Antisisteminės partijos: daug „kioskelių“ ir „generalinių“

Antisisteminės partijos: daug „kioskelių“ ir „generalinių“

Koronaviruso pandemija gali politiškai pasitarnauti nacionalinėms, antiglobalistinėms Europos partijoms. Tokioms kaip Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“, Vokietijos „Alternatyva Vokietijai“, ar Suomijos „Tikrieji suomiai“.

Lietuvoje irgi yra mažiausiai penkios dešiniosios partijos. Beveik vienodai tautiškos, pasisakančios už tradicines šeimos vertybes, iš dalies euroskeptiškos, antiglobalistinės ir nelaikančios nacionalinių valstybių XX a. atgyvenomis.

Tačiau šios partijos per rinkimus iš viso surenka 15 proc. balsų, o atskirai - po 3 proc. ir nepatenka į Seimą. Ar ne protingiau būtų dešiniosioms jėgoms susijungti ir eiti į rinkimus vienu sąrašu? Kas trukdo?

Gal lyderių ambicijos? Tokiu atveju, lyderystę galėtų nulemti Fortūna. Sąrašo vietas nustatyti burtų keliu, kaip praėjusiame „Respublikos“ numeryje pasiūlė politikos psichologijos profesorius Vytautas Navaitis.

„Suprantu jūsų klausimą, - atsakė Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai pirmininkas, filosofas Arvydas Juozaitis. - Bandymai susijungti daromi nuo prezidentinės rinkimų kampanijos laikų. Esu perėjęs tą mėsmalę per šalies prezidento rinkimų kampaniją. Nemanau, kad mums rėmėjų trūksta.“

- Tačiau ar pakaks visų rėmėjų, kad partija taptų parlamentine? Prieš Seimo rinkimus dešiniajame sparne vėl turėsme daug mažų partijėlių, kurios ir į Seimą nepateks!

- Manau, protingai daro tie, kurie gal tyčia naujas smulkias partijėles inicijuoja, kad pasiimtų po 2-4 proc. balsų. Suprantu visą tvarką. Lietuva panaši į Sakartvelą, kur kiekvienas kalnas turi po kunigaikštį.

- O gal vadukų problemą būtų galima išspręsti žaismingai. Burtais. Ar sutiktume tokiame darinyje būti ne burtais išrinktu pirmininku, bet jo pavaduotoju?

- Burtai renkant lyderį netinka, lyderis nustatomas rinkimuose, nes čia ne loterija. Čia ne lygiaverčiai dydžiai, todėl po loterijos visos partijos bendro lyderio nepripažintų ir išsivaikščiotų savo keliais.

Šiuo metu lemia ne panaši ar visiškai bendra ideologija, bet šalies ekonominio atsigavimo programos. Kaip atsigausime po pandemijos sukeltos krizės, kai du trečdalius įplaukų į šalies biudžetą gauname iš smulkaus ir vidutinio verslo.

Lenkijos valdančioji dauguma, Vengrijos „Fideš“ („Fidesz“), vadovaujama Viktoro Orbano, buvo sudarytos iš keliolikos partijų. Nes partijos sugebėjo susėsti prie apskrito stalo. Jei sugeba apskritą stalą suorganizuoti, tada sugeba ir tinkamiausią lyderį išsirinkti. Tai ne tik vado klausimas.

Reikia apskritam stalui pateikti ekonomines programas. Kurio ekonominė programa labiausiai bus protinga, tas ir bus vadas. O dabar Lietuva kaip mašina stovi įklimpusi, o visi sako - duokit man pavairuot.

Nieko nepavairuosi, jei mašina įklimpusi į liūną. Kviečiu partijas prie apskrito stalo, bet yra didelis lyderiukų kultas, jie nenori kalbėtis. Aš pats esu linkęs įtvirtinti Lietuvoje teigiamus procesus ir iš politinio gyvenimo išnykti. Man, kaip Vaižgantui, svarbu deimančiukus surinkti ir išeiti rašyti savo knygų.

Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys nesutiko, kad dešiniosioms jėgoms susijungti būtų labai paprasta:

- Pirma, mūsų partija kūrėsi su aiškia krikščioniška pakraipa, o kitose partijose tai nėra išryškinta. Antra, dešinėje esančios tautinės pakraipos partijos turi daug senų vidinių problemų, smulkių ambicijų, tarpusavio aiškinimųsi, bet, jei gyvenimas privers, galbūt įstengtume sujungti tikslus?

Mūsų tikslas - atgaivinti krikščionišką partiją. Būtų gana didelis iššūkis susijungti su kitomis partijomis, nes gyvybės, šeimos klausimais partijos pasisako nevienodai.

- O ar pritartume tokiam smagiam, nors, mano galva, utopiniam žaidimui - partijos vis dėlto apsijungia, o lyderį išsirenka burtais. „Respublika“ netgi pasiruošusi šiuos burtus organizuoti.

- Dėl ko? Užduokime sau klausimą - ką noriu tais burtais padaryti? Ar tikslas bet kuriuo būdu gauti valdžią, ar ateiti su aiškiu matymu, ką nori padaryti. Dabar visi kalba, kad blogai, bet ką siūlote mainais? Susivienyti - tai ne dirbtinai sudėti į krūvą, bet aiškaus tikslo siekimas.

O jei susivienijus prasideda lyderių rotacijos, postų dalybos, tuo viskas ir pasibaigia, nes nėra vienijančio tikslo. O mūsų mintis - Lietuva yra krikščioniškas kraštas, todėl turi turėti ir krikščionišką partiją.

O šit Centro partijos pirmininkas, Seimo narys Naglis Puteikis bendro dešiniųjų partijų rinkimų sąrašo bei lyderio nustatymo burtais nė kiek neišsigando:

- O kodėl ne? Suvienyti jėgas būtų visai protinga, nes atskirai gaus rinkimuose po 1,5 procento ir eis į kamputį paverkti, kokia bloga santvarka. Viskas įmanoma, tikiu, kad įmanoma.

Nepretenduoju į lyderius. Eiti į rinkimus vienu sąrašu ir išsirinkti vieną vadą būtų išmintinga. Bet jei visi lyderiai pretenduos į pirmą sąrašo vietą, tai nieko ir nesujungsime.

- O jei vis vien visi jaučiasi patys verčiausi, gal galima verčiausią nustatyti traukiant burtus?

- Galima ir taip. Kodėl ne? Galima ir dar kitaip. Jei visi vadai nutars nebūti pirmi, lyderiu taps tas vienintelis, kuris norės būti pirmas. Aš pats į pirmą vietą nepretenduoju, nes esu iš visų lyderių jauniausias. Neturiu šansų laimėti. Manau, tegul A.Juozaitis arba Vytautas Radžvilas būna pirmi.

Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis teigė, jog visas partijas Lietuvoje skiria vienas dalykas:

- Vienos yra biudžetinės, o kitos - nebiudžetinės. Biudžetinėms ideologija yra antrinė. Konservatoriai, jei naudinga, gali tapti liberalais, o „valstiečiai“ - nustoti lietuvių kalbą ginti.

Taip, yra šansas tradicinių vertybių partijoms vienytis, tik klausimas - kada ir kaip? Šį rudenį dar neaišku, kaip viskas vyks. Vienytis į vieną partiją? Tik tautininkai sugebėjo susivienyti su respublikonais, bet tikrai matome tokią perspektyvą ir po truputį dedame pastangas.

Kovo 11-ąją į mūsų organizuojamas patriotiškas eitynes kviečiame dalyvauti ir kitas partijas. Šiemet pasiuntėme kvietimus, o atsiliepė tik N.Puteikio centristai ir „Drąsos kelias“ su Neringa Venckiene. Vieni rodo aspiracijas, o kiti nerodo.

- Ar pritartumėte, jog jungtinis sąrašas būtų sudaromas traukiant burtus?

- Sutikčiau, nes burtai - tai lengviausias ir teisingiausias būdas. Tiesa, kadaise tokį būdą esu siūlęs vienai bendruomenei, žmonės tos idėjos nepalaikė, bet lyderio nustatymas burtais gali būti viena iš opcijų.

Jeigu dirbai, buvai aktyvus, jokio skirtumo ar būsi 18-as sąraše, ar 108-as. Rinkėjai reitinguos. Latvijoje, pavyzdžiui, rinkėjas gali ir dereitinguoti.

Balsuoji už sąrašą ir pažymi penkis politikus, kurie labiausiai patinka, ir penkis, kurie labiausiai nepatinka. Pavyzdžiui, vieni myli V.Radžvilą, o kiti - nemyli, nors šalia jo yra gražaus jaunimo, kuriuo labai džiaugtumės.

Koronaviruso pandemija gali politiškai pasitarnauti nacionalinėms, antiglobalistinėms Europos partijoms. Tokioms kaip Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“, Vokietijos „Alternatyva Vokietijai“, ar Suomijos „Tikrieji suomiai“. Lietuvoje irgi yra mažiausiai penkios dešiniosios partijos.

Beveik vienodai tautiškos, pasisakančios už tradicines šeimos vertybes, iš dalies euroskeptiškos, antiglobalistinės ir nelaikančios nacionalinių valstybių XX a. atgyvenomis. Tačiau šios partijos per rinkimus iš viso surenka 15 proc. balsų, o atskirai - po 3 proc. ir nepatenka į Seimą.

Ar ne protingiau būtų dešiniosioms jėgoms susijungti ir eiti į rinkimus vienu sąrašu? Kas trukdo? Gal lyderių ambicijos? Tokiu atveju, lyderystę galėtų nulemti Fortūna. Sąrašo vietas nustatyti burtų keliu, kaip praėjusiame „Respublikos“ numeryje pasiūlė politikos psichologijos profesorius Vytautas Navaitis.

Nacionalinio susivienijimo pirmininkas, filosofas Vytautas RADŽVILAS:

- Politiniame vienijimesi yra ir sunkumų, ir pavojų. Tautos ir jos valstybės idėja savaime yra priimtina ir patraukli, tačiau dauguma iš įvairių politinių idėjų gali būti įgyvendinamos esant konkrečioms sąlygoms.

Pirma, tautinės jėgos nusako tik jų bendrą nuostatą, bet gali būti nesutarimų kitose srityse. Esama politikų, kurie atvirai reiškia neapykantą krikščionybei ir kurie ją vadina okupacine religija.

Antra, kai dominuoja sisteminės partijos, atsirasti antisisteminėms politinėms jėgoms labai nelengva. Turime didelius prekybos centrus primenančias sistemines partijas, o šalia jų - kioskeliai, kurie irgi nori rasti savo vietą, surinkti 5 proc. balsų. Jie orientuojasi į tris rinkėjų grupes.

Į socialiai nuskriaustuosius, žadėdami kovoti su skurdu. Į pasiilgusius tautinių vertybių ir pasipiktinusius dėl Tautos orumo niekinimo. Taip pat apeliuoja į tuos, kurie ilgisi krikščioniškų vertybių.

Bet to dar negana. Kad atsirastų nesisteminės jėgos, reikia nežaisti pagal sistemos taisykles. Antisisteminių jėgų branduolį turi sudaryti žmonės, kurie nesielgia kaip sisteminių partijų vadai, kurių darbai ir žodžiai dažnai skiriasi. Pažiūras galima pakeisti, tai natūralu, bet negali būti taip, kad pažiūros pasikeičia 4 kartus per 3 mėnesius. Tada labai sunku tikėtis sėkmės.

Turi būti labai aiškios, tvirtos ne tik pažiūros, bet jos turi būti ir tinkamai suformuluotos, kad tautinės partijos netaptų pašaipų ir patyčių objektu. Kad patriotai netaptų idiotų sinonimu.

Tautinės jėgos save kompromituoja, kai keliamos odiozinės idėjos. Nesisteminių partijų vienijimosi idėjai dirva dar neišpurenta. Urmu susibūrimas į krūvą nieko gero neduotų.

 

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder