Dar galima pabėgti iš fondų

Dar galima pabėgti iš fondų

Prasidėjusi pasaulinė COVID-19 pandemija kaip reikiant sumažino pensijų fonduose antroje pakopoje pensiją kaupiančių žmonių turtą. Dalis savaime šiemet į kaupimą įtrauktų asmenų nė nežino, kad dabar - kaip tik tas laikotarpis, kai dar galima atsisakyti šios valstybės primestos prievolės.

Metų pradžioje buvo skelbiama, kad papildomai į pensijų kaupimą fonduose dėl pensijų reformos buvo įtraukta per 43 tūkst. jaunesnių kaip 40 m. Lietuvos gyventojų.

Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiems asmenims, kurie dalyvavimą kaupime susistabdė 2013 arba 2019 m., grįžti į sistemą bus siūloma 3 kartus kas 3 metus.

Tačiau priminti apie galimybę iš sistemos pasitraukti - ministerija neskuba. Nors būtent šiuo metu eina paskutinės savaitės, kai tai galima padaryti. Sprendimas „Sodrai“ apie nenorą kaupti turi būti praneštas iki birželio 30 d. Po šios datos pasitraukti galimybės nebebus.

- Kodėl skambiai reklamavus ir raginus gyventojus įsitraukti į kaupimą, „pamirštama“ informuoti apie paskutinę galimybę nutraukti sutartį? - „Vakaro žinios“ paklausė ekonomisto, profesoriaus Romo LAZUTKOS.

- Kaupimo bendrovės suinteresuotos pritraukti klientų. O Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei jai pavaldi „Sodra“, matyt, pardavinėjo idėją, kad kaupimas yra geras sprendimas, užsakinėdami informacijos sklaidą. Skleisti priešingą informaciją - kad žmonės gali pasitraukti iš kaupimo - ne tik verslas, bet ir institucijos nesuinteresuotos.

- Kam patartumėte nutraukti sutartis?

- Negaliu patarti, nes kiekvienas atvejis - skirtingas. Tačiau sistemiškai antros pakopos programa Lietuvoje sukurta nevykusiai. Dauguma šalių, įvedusios tokias sistemas, jų atsisakė.

Tuos, kurie skatina primygtinai kaupti, pavadinčiau niekšeliais. Ypač to daryti neturėtų valstybinės institucijos. Galiu tik pasakyti, kad jeigu liksite kaupimo sistemoje, kiekvieną mėnesį iki pensijos iš jūsų algos atskaičiuos tam tikras sumas, o jeigu neliksite - neatskaičiuos.

Bet apsispręsti reikia patiems. Gal kažkam tuos pinigus šiandien naudingiau panaudoti vaiko stovyklai, atostogoms ar dantų gydymui.

O galbūt žmogus turi pakankamai pajamų ir dalį gali atsidėti senatvei. Papildomai jam valstybė antroje pakopoje prideda dar 1,5 proc. nuo vidutinės algos. Tai yra maždaug apie 20 eurų.

Nejau galime pasakyti žmonėms, kad neimtų? Žmonėms būtų lengviau apsispręsti, jeigu valstybė daugiau viešintų apie kaupime jau dalyvavusių ir dabar į pensiją išeinančių žmonių sukauptas sumas.

Nors sisteminiu požiūriu - tai yra žmonių apgavystė. Nes jie patys sumoka mokesčius, o valstybė jų pinigais subsidijuoja antrąją pakopą. Tie, kurie buvo įtraukti į kaupimą, patys valstybei ir sumokėjo tuos 20 eurų, kuriuos dabar jiems duoda valstybė. Bet vaizduojama, kad žmonės remiami ir skatinami.

Iš tiesų antrosios pakopos sukaupta pensija senatvėje yra nereikšminga, nes pagrindinės pensininkų pajamos vis tiek yra mokamos iš „Sodros“. Jeigu žmogus gauna apie beveik 400 eurų pensijos, tai per metus ši suma siekia beveik 5000 eurų. Jeigu žmogus gyvens 20-25 metus, jam „Sodra“ per šį laikotarpį išmokės beveik 100-150 tūkst. eurų. Palyginimui, antroje pakopoje jis sukaups 3000-4000 eurų. Ko tai verta?

- Kodėl institucijos suinteresuotos tokia sistema?

- Pensijų fondai dažniausiai veikia prie bankų, kurie visuomenėje yra galinga grupė. Politikai arba pasiduoda šiai įtakai, arba yra neišprusę. O neišprusimas nepateisinamas einant aukštas pareigas.

Dėl to kenčia visuomenė. Žmonėms sukeliami lūkesčiai, kurie nepasiteisina, o jų pinigai naudojami neefektyviai. Ši sistema tuo ir yra silpna - ji priklauso nuo padėties kapitalų rinkose, kurios yra labai jautrios kokiam nors virusui, Kinijos pareiškimui ar tarptautiniams konfliktams. Dėl to labai svyruoja kaupiančiųjų turtas.

VŽ informacija

Vakar „Sodra“ pristatė pensijų anuitetų skaičiuoklę, kuri pensinio amžiaus antros pakopos pensijų fondo dalyviams padės pasirinkti pensijų anuitetą. Skaičiuoklė prieinama internete www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/pensiju-anuitetu-skaiciuokle.

Ji tiksliai veikia tiems gyventojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai.

Pasiskaičiavę su skaičiuokle, koks anuitetas priklausytų vienu ar kitu atveju, gyventojai gali lengviau apsispręsti, kurį pensijų anuitetą pasirinkti.

Galimos anuitetų rūšys: standartinis, standartinis su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu ar atidėtasis. Standartinio pensijų anuiteto išmokos kiekvieną mėnesį - didžiausios, tačiau standartinis pensijų anuitetas nėra paveldimas.

Iš dalies paveldėti neišmokėtų išmokų dalį bus galima pasirinkus standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Pasirinkus atidėtąjį pensijų anuitetą, „Sodrai“ pervedama tik dalis pensijų fonde sukauptos sumos, o likusią dalį gyventojui iki 85 metų išmoka pensijų kaupimo bendrovė periodinėmis pensijų išmokomis.

 

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder