Bankas reikalavo pasiaiškinti, kur išleido išgrynintus pinigus

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Remigijus iš bankomatų išsiėmė pinigus, gavo banko laišką, kuriame reikalaujama pateikti informaciją, kam jis išleido išgrynintus tūkstančius.

„Prašome paaiškinti iš Jūsų sąskaitos 2018.09.20 – 2018.09.25 paimtų grynųjų pinigų panaudojimą, kurių bendra suma sudarė 12.570 Eur. Konkrečiau prašytume Jūsų įvardinti, kur ir kokiems tikslams šios lėšos buvo panaudotos. Taip pat prašome pateikti dokumentus, kuriais galėtumėte pagrįsti šių piniginių lėšų panaudojimą“, – rašoma banko laiške klientui.

Nustebo, kad turi aiškintis, ką pirko parduotuvėje

„Aš suprasčiau, jei tai būtų milžiniška suma arba jei mano pajamų kilmė būtų įtartina. Bet bankas mato, kad pajamas gaunu iš darbovietės, taip pat ūkininkavimo, atsiskaitė ir keli skolininkai – viskas legalu ir paaiškinama, bet dabar bankas reikalauja tiksliai paaiškinti, kur ir kam išleidau. Neturiu žodžių“, – 15min dėstė vienos Vilniuje registruotos įmonės vadovas Remigijus.

Jis teigė niekada nerenkantis jokių kvitų, jei tai būna jo asmeninės išlaidos.

„Pinigų man prireikė pirkiniams keliems, o už tokius pinigus net geros mašinos nenusipirksi. Bet svarbiausia – tai mano asmeninė sąskaita, asmeniniai pinigai, o bankui turiu aiškintis, kur juos leidžiu, kur alaus išgėriau. Tai neįtikėtina“, – piktinosi verslininkas.

Jis teigė sumokėjęs apie 70 eurų už išgryninimą, be to, informavo savo banko vadybininką apie savo ketinimus, šis pataręs pasididinti išgryninamų pinigų limitą.

Gali uždaryti sąskaitą

Jei klientas nevykdys šio reikalavimo, banko sąskaita bus uždaryta, teigiama laiške.

Remigijus sako suprantantis, kai bankas ar Valstybinė mokesčių inspekcija aiškinasi dėl pinigų kilmės – toks jų darbas.

„Bet kai bankui turiu aiškintis, kurioje parduotuvėje ką pirkau ar kur alaus išgėriau – tai nematau logikos“, – piktinosi verslininkas.

Jis tvirtino, kad neplanuoja aiškintis, kur išleido ar ketina išleisti išgrynintą sumą. „Jei dar sulauksiu pretenzijų – sąskaitą uždarysiu pats ir pereisiu į kitą banką“, – žadėjo vilnietis.

Bankas: stebime klientų elgseną

Tačiau labai gali būti, kad Remigijus ir kitame banke sulauks panašaus reikalavimo, jei vėl išsigrynins dalį savo santaupų. Komerciniai bankai Lietuvoje griežtina veiksmus, susijusius su pinigų išgryninimu, didėja reikalavimai dėl pinigų plovimo prevencijos.

„Bankai įdėmiai stebi klientų elgseną ir reikalui esant gali imtis ribojimų“, – 15min teigė „Swedbank“ Lietuvoje atitikties tarnybos vadovas Vytautas Danta.

Jo atsiųstame komentare teigiama, kad bankas „naudoja daugiapakopę klientų ir jų atliekamų operacijų kontrolės sistemą“.

Laikydamasis įstatymų bankas teigia privalantis nustatyti klientų lėšų kilmę ir suprasti kliento vykdomas operacijas, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui.

„Pavyzdžiui, klientas grynindamas ar įnešdamas pinigines lėšas grynais pinigais, turi gebėti pagrįsti, kokia buvo lėšų kilmė ar kam jos bus panaudotos, jei šio konkretaus kliento atliekama operacija neatrodo tipinė“, – komentare teigė V.Danta.

Visais atvejais, pasak jo, bankas gali paprašyti sandorius pagrindžiančių dokumentų, siekiant įsitikinti, ar teiginiai yra teisingi.

„Jeigu bankas negauna paaiškinimų arba jie yra neišsamūs, bankas gali nevykdyti mokėjimų, spręsti dėl tolesnių santykių su klientu ir informuoti teisėsaugos institucijas“, – komentavo banko atstovas.