Kaip nustatoma Velykų data ir kodėl ji kasmet keičiasi?

Kaip nustatoma Velykų data ir kodėl ji kasmet keičiasi?

Velykos – viena labiausiai „slankiojančių“ metų šventė. Šiemet Velykas minėsime balandžio 21 d. Kitąmet – balandžio 12 d. Pernai Velykos buvo balandžio 1 d. Kodėl Velykų data kasmet keičiasi? Ir kaip ji yra nustatoma? Tai – ne taip paprasta, kaip galite pagalvoti.

Velykų šventės data nuo 325 m. iki šiol yra nustatoma pagal bažnytinį Mėnulio kalendorių. Velykos yra švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos „bažnytinės“ pilnaties dienos nuo pavasario lygiadienio. Skamba gana komplikuotai, todėl paaiškinsime detaliau.

Pradėkime nuo lygiadienio. Pagal bažnytinį skaičiavimą pavasario lygiadienis – data, kai dienos ir nakties trukmė susilygina – visada yra kovo 21 d.

Astronominio pavasario lygiadienio data, priklausomai nuo laiko juostos ir konkrečios pasaulio vietos, kurioje yra matuojamas dienos ir nakties ilgis, svyruoja nuo kovo 19 iki kovo 22 d., tačiau bažnyčia tradiciškai skaičiuoja, kad pavasario lygiadienis visame pasaulyje yra kovo 21 d.

Tuo metu pirma „bažnytinės“ pilnaties diena yra nustatoma pagal „bažnytinį“ Mėnulio kalendorių. Šis savo ruožtu yra gaunamas paimant 19 metų periodą ir jį pagal Mėnulio ciklus sudalinant į 235 periodus po 30 ir 29 dienas. Šie 235 periodai yra vadinamieji „bažnytiniai mėnesiai“.

Toks sudėtingas skaičiavimas reikalingas, nes Mėnulis aplink Žemę apsisuka per 29,53 dienas – neapvalų dienų skaičių. Šitoks skaičiavimas padeda užtikrinti, kad ilgalaikėje perspektyvoje pilnaties pradžia yra apskaičiuojama teisingai.

„Bažnytinis mėnuo“ pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios jaunaties dienos. O pirmoji „bažnytinės“ pilnaties diena visada yra „bažnytinio mėnesio“ 14 diena.

Kaip visa tai siejasi su Velykomis? Pirmoji „bažnytinės“ pilnaties diena nuo pavasario lygiadienio anksčiausiai gali būti kovo 21 d. (lygiadienio dieną), o vėliausiai – balandžio 18 d.

Tai reiškia, kad Velykų data teoriškai gali svyruoti nuo kovo 22 d. iki balandžio 25. Kovo 22 d. Velykų data išpuls, jei kovo 21 d. bus ir pirmoji „bažnytinės“ pilnaties diena, ir šeštadienis, o balandžio 25 d. Velykas švęsime, jei balandžio 18 d. bus ir pirmoji „bažnytinės“ pilnaties diena, ir sekmadienis.

Tiesa, taip nutinka retai. Paskutinį kartą kovo 22 d. Velykos buvo 1818 m., o kitąkart bus 2285 m. Tad, jei moksle neįvyks netikėtų proveržių, kovo 22 d. švęsti Velykų neteks jokiam dabar gyvam žmogui.

Didesnė tikimybė, kad pavyks Velykas atšvęsti balandžio 25 d.: artimiausios tokios Velykos laukia 2038 m.

O kaip yra šiemet? 2019 m. pirma „bažnytinė“ pilnaties diena po pavasario lygiadienio yra balandžio 18 d. Ir tai yra ketvirtadienis. Tad Velykas švenčiame pirmąjį sekmadienį po „bažnytinės“ pilnaties – balandžio 21 d.

Kitąmet pirmoji „bažnytinės“ pilnaties diena po pavasario lygiadienio bus balandžio 8 d., trečiadienis. Tad Velykas švęsime pirmąjį sekmadienį po šios datos – balandžio 12 d.

Jei viskas jums skamba sudėtingai, žinokite, kad skaičiuoti Velykų datą galite ir remdamiesi astronominiu Mėnulio kalendoriumi: tiesiog pasižiūrėkite, kada prasideda pirmoji pilnatis po kovo 21 d., ir pažiūrėkite, kada bus pirmasis sekmadienis po tos dienos. Greičiausiai Velykos bus būtent tada.

Linksmų Velykų!

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder