodomas kandidato moralumas ir atsakingumas.

„Viešai komentuodamas ne kartą teigėte, jog pats iš valstybės žalos neketinate teistis. Tačiau 2019 m. gruodį pateikėte ieškinį prieš Lietuvos valstybę.

Atmindamas, jog į pareigas buvote paskirtas kaip asmuo, pažadėjęs pats žalos iš valstybės šioje byloje nesiekti, ar nemanote, kad jūsų elgesyje yra sukčiavimo požymių, kurie nedera su jūsų užimamomis pareigomis?“ - teiraujasi Seimo nariai.

Politikus šokiruoja ir faktas, kad jau ne pirmus metus viešai teigiama, jog Lietuvoje kreipiantis į teismus sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, yra atmetama vos iki 1,5 proc. tokių prokurorų prašymų. Tuo metu ES vidurkis - 60-70 procentų. Parlamentarai mano, kad sekimo mastai pas mus pernelyg drastiški ir prašo E.Pašilio nuomonės apie tai.

Jie atkreipia dėmesį, kad skaidrinant prokuratūros sistemą 2015 m. Seimas įtvirtino: šalies generalinis prokuroras į naujas pareigas skirtų ar pareigose paaukštintų prokurorus tik remdamasis Atrankos komisijos išvadomis, o ne savo nuožiūra.

„Tačiau jūs dažnai skiriate ar aukštinate prokurorus, kurie, remiantis Atrankos komisijos išvadomis, tikrai nėra įvertinti kaip geriausi“, - konstatuoja politikai. Ir primena, kad E.Pašilis pernai kovą savo dukros krikštatėvį Julių Gelumbauską paskyrė Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru, nors šis kandidatas atrankos komisijoje surinko mažiausiai balų.

„Ar nemanote, kad tokiais savo veiksmais pažeidėte ne tik etikos ir moralės standartus, bet ir prokurorų etikos kodeksą?“ - klausia Seimo nariai.

Tarp daugybės klausimų vienas yra ir apie skandalingąjį konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos sandorį. Pastaroji nusprendė nuosavą bendrovę su maždaug 1,3 mln. eurų vertės sklypu už 1 eurą parduoti privačiam fondui, statysiančiam jai mokyklą.

Parlamentarus sandoris sudomino dėl anksčiau parlamentinio tyrimo metu apklausto privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ vadovo Šarūno Stepukonio liudijimo.

Fondas užpernai rudenį pranešė, kad investuos 11 mln. eurų į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą Vilniaus Kalnėnų mikrorajone.

Skelbta, kad šį pastatą nuomos A.Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“. „Krajama“, kaip tvirtino Š.Stepukonis, yra fondo bendrovė (tiesa, jau pakeitusi pavadinimą), valdanti sklypą, kuriame turi iškilti mokykla. Sklypo vertė, pasak liudytojo, yra 1,3 mln. eurų.

Seimūnams įtarimų sukėlė konservatorių iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Mat labai jau sutapo, kad minėtas įtartinas 1 euro vertės sandoris vyko tuo pat metu, kai buvo sukurptas ir skandalingasis konservatorių inicijuotas kreipimasis į Konstitucinį Teismą.

Kreipimasis komisijai atrodo skandalingas, nes jo tekstas sutampa su pensijų fondų teisininkų parengtu tekstu, o sandorį su A.Landsbergiene sudarė pensijų fondų investicijas valdanti „BaltCap“.

„Jūsų nuomone, ar parduotos žemės sklypo kaina 1 euras Vilniaus mieste yra normali kaina ir yra įprastinė praktika parduoti už vieną eurą, o gal toks sandoris kelia tam tikrus įtarimus ir turintis požymių, jog bandoma išvengti mokesčių?

Ar Generalinė prokuratūra planuoja pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu ar korupcijos pagal Seimo komisijos surinktą ir paskelbtą medžiagą?“ - E.Pašilio teiraujasi Seimo nariai.

„Vakaro žinios“ E.Pašilio atsakymus pateiks rytdienos numeryje. Aišku, jei generalinis prokuroras į juos atsakys.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder