2019 m. sausio 24 d. 14:23 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuva

Lietuva

Buvimas savoje valstybėje ir yra laisvė

(1)

2019-01-12, 19:52

Edita SIAVRIS

Buvimas savoje valstybėje ir yra laisvė nuotrauka, foto

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Jonas Sakalauskas.

© Stasio Žumbio nuotr.

Rytoj Lietuva minės Laisvės gynėjų dieną, Sausio 13-ąją. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Jonas Sakalauskas sako, jog ši data viena svarbiausių jo šeimai, ne tik todėl, kad per sausio įvykius buvo sužalotas jo tėtis, ši data nuolat primena laisvės kainą. Laisvės, kurią turime branginti kasdien.

Jono Sakalausko tėtis radijo inžinierius Antanas Sakalauskas per 1991-ųjų Sausio įvykius buvo sužalotas tanko, mirė 2010 metais po sunkios ligos – kasos vėžio. Sūnus J.Sakalauskas tėtį prisimena kaip ypatingą savo šalies patriotą. Nenuostabu, kad ir pats J.Sakalauskas jaučia ypatingą ryšį su Tėvyne.

- 1991 metų sausio 13-ąją jums buvo devyneri, ką pamenate? - „Vakaro žinios“ teiravosi Jono Sakalausko.

- Tai buvo nerami naktis, tėtis apsirengė ir išėjo mums per daug nieko nepasakojęs. Rytą paskambina iš ligoninės, mama nerami, pranešė, kad tėtį sužeidė tanketė. Tas laikas buvo be galo sudėtingas mums visiems. Būdamas vaikas nedaug supranti, kas dedasi valstybėje. Tuomet supratau tik tiek, kad blogai.

- Dažnai su tėčiu kalbėdavotės apie Sausio 13-ąją?

- Labai dažnai. Daug gilinausi į šiuos įvykius (primename, kad Jonas Sakalauskas yra išleidęs specialiai savo tėčiui skirtą kūrinį „Noctis“ apie Sausio 13-osios įvykius, - aut. past.). Kiekvieną Sausio 13-ąją su tėčiu eidavome prie laužų, su daugeliu liudininkų dalydavomės prisiminimais. Kiekviena sausio 13-oji būdavo lyg prisiminimų vakaras, toks vaizdas, lyg pats ten būčiau buvęs.

- Kaip dabar minite Sausio 13-ąją?

- Kai tėtis buvo gyvas, žinoma, eidavome prie laužų, vakarais žiūrėdavome visas įmanomas laidas apie Sausio 13-ąją. Dabar daug kas nepasikeitė, irgi su šeima eisime prie degančių laužų. Kol kas mano vaikai maži, tačiau, kiek jie gali suprasti, aiškinu. Kasmet einame į Antavilių kapines, kur palaidoti mano senelis ir tėtis, čia su vaikais uždegame žvakutę.

- Jūsų nuomone, ar valstybė skiria pakankamai dėmesio nukentėjusiems nuo Sausio įvykių ir jau išėjusiųjų laisvės kovotojų atminimui?

- Po įvykių dėmesio buvo labai daug kelerius metus iš eilės. Vėliau tie prisiminimai išblunka. Manau, iki galo nesame pagerbę savo didvyrių. Esu įsitikinęs, kol dar likę gyvų Sausio 13-osios liudininkų, Sąjūdžio aktyvistų, jie galėtų būti labiau prisimenami.

- Kai kalbame apie laisvę, visuomet prisimename ir partizanų kovas, ir Sausio 13-ąją. Kaip manote, ar bėgant metams laisvės kainos supratimas gali keistis ir kodėl svarbu naujoms kartoms įdiegti, kodėl mums tokie svarbūs istoriniai momentai?

- Tiems, kurie gyvena Vilniuje, netoli Televizijos bokšto, Sausio 13-oji yra daug reiškiantis gyvas minėjimas, gyvas įvykis. Mūsų vaikams, kitoms kartoms Sausio 13-oji taps tuo pačiu, kuo mums tapo Kovo 11-oji, Vasario 16-oji. Mūsų pareiga priminti savo vaikams buvusius įvykius. Kiekvienas turime skiepyti patriotiškumą savo atžaloms. Jeigu žmonėms bus svarbu perduoti savo vaikams tokius dalykus, tai jie tikrai perduos.

Šiais laikais visuomenė yra ir susiskaldžiusi, ir jeigu tektų vėl ginti šalį, galbūt dalis tiesiog išvyktų kitur. Vis dėlto pažįstu daug žmonių, kurie labai domisi istorija, Lietuvos kovotojais, deklaruoja meilę Tėvynei ir prisiekę ją ginti. Ir tikrai gintų. Istoriniais momentais žmonės susitelkia, lietuviai įrodė, kad moka susitelkti. Nuo to, kiek visuomenė jaus savo vientisumą, priklauso ir valstybės ateitis. Nepaisant to, kas yra valdžioje, mano paties santykis su valstybe nesikeičia. Tačiau yra žmonių, kuriems šis santykis keičiasi. Buvimas savoje valstybėje yra galimybė būti laisviems, turėti namus, kurie nėra vien žemės lopinėlis su namu ar butu, tai yra kur kas daugiau - tai šaknys, tradicijos, vertybės.

- Ką jums reiškia gyventi, kurti Lietuvoje?

- Sava šalis yra kaip mama ir tėtis. Taigi Lietuvą myli bet kokiomis sąlygomis. Jaučiuosi įprasminęs savo gyvenimą ir esu pasiryžęs kovoti, dirbti Lietuvos labui. Esu patriotas ir man ne tas pats, kaip bus mano vadovaujamame teatre. Negalvoju apie pinigus, apie sąlygas, galvoju apie tai, kaip įstaiga gali prisidėti prie geros žinios apie Lietuvą nešimo.

***

Laisvės gynėjų dienos minėjimas

Lietuva 28-ą kartą minės tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.

Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią, sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų, - desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.

Minėdami Laisvės gynėjų dienos 28-ąsias metines renginiais Seime ir kitose Lietuvos vietose prisiminsime istorines 1991-ųjų akimirkas, parodžiusias Lietuvos gyventojų vienybę ir pasiaukojimą, pagerbsime žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą.

Sausio 12-ąją, šeštadienį, Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje vyks iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė. Vidudienį Laisvės gynėjai susirinks į susitikimą „Budėjimas naktyje“ Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Vakare Nepriklausomybės aikštėje bus uždegti atminimo laužai. Čia vyks Sąjūdžio valanda.

Atminimo laužai šeštadienio pavakare taip pat bus uždegti prie Vilniaus televizijos bokšto ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato. Šv. Jonų bažnyčioje vakare - koncertas „In memoriam“.

Pagrindinės Laisvės gynėjų minėjimo dienos, sausio 13-osios, rytą sostinės Nepriklausomybės aikštėje bus dedama gėlių prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“.

Laisvės gynėjų atminimas bus pagerbtas ir iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Posėdžio metu bus teikiama Laisvės premija. 2018 metų Laisvės premiją Seimas paskyrė Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio partizanų grupei - Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui - pagerbti.

Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje iškilmingoje ceremonijoje suplevėsuos Valstybės vėliava. Po šios ceremonijos bus aukojamos Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse. Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pagerbs Laisvės gynėjus, palaidotus Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse.

Sausio 12 ir 13 dienomis parlamento Laisvės gynėjų ir Vitražo galerijos bei Sausio 13-osios memorialas bus atviri visuomenei. Atvirų durų valandomis bus galima apžiūrėti parodas, skirtas Laisvės gynėjų dienai. Lankytojai galės susipažinti su paroda, skirta 2018 m. Laisvės premija apdovanojamai Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio partizanų grupei - Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui, Juozui Mociui, ir fotografijų paroda „Šauliai - 1991 m.
parlamento gynėjai“, pažiūrėti istorinę vaizdo medžiagą ir menines kompozicijas. Jaunieji Seimo svečiai turės progą dalyvauti piešinių dirbtuvėlėse.

Sausio 12-ąją, šeštadienį, bėgimo entuziastai tradiciniu tarptautiniu bėgimu „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto pagerbs žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Tą pačią dieną Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks neatlygintinos kraujo donorystės akcija, skirta Laisvės gynėjų atminimui.

Laisvės gynėjų diena taip pat bus paminėta atvirų durų dienų programa Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

o

2019-01-13   11:25

IP: 86.100.15.228

Kaip šauniai pasakyta

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuva

Vaiko teisių reformos grimasos Lietuvoje pasėjo baimę. Tėvus gąsdina ugdymo įstaigose dalijamos...

Šeimos bijo būti sumedžiotos nuotrauka, foto

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo epidemiją skelbia pirmosios...

Gripo epidemiją skelbia pirmosios šalies savivaldybės nuotrauka, foto

Siūloma sumažinti didžiausią leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos...

Siūloma mažinti didžiausią leistiną kvapo koncentraciją nuotrauka, foto

Šeštadienį „Vakaro žinios“ rašė istoriją, kai du mažamečiai vaikai iš Elektrėnų vaikų...

Ne visi sistemos žmonės myli vaikus nuotrauka, foto

Laiveliu plauksime į Tauralaukį jau šiemet? nuotrauka, foto

Jūra, Klaipėdos miesto savivaldybė neatsisako idėjos įveiklinti vidaus vandenis. Tiksliau, kalbama apie Danės...

Valdžiai kontrolė svarbiau nei pati žvejyba nuotrauka, foto

Jūra, Priekrantės žvejys Vytas sako šiemet nuo sausio mėnesio negalintis žvejoti per visokias...

Streikas Švedijoje didelės įtakos neturės nuotrauka, foto

Jūra, Visuose Švedijos uostuose nuo vakar prasidėjo tris dienas truksiantis uostų darbuotojų streikas....

Jūrininkų ligoninė skelbia konkursą į direktoriaus pareigas nuotrauka, foto

Klaipėda, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės...

Jūra, Paskelbta prieš 22 min.

Jūra, Paskelbta prieš 1 val.

Jūra, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...