Naglis Puteikis įsiuto po Ingridos Šimonytės žodžių

Naglis Puteikis įsiuto po Ingridos Šimonytės žodžių

Kandidatų į prezidentus sąrašas ne toks jau trumpas: Gitanas Nausėda, Arvydas Juozaitis, Petras Auštrevičius, Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė ir Ingrida Šimonytė jau yra viešai pareiškę apie ketinimus siekti šalies prezidento posto kitąmet vyksiančiuose rinkimuose.

Oficialiai apie kandidatavimą paskelbę politikai susitiko „Diplomatijos šefo“ Stasio Lozoraičio vardo metinėje Lietuvos užsienio politikos konferencijoje, kur buvo diskutuojama apie Lietuvos poziciją Europos Sąjungai sprendžiant esminius politinius iššūkius ir aptarta Lietuvos penkiolikos metų narystė ES iš politinės, ekonominės ir filosofinės perspektyvų.

Į diskusijos moderatoriaus Edmundo Jakilaičio klausimą, kaip turėtų būti sprendžiamas Lietuvos atstovavimo ES Vadovų taryboje klausimas, kandidatai pateikė gana skirtingus atsakymus.

P.Auštrevičiaus teigimu, Lietuva susilpnino savo poziciją tarptautinėje erdvėje, kai ES vadovų taryboje ir šią svarbią poziciją, P.Aušrevičiaus žodžiais tariant, yra „uzurpavusi prezidentė“. Anot jo, tai, kad premjero Sauliaus Skvernelio nepažįsta niekas Briuselyje, nėra joks pranašumas. Panašia nuomone pasidalijo ir A.Juozaitis. Anot jo, D.Grybauskaitės „precedentas yra sukurtas ir turi galią“.

Tai, kad prezidentas turi būti užsienio politikos lyderis, teigė ir G.Nausėda. Jis pabrėžė, kad šiuo aspektu svarbus ir premjero vaidmuo. „Lietuva turi turėti vieną užsienio politiką, o ne dvi ar tris“, – sakė G.Nausėda ir pridūrė, kad D.Grybauskaitė šioje srityje neleido abejoti savo lyderyste ir tai davė gerų rezultatų.

Nuomonės dėl biudžeto išsiskyrė

Paklausti apie Europos Sąjungos biudžetą, kandidatai pasidalijo skirtingomis įžvalgomis. P.Auštrevičiaus nuomone, Lietuvos įnašas į ES biudžetą turi didėti. „Tai vienintelis kelias didinti mūsų pajėgumą“, – kalbėjo jis. A.Juozaitis svarstė, ką toks biudžetas „darytų“ su „dviejų greičių Europa“, kai kuriuose šalyse yra krizės, tad vargu ar pati idėja įgyvendinama. A.Maldeikienė pareiškė esanti bendrojo ES biudžeto idėjos šalininkė. Politikė teigė, kad tiek klimato kaita, tiek migrantų krizė yra labai realios grėsmės ir su jomis susiremti mūsų šalis turėtų solidariai su visa Europa.

Kalbėdamas apie ES biudžetą N.Puteikis priminė, kad nepalaikė euro įvedimo, ir pridūrė, jog socialinių tinklų žvaigždė Monika Šalčiūtė buvo teisi ir euro įvedimas buvo klaida. Politikas atskleidė, kad bendro ES biudžeto idėja jam nėra priimtina. „Lenkai kažkaip rado būdų, kaip su mažiau pinigų pasirūpinti daugiau žmonių“, – kalbėjo jis ir patikslino, kad kainos kaimyninėje šalyje mažesnės, o atlyginimai ir išmokos vaikus auginantiems tėvams – didesnės.

I.Šimonytei bendro ES biudžeto idėja pasirodė verta svarstymo. A.Juozaitis stebėjosi, kad kai nėra bendros ES valiutos, kalbėti apie bendrą biudžetą nėra prasmės.

Kaip ES ateitį įsivaizduoja kandidatai į prezidentus? „Aš pasisakau už Viktoro Orbano politiką, už tėvynių sąjungą. Reikia apginti ir krikščioniškos Europos idėją, nes kitu atveju tai virs nevaldomu katilu“, – kalbėjo A.Juozaitis, bet jam suskubo prieštarauti P.Auštrevičius. Anot jo, A.Juozaičio tikslas – uždaryti duris į Vakarus ir atidaryti į Rytus. A.Juozaitis ragino oponentą išlaikyti taktą ir nedėti į kito žmogaus lūpas to, ko jis nesakė.

G.Nausėda teigė nesutinkantis nei su V.Orbano politika, nei su „jungtinių Europos valstijų“ modeliu. „Tikiu konfederacijos idėja. Juk „Brexit“ buvo atsakas dėl per didelio nacionalinio suverenumo paėmimo iš nacionalinės savivaldos“, – kalbėjo jis.

„Europa turi suvokti, kad yra didelis priešas. Europa turi suvokti, kad tai ne tik mūsų priešas, bet ir jų, nors kartais mes nesugebame matyti jų kaip priešų“, – apie ES ir Rusijos santykius kalbėjo politikė ir pridūrė, kad dėl Rusijos ES šalys turi laikytis bendros politikos.

G.Nausėda įsitikinęs, kad reikia žiūrėti faktams į akis – Rusija įsiveržė į Ukrainos teritoriją ir dalį jos atkirto ir ES negali į tai nereaguoti. „Stipriausias atsakas į tai yra tada, kai jis vieningas, o šiandien to pasiekti nėra lengva. Lietuva turi būti labai aktyvi“, – kalbėjo jis ir priminė, kad Vokietijos siekis turėti komercinių santykių su Rusija silpnina šią šalį.

I.Šimonytė priminė, kad Rusija kišasi į kitų šalių rinkimus, gatvėse nuodijami žmonės, tad šie aspektai suteikia galimybę vis garsiau kalbėti apie problemas. P.Auštrevičius samprotavo, kad jei strateginė partnerystė su Rusija būtų buvusi nutraukta po karo Gruzijoje, gal Ukrainos įvykių scenarijaus galėjo nebūti. „Ką reiškia keturiasdešimties procentų energetinė priklausomybė nuo Rusijos? Pinigai, kurie ten pumpuojami, vėliau tampa tie, kuriais finansuojama agresija“, – kalbėjo politikas ir pridūrė, kad pokyčiai tame regione sietini su demokratijos įsigalėjimu.

Diskusijoje dėl Ukrainos – N.Puteikio emocijos

Kandidatų į prezidentus diskusijoje N.Puteikis gyrėsi, kad nėra didesnio Ukrainos gerbėjo Seime nei jis pats, o meilę Ukrainai jis įrodęs darbais, kai už du atlyginimus nupirko benzininių pjūklų.

Reaguodama į tai, I.Šimonytė tarstelėjo: „Gerai, kad pjūklų nepirkote už greituosius kreditus.“ Ši pastaba buvo susijusi su tuo, kad anksčiau N.Puteikis turėjo įsiskolinimų

Po šių žodžių N.Puteikis pratrūko šaukti, kad nėra ko juoktis iš greitųjų kreditų temos, mat tuo metu jo partija negavo valstybės dotacijų.

„Visi tik žodžiais... Jei ukrainiečiams kils pavojus, paimsiu tiek greitųjų kreditų, kiek reikės, kad būtų apgintas Mariupolio uostas. Kiek Nausėda nupirko pjūklų?“ – klausė N.Puteikis, bet N.Nausėda atsakė, kad jam arčiau širdies žoliapjovės.

Į tai N.Puteikis reagavo, kad veikiausiai jo oponentas kaimyninę šalį gintų žoliapjovėmis.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder