Statistikos departamento duomenimis, šeštąjį šių metų mėnesį į Lietuvą atvyko 4206 žmonės, iš jų – 2401 Lietuvos pilietis. Gegužę atvykusiųjų buvo 3069, balandį – 3310.
Užimtumo tarnybos statistika rodo, kad į Lietuvą grįžtantys emigrantai nepuola ieškotis darbo: į tarnybos klientų aptarnavimo skyrius dėl darbo paieškos kreipėsi 555 darbo neturintys asmenys, kurie nurodė pastaruoju metu dirbę užsienio valstybėse, t. y. beveik du kartus mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 m.
Emigrantai prisipažįsta, kad grįžti į Lietuvą juos motyvuoja psichologinės priežastys – noras kurti gyvenimą čia, draugų ir pažįstamos aplinkos elgesys. Tuo tarpu didžiausiu argumentu likti užsienyje tampa mokslus svetima kalba pradėję vaikai.
Svetur kvalifikuotus darbus dirbantys lietuviai pastebi ir kitą tendenciją: COVID-19 pandemijos akceleruotas verslų perkėlimas į skaitmeninę erdvę leido kai kuriems jų grįžti atgal į Lietuvą, tęsiant darbus nuotoliniu būdu.
Programuotoju dirbantis Tadas pasakoja, kad išvykęs į didžiąją Britaniją iš pradžių dirbo barmenu, tačiau neilgai trukus gavo pasiūlymą prisijungti prie jaunos IT specialistų kompanijos.
„Nors užsienyje mums nieko netrūko, su mergina vis svajojome, kad grįšime į Lietuvą ir kursimės čia, tačiau kažkaip nesiryždavome. Prasidėjus koronaviruso pandemijai mano darbas visiškai persikėlė į skaitmeninį režimą, ir kompanija pamatė, kad puikiai tvarkomės ir nesėdėdami ofise. Taip sutapo, kad mergina ėmė lauktis, tai dar labiau paskatino susikrauti lagaminus: norime, kad gimęs vaikas eitų į lietuvišką mokyklą. Pakalbėjau su darbdaviais ir šie sutiko, kad dirbčiau daugiau nuotoliniu būdu. Tik kartais teks grįžti jei bus kokie kvalifikacijos kursai ar pan, tačiau tai man labai tinka“, – grįžimo istoriją pasakojo kaunietis.
Užimtumo tarnybos duomenimis daugiausiai, net 24 proc. emigrantų kreipiasi dėl darbo paieškų Panevėžio apskrityje. Kiek mažiau, – 19 proc. besikreipiančių kuriasi Telšių apskrityje. Vilniaus apskrityje registruota 16 procentų visų emigrantų kreipimųsi dėl darbo.
Buvę emigratai dalinasi patirtimi ir įspėja planuojančius neužkelti lūkesčių: esą kaip ir išvykus, grįžtant atgal į Lietuvą iš naujo kurti karjerą gali tekti tikrai ne nuo direktoriaus pareigų.
„Mes grįžom prieš 4 metus, pradėjau nuo pusės etato su minimalia alga barboroje, vėliau sandėlininke ir taip po truputį, bet tuo pačiu metu iškart stojau į magistrą, nes žinojau kad ilgai taip netrauksiu. Ir ką gi dabar dirbu vadyboje 1000+, ketvirtadienį diplomų įteikimas“, – buvusiems emigrantams skirtoje internetinėje grupėje pasakoja Vilma.
Užimtumo tarnybos atstovų teigimu, grįžusieji iš užsienio dažniausiai ieško darbo pagal turimą išsilavinimą arba darbo patirtį, tiek įgytą prieš išvykstant, tiek sukauptą gyvenant emigracijoje. Aukštesnės kvalifikacijos asmenys įsidarbina gana greitai ir sėkmingai. Žemesnės kvalifikacijos asmenims įsidarbinti yra sudėtingiau, jie tikisi didesnio atlyginimo, kadangi lygina su gautu emigracijoje.
Užimtumo tarnybos EURES specialistai antrąjį šių metų ketvirtį gavo 90 dokumentų dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos eksporto, kuriuos išdavė kompetentingos kitų Europos Sąjungos valstybių narių įstaigos. Daugiausia migrantų su U2 dokumentais ir nedarbo socialinio draudimo išmokomis sugrįžo iš Norvegijos (39 dokumentai), Danijos (19 dokumentų) ir Islandijos (19 dokumentų).
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą