Šią savaitę, o ypač šiandien, daugybė žmonių, stovėjusių Baltijos kelyje, dalijasi prisiminimais, istorijomis ir nuotraukomis. Pasidalyčiau ir aš, tačiau Baltijos kelio dieną manęs dar nebuvo. Vis dėlto šis manifestas driekėsi pro mano gimtąjį kraštą, Pasvalį, tad lyg ir jaučiuosi beveik ten buvusi.
Praėjusiais metais, po vestuvių, su vyru, kuris taip pat gimęs jau laisvoje Lietuvoje, nusprendėme, kad norime pakeliauti automobiliu ir aplankyti kaimynines šalis. Taip kilo idėja pakartoti Baltijos kelią, nuvažiuojant visus tuos kilometrus automobiliu.
Tokia keistoka ir galbūt kažkam juokinga galėjo pasirodyti mūsų povestuvinės kelionės idėja. Vis dėlto tai buvo įdomi patirtis, apie kurią vėliau pasakojant pašnekovai nustebdavo, bet pripažindavo, kad tai "faina".
Beje, šiais metais, minint jubiliejų, pakartoti Baltijos kelio maršrutą leidžiasi pėstieji, dviratininkai, motociklininkai, automobilininkai, net neįgaliųjų vežimėliais judantys žmonės.
Nuvažiuoti tuos daugiau nei 670 kilometrų buvo ir iššūkis, ir malonumas, nes tai nebuvo tiesus kelias, bet vingiavo pro įvairius miestelius.
Įspūdį padarė tai, kad kas keliolika ar keliasdešimt kilometrų vis grįždavo suvokimas, kad visą šį atstumą čia stovėjo žmonės ir grandinė nesibaigė.
Sykiu kelionėje supratome, kad gyvename labai gražioje šalyje. Gyvendami Klaipėdoje esame pripratę prie jūros, laivų, kurie stebina "žemiškesniuose" miestuose gyvenančius tautiečius. Mums buvo smagu važiuojant matyti palei kelią išrikiuotas medžių eiles, besidriekiančius laukus, miškus, žydinčius augalus, vingiuotus kelius, kalvas.
Šiek tiek buvo nesmagu dėl to, kad Lietuvoje ir Latvijoje aiškiai matomų žymių apie Baltijos kelią buvo nedaug, o Estijoje pakelėse matėme nemažai nuorodų ir ženklų.
Internete rašoma, kad įvairių ženklų Baltijos keliui atminti pastatyta apie 50, bet matėme tik arčiausiai kelio ir geriausiai matomus atminimo ženklus arba teko specialiai ieškoti, kur yra konkretus paminklas.
Pavyzdžiui, klaipėdiškiai į grandinę įsijungė prie Pasvalio. Prieš 5 metus toje vietoje pastatytas tai žymintis ženklas. Tačiau norint jį pamatyti, jau reikia nusukti nuo kelio ir žinoti, kurioje vietoje jis yra.
Galbūt vertėtų pagalvoti apie kokį nors žemėlapį ar maršrutą, į kurį būtų įtraukti šie objektai. Juolab kad šiais, jubiliejiniais, metais atminimo ženklų tikriausiai dar padaugės.
Bendraamžiai
Penktadienį drauge su Baltijos šalių laisvės simboliu savo trisdešimtmetį švęs beveik du šimtai lietuvių. Registrų centras, analizuodamas Gyventojų registro duomenis, pastebi, kad istorinę 1989 m. rugpjūčio 23 dieną Lietuvoje iš viso gimė 196 vaikai. Įdomu, jog didžiausiu Baltijos kelio bendraamžių skaičiumi gali didžiuotis Šiauliai. Saulės mieste jų gimė 34. Dar 31 šeima tądien pagausėjimo sulaukė Vilniuje, 18 - Kaune.
Analizuojant Registrų centro duomenis galima pastebėti, jog populiariausi mergaitėms tądien duoti vardai buvo Kristina (7), Agnė (5) ir Inga (4). Baltijos kelio dieną gimusiems berniukams dažniausiai buvo suteikti Andriaus (5), Tomo (5) ir Dariaus (4) vardai.
Prisiminimai
Mokytoja Aldona Datkūnienė: "Važiavome su savo automobiliu kartu su visa šeima - vyru Gintautu, dukra Migle ir sūnumi Mindaugu. Visi lėkė, skubėjo... Matėme vieną moterį, kuriai važiuojant senu automobiliu su sūneliu ne kartą teko semti iš balos ar kokio upokšnio vandenį, kad ataušintų perkaitusį variklį. Tačiau tądien susikibti rankomis vardan Lietuvos ir mūsų sesių - Latvijos ir Estijos - laisvės žmonėms buvo didžiausias ir brangiausias tikslas. Taip mes parodėme, kad mūsų tautos žino, ko nori, ir suvokia tai visos vienodai. Iš mūsų rajono beveik niekas nespėjo iki paskirtos vietos - prie Latvijos ribos, todėl sustojome kiek arčiau - trijų kelių kryžkelėje.
Man džiugu, kad ir mano buvęs mokinys Bronius Zaronskis dalyvavo Baltijos kelyje kaip lakūnas. Bronius yra kilęs iš Medinių kaimo Pasvalio rajone, kur ir Vileišių šeimos šaknys. Vileišio paminklas prie mokyklos čia stovėjo net sovietmečiu, mokiniai visada jautė, kas yra tikra Lietuva, už kokią verta kovoti. Taigi žmogaus tapimas patriotu visada yra kažkuo pagrįstas. Tačiau ir tądien buvo žmonių, kurie verčiau pasirinko kasti bulves.
Geologui Ignui Vaičeliūnui kilo mintis Pajiešmenių k., Pasvalio rajone, kur buvo pagrindinė susirinkusiųjų į Baltijos kelią Klaipėdos rajono žmonių atkarpa, pastatyti paminklą, ir šią idėją įgyvendino kryždirbys Jonas Čepas. Dabar čia stovi koplytstulpis."
Klaipėdos rajono jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė: "Su vyru Stasiu į Baltijos kelią išvažiavome "Žemaitės" kolūkio gaziku, kurį davė pirmininkė Ieva Meilienė. Į jį tilpo 18 žmonių. Mes buvom trisdešimtmečiai, jauniausi kompanijoje, kai kurie dabar jau iškeliavę anapilin, tačiau su daugeliu dar ne kartą dalyvavome ankstesniuose Baltijos kelio minėjimuose, nes kaskart prisiminti tą vienybės jausmą ir vėl jį iš naujo patirti yra labai brangu.
Ne tik iš tėvų, bet ir iš "Tėviškės" draugijos Kaune, kurią abu būdami studentai lankėme, gavome patriotizmo skiepus prieš žmogaus sielą žlugdančią sovietiją,??? nors jau esame iš karo ir pokario baisumų nepatyrusios kartos. Kai tik prasidėjo Sąjūdis, vyras, dirbdamas "Žemaitėje" automechaniku, veždavo Sąjūdžio spaudą, plakatus ir skrajutes iš Klaipėdos į Gargždus. Mes jau žinojome, ko norime ir ko siekiame. O tądien, kaip ir nemažas būrys iš Klaipėdos regiono, taip pat nespėjome Baltijos kelyje iki paskirtos vietos, nes specialiai trukdė Šiaulių milicininkai, bet jungėmės į didelę grandinės atšaką kitoje vietoje ir buvome Baltijos kelyje kartu su visais."
Jonas SĄLYGA, Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius: "Tą dieną niekam atsiprašyti iš darbo nereikėjo - saulėta rugpjūčio 23-iosios popietė, pavizitavę pacientus keletas ligoninės gydytojų bendraminčių, tėvai, kiti šeimų nariai sėdome į automobilius ir kaip visa Lietuva važiavome viena kryptimi - į Baltijos kelią. Klaipėdai skirtas ruožas buvo toli - prie Latvijos sienos, už Pasvalio. Tokio susiklausymo, organizuotumo, informacijos operatyvumo - tam labai padėjo "braliukas" VEF-as - galėjo bet kas pavydėti.
Lietuvos keliai buvo užtvindyti lengvųjų automobilių, autobusų, sunkvežimių, net motociklų. Važiavo nesulaikomu srautu, nelenkdami vieni kitų, nesigalynėdami. Tie, kuriems dviejų siaurų kelio juostų nebeužteko, ramiai suko į šalikeles ir vairavo nušienautomis pievomis, rugienomis. Vieni jiems skirtą ruožą pasiekė anksčiau, kiti vėlavo. Buvo ir tokių, kurie į kelią "įšoko" tik vos keliomis minutėmis anksčiau nei prasidėjo akcija. Artėjo 19 valanda, suvokdami, kad Klaipėdai skirto ruožo laiku nepasieksime, prieš pat Pasvalį sustojome ir, rankose laikydami žvakes, susikabinome į gyvą grandinę. Veiduose švietė šypsenos, kai kas, ypač vyresnio amžiaus žmonės, braukė džiaugsmo ir vilties ašaras. Per Lietuvos radiją sklido drąsinantys organizatorių žodžiai, giedojome Lietuvos himnu tapusią "Tautišką giesmę", skambėjo lietuvių, latvių ir estų kalbomis akcijai specialiai parašytos dainos žodžiai "Bunda jau Baltija..." Virš galvų kartkartėmis pasirodydavo "kukurūzninkai", pažerdami į gyvą, rankomis susiėmusią žmonių juostą, gėlių jūrą.
Po akcijos čia pat pakelėse, netoli Lietuvos ir Latvijos sienos, buvo kuriami laužai, tai čia, tai ten pasigirsdavo patriotinė daina. Temstant, kai automobilių srautai sklaidėsi į rajonus, miestelius, apylinkes, jiems kelią nušvietė pakelės laužai ir žvakių liepsnelės. Tas ugnelių švytėjimas buvo panašus į eiseną, lyg visų kartų lietuviai iš Saulės, Durbės, Žalgirio ir kitų kautynių būtų atėję į tautos susiklausymo šventę. Mielieji, su mūsų Laisvės kelio švente!"
Renginiai rugpjūčio 23 d.
KLAIPĖDOJE
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka kviečia į padalinius - Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyrių (Turgaus g. 8), Meno skyrių (J. Janonio g. 9), Jaunimo skyrių (Tilžės g. 9), Kalnupės biblioteką (Kalnupės g. 13), Pempininkų biblioteką (Taikos pr. 81A) - 15 val. į istorinės atminties popietę "Baltijos kelias prisiminimuose ir kūryboje": vaizdo filmų peržiūra ir dalyvių prisiminimai.
18 val. "Meridiano" skvere bus išskleistos šventinės "Meridiano" burės. Kviečiame kiekvieną atsinešti mušamąjį instrumentą ir prisijungti prie studijos "Grock" ir "Vinetu kaimo" mušamųjų improvizuoto grojimo, pasiklausyti gražiausių Atgimimo dainų.
NERINGOJE
14-16 val. Juodkrantėje, marių krantinėje ties Raganų kalnu, Baltijos kelio 30-mečio pažymėjimas pakeliant į dangų laisvės aitvarus. Prašome atsinešti tautine simbolika papuoštus aitvarus. Taip pat bus suteikta galimybė įsigyti aitvarą šventės metu.
19 val. Nidos bendruomenės namuose teatralizuotas koncertas "Apie žvėris ir žmones".
PALANGOJE
18 val. gyvoji grandinė ant Baltijos šalių trispalvėmis padabinto Palangos tilto ir Šventojoje, prie skulptūrinės kompozicijos "Žvejo dukros".
18.15 val. Šventojoje, prie skulptūrinės kompozicijos "Žvejo dukros", poetinis reiškinys "Vakaras O".
19 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje koncertas "Vienybės muzika", skirtas Baltijos kelio 30-mečiui. Nemokamai.
GARGDŽUOSE
15 val. J. Lankučio viešojoje bibliotekoje knygos ir trumpametražio dokumentinio filmo "Gulago partizanai" pristatymas.
17 val. Šv. Mišios Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje.
18 val. gyvoji grandinė Gargžduose (nuo Savivaldybės aikštės iki Gargždų jaunimo centro).
19 val. mero sveikinimo žodis Gargždų jaunimo vasaros estradoje, veiks batutai, bus galima pasmaližiauti cukraus vata bei spragėsiais.
21 val. filmo "Gražus sūnus" seansas po atviru dangumi Gargždų jaunimo vasaros estradoje.
KRETINGOJE
19 val. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios šventoriuje Baltijos kelio 30-mečio minėjimas ir ansamblio "I Fedeli" (Šveicarija) koncertas "Perlų vėrinys: muzika kornetams ir barokiniams trombonams nuo Pietų iki Šiaurės Europos".
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą