2018 m. gruodžio 14 d. 08:48 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Lietuva

Lietuva

Biudžetą papildė 4 mln. eurų „bešeimininkių“ lėšų

Biudžetą papildė 4 mln. eurų „bešeimininkių“ lėšų nuotrauka, foto

© „Fotolia" nuotr.

Žmogiškai tai gali atrodyti keistai, bet teisine ir finansine prasme šis mūsų šalies biudžeto papildymo būdas yra visiškai korektiškas. Jei bankų Lietuvoje sąskaitose atsiranda įtartinų pinigų, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nesulaukia įtaigių paaiškinimų apie lėšų kilmę, jos pripažįstamos neturinčiu teisėto savininko (bešeimininkiu) turtu ir gali būti panaudotos valstybės bei jos gyventojų poreikiams. Per šiuos metus FNTT spėjo atlikti jau 6 tokius tyrimus, po kurių Lietuvos iždą papildė 4 milijonais eurų.

„Tokiu būdu 4 milijonai eurų buvo pervesti į Lietuvos biudžetą, o priimtų sprendimų niekas neapskundė. Tai rodo, kad nėra tokio legalaus pinigų savininko, kuris galėtų ateiti ir pasakyti teisme: „Aš esu teisėtas šių lėšų savininkas ir aš galiu tai pagrįsti,“ – 15min sakė FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkas Dainius Baršauskas.

Direktorius Indijoje, bet 764 tūkst. eurų – niekieno

Štai vienas pavyzdys. FNTT gavo informacijos apie Lietuvoje registruotą įmonę, kurios direktorius – Indijos pilietis. Kuriam, kaip paaiškėjo, net nėra suteiktas leidimas įvažiuoti į Europos Sąjungą (ES). Jis ne tik negali būti Lietuvoje – jam apskritai yra uždrausta patekti į ES. Iškart kyla klausimas, kaip toks asmuo nusipirko Lietuvoje įmonę ir atsidarė banko sąskaitą. Tai buvo padaryta per įgaliotą asmenį, ir nors savaime tai nėra nelegalu – ši aplinkybė taip pat stiprino įtarimą.

FNTT pradėjo tikrinti, už ką buvo pervesti šios įmonės sąskaitoje Lietuvoje atsiradę pinigai. Paaiškėjo, kad tiek pinigų siuntėjas, tiek numatomas pinigų gavėjas – dingę prekeiviai. Kitaip tariant, nėra nei vieno, nei kito. Pats įmonės savininkas Indijoje taip pat nerastas. Nebuvo pateikti dokumentai, nei už kokias prekes tie pinigai buvo pervesti.

FNTT siuntė pranešimus tiek įmonės registracijos adresu, tiek elektroniniu paštu – niekas neatsiliepė. Nors banke, atsidarinėdama sąskaitą, įmonė nurodė kontaktus. Tačiau jais niekas neatsiliepė. Tyrimo metu buvo patikrinta visa informacija. Nustatyta, kad įmonė Lietuvoje jokių mokesčių nemokėjo, legalių darbuotojų nėra, direktorius neatsiliepia, dokumentai dėl lėšų teisėtumo nepateikti. Ir prokuroras, įvertinęs tokią surinktą medžiagą, priėmė sprendimą, kad 764 tūkst. eurų turi būti pripažinti bešeimininkiu turtu ir pervesti į mūsų šalies biudžetą.

„Aišku, tokiais atvejais FNTT dar gali siųsti užklausą į Indiją ir mėginti toliau ieškoti bendrovės vadovo. Bet matosi, kad čia kažkokia fikcija, imituojant atsiskaitymus už sandorius ir siekiant pinigus pervesti toliau arba juos išgryninti,“ – teigė FNTT direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kajėnas.

15 000 eurų nereikėjo nei nuomininkui, nei savininkui

Kitame tyrime nustatyta, kad vienos lietuviškos įmonės direktorius, klastodamas dokumentus dėl prekių gabenimo ir juos parduodamas kitiems ūkio subjektams, legalizuodavo pinigus. Už tą veiklą įmonės direktorius teisme buvo nuteistas.

Toje byloje buvo atlikta krata nuomojame bute pas įtariamąjį, kurios metu buvo rastas seifas su 15 000 eurų. Nuomojamo buto savininkas pareiškė: pinigai ne mano. Įtariamasis tvirtino tą patį – pinigai ne jo. Nusikaltimo nėra. Tiesiog bute guli 15 000 eurų. Kam atiduoti tuos pinigus? Priimtas prokuroro sprendimas pripažinti šį „radinį“ bešeimininkiu ir perduoti į valstybės biudžetą.

Ar sąžininga naudotis „niekieno“ pinigais?

Grynaisiais rastas lėšas, suprantama, reikia kur nors padėti. Tačiau teoriškai, jei jos iš tiesų „niekieno“, jas galima sunaikinti, kaip daroma su kontrabandiniais rūkalais ar nelegaliais firminiais drabužiais. Juolab galima panaikinti elektroninėje sąskaitoje banke esančią pinigų sumą. Ar nebūtų teisinga elgtis taip? Kitaip tariant, ar teisinga, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai savo reikmėms naudoja pinigus, kurių neuždirbo?

„Pinigai yra konvertuojami – jie yra tikri tiek grynųjų pavidalu, tiek elektroninėje sąskaitoje. To, kas yra banko balanse, negalima tiesiog sunaikinti. Centrinis bankas ir pati valstybė dengia tas lėšas, tai reiškia, kad tai yra realūs pinigai. Nesvarbu, kad šis turtas buvo bešeimininkis – tokiu jį pripažinus, mes galime jį panaudoti bet kokioms valstybės ir Lietuvos gyventojų reikmėms, mūsų gerovei“, – įsitikinęs D.Baršauskas.

Informaciją finansų įstaigos pateikia vykdydamos teisės aktus dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo užtikrinimo.

„Yra du kriterijai dėl finansų įstaigų FNTT privalomai teiktinos informacijos – tai informacija apie operacijas, kurių suma viršija 15 tūkstančių eurų, bei informacija apie įtartinas operacijas. Pavyzdžiui, įmonėje dirba du darbuotojai, tačiau staiga į jos sąskaitą įkrenta milijonas. Arba, tarkime, įmonė prekiavo vienomis prekėmis, o apmokėjimą gauna už kitas. Tuo pat metu bankas arba pats sustabdo tą finansinę operaciją ir neleidžia pinigų toliau pervesti, arba mūsų tarnyba turi teisę nurodyti bankui, kad sustabdytų. Gavę pranešimus iš bankų ar kitų subjektų, mes imamės analizuoti, kokios tai lėšos“, – pasakojo FNTT pareigūnai.

Atlikus analizę turi būti priimtas sprendimas – ar yra padarytas teisės akto pažeidimas, ar nėra.

„Dažni atvejai, kai analizuojant gaunamus pranešimus nustatomi galimai padarytos nusikalstamos veikos ar mokesčių vengimo požymiai (pinigų legalizavimas, mokesčių nemokėjimas ar slėpimas, apgaulinga apskaita). O kalbant apie bešeimininkį turtą, dažniausiai susiduriame su situacija, kai įmonė apskritai jokios veiklos nevykdo. Tarkime, tai gali būti įmonė, kuri registruojama Lietuvoje tik tam, kad galėtų atsidaryti čia banko sąskaitą. Arba tai būna tuo tikslu perkama Lietuvos įmonė. Arba apskritai – ofšorinė kompanija.

Procedūra yra tokia: surenkama visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir informuojame prokurorą, kad yra galimas toks sprendimas. Nusikaltimo nėra, bet ir teisėto turto savininko nėra, todėl galima spręsti klausimą dėl lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu. Prokuroras įvertina FNTT ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, įvertina, ar tyrėjai išsamiai atliko tyrimą bei viską teisingai padarė. Jei viskas teisingai – priimamas prokuroro sprendimas dėl šio bešeimininkio turto perdavimo mūsų valstybės nuosavybėn,“ – 15min pasakojo FNTT pareigūnai.

Jei turtas bešeimininkis – toks likti negali

Skamba kiek paradoksaliai – nusikaltimo sudėties nėra, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, pagrindo siųsti bylos į teismą nėra, tačiau vis tiek nekyla kliūčių pripažinti tą turtą bešeimininkiu?

„Atvirkščiai – būtent dėl to ir galima jį pripažinti bešeimininkiu. Prokuroras būtinai turi priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo metu turimų daiktų buvimo ir saugojimo vietos. Jei nėra šeimininko, turi būti pasisakyta, ką daryti“, – aiškino FNTT Vilniaus apygardos valdybos vadovas D.Baršauskas.

„Kodeksas numato, kad daiktai gali būti grąžinti teisėtiems savininkams, o jei šie nenustatyti – turtas pereina valstybės nuosavybėn“, – papildė FNTT direktoriaus pavaduotojas R.Kajėnas.

FNTT vadovai minėjo, kad bene daugiausia patirties bešeimininkio ar neteisėtai įgyto turto identifikavimo (ir konfiskavimo) bylose turi kolegos britai.

„Jie turi labai gerą praktiką ir modelį. Didžiojoje Britanijoje, žiūrint valstybės akimis, tvarka kur kas paprastesnė, kuomet patys pinigų savininkai turi pareigą kaskart įrodyti jų teisėtumą. O mūsų šalyje galioja nekaltumo prezumpcija ir įrodinėjimo našta tenka mums“, – pabrėžė R.Kajėnas.

Elektroniniu būdu atidarytą sąskaitą užplūdo valiutos

Ir dar vienas pavyzdys. Nigerijos pilietis vienoje užsienio valstybėje atsidarė ofšorinę kompaniją ir elektroniniu būdu atidarė vienoje iš Lietuvos finansinių įstaigų elektroninę sąskaitą. Į tą sąskaitą staigiai pradėjo kristi tiek doleriai, tiek eurai. Bankui kilo įtarimų, kokiu pagrindu pervedamos piniginės lėšos. Tuomet tas Nigerijos pilietis elektroniniu būdu pradėjo siųsti dokumentus, neva pateisinančius lėšas. FNTT ištyrė, kad tie dokumentai negali būti tikri, jie paprasčiausiai neegzistuoja.

Tyrėjams susidarė įspūdis, kad netgi tas Nigerijos pilietis realiai neegzistuoja. Įsitikinus, kad ta ofšorinė kompanija jokios veiklos tikrai nevykdo, 114 tūkst. JAV dolerių ir daugiau kaip 21 tūkst. eurų buvo pripažinta bešeimininkiu turtu ir perduota į valstybės biudžetą.

Panoro išsigryninti iškart milijoną

15min pašnekovai prasitarė, kad kai kurios bylos šiuo metu dar tiriamos, galutinio rezultato nėra. Tačiau ir iš jų galima tikėtis injekcijų į Lietuvos biudžetą. Pavyzdžiui, vienas ukrainietis atsivežė į mūsų šalį du milijonus eurais grynaisiais: „Visas stalas buvo nuklotas banknotais po 500 eurų. Tačiau dabar tie pinigai yra paversti elektroniniais ir kaip bylos dalis saugomi banko sąskaitoje. Vėliau bus sprendžiama, ką su tomis lėšomis daryti.“

Kitoje byloje figūruoja dar du Nigerijos piliečiai, kurie kreipėsi į banką Lietuvoje, kad išsigrynintų iškart beveik milijoną eurų. Tačiau šių pinigų kilmės afrikiečiai mūsų šalies teisėsaugininkams iki šiol nesugeba pagrįsti.

Švedas „dirbo“ kokybiškai, bet Lietuvoje įkliuvo

Dar viena baigta byla, kuri jau atiduota į teismą, yra susijusi su pinigų plovimu. Tyrimo fabula: buvo atliekamas nusikalstamas 1,4 mln. eurų pavedimas. Buvo nustatytas pinigų legalizavimas, pateikiant visiškai suklastotus dokumentus. Tai bandė daryti Švedijos pilietis, savo šalyje jau teistas už analogišką veiklą. FNTT spėjo sustabdyti daugiau nei 0,7 milijono eurų pervedimą.

Kita suma iš vienos sąskaitos į kitą išplaukti spėjo, nes bankas iš pradžių neįvertino šios operacijos rizikos ir ją patvirtino. Priežastis: pinigus siuntęs švedas buvo pateikęs dokumentus dėl prekių gabenimo laivais, ir labai kokybiškus. Iš tiesų, tokie laivai egzistuoja. Jo minėti uostai taip pat egzistuoja.

Be to, buvo pateiktos muitinės deklaracijos, kurios taip pat iš tiesų egzistuoja. Žiūrint į sertifikatus ir kitus dokumentus, nekilo jokių įtarimų. Bet FNTT nutarė tikrinti viską iš eilės: laivus, uostus, taip pat buvo išsiųsta užklausa muitinei. Tuomet iš muitinės ir atėjo atsakymas, kad būtent tokios deklaracijos muitininkams niekuomet nebuvo pateiktos. Be to, Honkongas patvirtino, kad iš jų uosto toks laivas niekada neišplaukė. O iš Prancūzijos atėjo atsakymas, kad į jos uostą toks laivas niekada nebuvo įplaukęs. Vadinasi, prekė nebuvo nei gabenta, nei gauta, tad ir pinigų pavedimas už šį neva pistacijų krovinį – nepagrįstas.

Įspūdingiausias tyrimas – kauniečių

Garsiausias šios gerosios, pelningos praktikos pavyzdys šiais metais užfiksuotas Kaune. FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai, bendradarbiaudami su Lietuvos finansų įstaigomis ir užsienio valstybių finansinės žvalgybos padaliniais, dar 2015 metais atskleidė tarptautinę pinigų plovimo schemą, kuria buvo bandoma Lietuvoje bei kitose valstybėse legalizuoti iš Nigerijos pervestus 2,9 mln. eurų.

2018 m. pagaliau atsirado galimybė pasirūpinti, kad beveik 3 milijonai eurų būtų pripažinti bešeimininkiais ir papildytų biudžetą.

Sėkmės recepto dalis – drąsus sprendimas

Lieka neužduotas vienas esminių klausimų – kodėl mūsų šalies teisėsauga šios aukso gyslos neišnaudodavo anksčiau?

„Iš tiesų tai iš esmės požiūrio reikalas. Tiesiog pradėjome ieškoti naujų galimų sprendimų ir drauge su kolegomis šiek tiek pildom biudžetą. Reikia suprasti ir prokurorus, kurie priima atsakomybę už tokius sprendimas, nes teoriškai visada gali atsirasti teisėtas pinigų savininkas, kuris pateiks ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tačiau vis didėjanti mūsų patirtis rodo, kad reikia nebijoti“, – teigė FNTT direktoriaus pavaduotojas R.Kajėnas.

Jam antrino D.Baršauskas. Pasak jo, teisės normos numato, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, procesas gali būti atnaujintas. Jei atsirastų nukentėjusysis, kažkada praradęs lėšas, kurias Lietuva pripažino bešeimininkėmis ir įsisavino – jam sugebėjus pagrįsti pinigų kilmę ir praradimo aplinkybes, lėšas tektų grąžinti. Tačiau, kaip minėta, tokios praktikos dar nėra, nes niekas niekada jokių pretenzijų nepareiškė.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Lietuva

21-erių metų lietuvė finišavo per 1 min. 6,29 sek. Lietuvos plaukikė ...

Plaukikė R. Meilutytė vos pateko į 100 m plaukimo krūtine pusfinalį, D. Rapšys pagerino čempionatų rekordą nuotrauka, foto

Likusioje šalies dalyje rytą pagrindinių kelių dangos daugiausia buvo šlapios, vietomis...

Kelininkai perspėja saugotis keliuose slidžių ruožų nuotrauka, foto

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė Eltai sakė, kad...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką nuotrauka, foto

Lygiai prieš savaitę LSU taryba rinkosi į paskutinį posėdį prieš LSU...

Lietuvos sporto universitete - rektoriaus rinkimai nuotrauka, foto

Plaukikė R. Meilutytė vos pateko į 100 m plaukimo krūtine pusfinalį, D. Rapšys pagerino čempionatų rekordą nuotrauka, foto

Lietuva, 21-erių metų lietuvė finišavo per 1 min. 6,29 sek. Lietuvos plaukikė ...

Kelininkai perspėja saugotis keliuose slidžių ruožų nuotrauka, foto

Lietuva, Likusioje šalies dalyje rytą pagrindinių kelių dangos daugiausia buvo šlapios, vietomis...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką nuotrauka, foto

Lietuva, Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė Eltai sakė, kad...

Lietuvos sporto universitete - rektoriaus rinkimai nuotrauka, foto

Lietuva, Lygiai prieš savaitę LSU taryba rinkosi į paskutinį posėdį prieš LSU...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...