7 skambiausi Lietuvos politikų pažadai rinkėjams ir kuo jie baigėsi

7 skambiausi Lietuvos politikų pažadai rinkėjams ir kuo jie baigėsi

Prieš kiekvienus rinkimus visuomenei pažeriama gausybė pažadų, kurių dalis taip ir lieka partijų lankstinukuose. Per visą nepriklausomos Lietuvos rinkimų istoriją rinkėjams buvo žadėta neįtikinamiausių dalykų: nuo nemokamos elektros iki butų ar lito grąžinimo. 

Alfa.lt apžvelgė skambiausius rinkimų pažadus ir tai, kuo vėliau jie baigėsi.

1. Visiems lazdyniečiams po butą

2016 m. Seimo rinkimuose Lazdynų vienmandatėje apygardoje kandidatavęs Darbo partijos (DP) atstovas Jonas Pinskus potencialius rinkėjus gausiai apdalijo skrajutėmis, kuriose kiekvienam lazdyniečiui pažadėjo po naują butą vietoje seno.

Klausiamas, kaip žada įgyvendinti tokį skambų pažadą, J. Pinskus tuomet teisinosi, kad jau turi rimtų planų, kaip renovuoti ištisą mikrorajoną, kuriame balotiruojasi, ir kiekvieną jo gyventoją perkelti į naują būstą.

Jis neslėpė, kad idėją nusižiūrėjo nuo buvusio Kauno mero konservatoriaus Andriaus Kupčinsko, kuris anksčiau yra siūlęs panašų projektą Kaune. Tiesa, idėja ir šiame mieste liko dūlėti stalčiuje, mat statyti naujus keliais aukštais aukštesnius namus vietoj senųjų niekas nepanoro.

Tuo metu Gitanas Nausėda dar nebuvo šalies prezidentu, tačiau sukritikavo J. Pinskaus pažadus ir palygino juos su buvusiu Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu, kuris irgi žadėjo iki 2000 m. kiekvieną šeimą aprūpinti nuosavu būstu.

J. Pinskus taip ir nepateko į Seimą nei 2016 m., nei šiemet, kai laimę bandė be tokių skambių pažadų ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos sąraše.

2. Darbo partijos pažadų kaleidoskopas

Naujus butus nemokamai rinkėjams siūlęs J. Pinskus – ilgametis Darbo partijos narys. Ši partija nuo pat susikūrimo pradžios, kiekvienuose rinkimuose pažadus žarstė itin dosniai.

2004 metais Darbo partija žadėjo, kad didės pensijos, bus pažabota korupcija, seniūnai, merai ir Seimo nariai bus renkami tik tiesiogiai, o nepatikusius rinkėjai galės atšaukti.

2012 metais Darbo partijos šūkis buvo „Mes žinome kaip“. Tuomet rinkėjus buvo bandoma vilioti žadant, kad minimalus atlyginimas (MMA) bus 1509 Lt (431 Euras), tą padaryti partija žadėjo iškart po rinkimų, tačiau šią sumą MMA pasiekė tik 2019 metais, kuomet pakilo iki 555 Eurų, dėka mokesčių sistemos pakeitimo, ši suma, pagal senesnę mokesčių sistemą prilygtų 430 Eurų.

Kartu su tuo metu rekordiniu minimaliu atlyginimu dar buvo žadamas mažiausias Europoje nedarbas, per porą metų sustabdyta emigracija, nulinis pelno mokestis įmonėms.

2018 metais sostinės meru panoręs tapti V. Uspaskichas žadėjo naujovę – už pažadų nevykdymą politikai privalėtų atsakyti savo turtu. Tuomet jis tikino, kad kad į savivaldos, Seimo ir kitų rinkimų sąrašus prasibraus tik tie „darbiečiai“, kurie nepabūgs dėl pažadų laikymosi rizikuoti aukoti savo pinigus, būstą ar kitą turtą. Politikas savo pažadams pagrįsti žadėjo 1 mln. Eurų užstatą.

2019 metų savivaldos rinkimuose Darbo partija pasirinko šūkį „Atsakau už savo žodžius“. Tuomet partijos vadovas Viktoras Uspaskichas kalbėjo: „Tiesą kalbu į akis ir žadu tik tai, ką galiu įvykdyti, nes laikausi duoto žodžio. Rinkimuose mes geriausias pasirinkimas, nes įveikėmė visus sunkumus ir tapome nenugalima partija. Mes padarysime viešąjį transportą nemokamu visoje LIetuvoje, sutvarkysime daugiabučių kiemus kaip Europoje, visus pokyčius darysime kartu, atsižvelgdami į Jūsų nuomonę. Mes atsakome už savo žodžius!“, – tvirtino Darbo partijos lyderis.

3. Liberalų garbės žodis

2007 m. Liberalų sąjūdis dalyvavo pirmuose rinkimuose savo istorijoje. Tuomet komunikacijos šūkiu pasirinktas „Garbės žodis“. „Jo negali nei nusipirkti, nei gauti dovanų. Jį lengva pamesti ir sunku surasti. Jis daro moteris gražesnes, o vyrus – stipresnius. Jis visada didelis. Visada svarbus. Garbės žodis“, – skelbė nuolat eteryje šmėžuojantis partijos rinkimų vaizdo klipas.

Anuomet Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) buvo jauna partija, atskilusi nuo Liberalų ir centro sąjungos, o sąrašo vedliu tapo Petras Auštrevičius.

Savivaldos rinkimuose dalyvavusi partija „Garbės žodžiu“ pasirašė daugybę rinkimų pažadų prieš 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimus: esą greitoji medicinos pagalba žmones pasieks per keliolika minučių, išnyks korupcija ir t. t.

Rinkimų pažadai

„Garbės žodis“ gerokai atsirūgo, kilus skandalui dėl lyderio P. Auštrevičiaus atlyginimo, kadaise gauto už Liberalų ir centro sąjungos sąrašo papuošimą prieš 2004-ųjų Seimo rinkimus. Vienoje matomiausių vietų esančiame plakate po fraze „Garbės žodis“ atsirado prierašas: „6000 Lt neėmiau. Petras.“

3. Artūro Zuoko atlyginimų pažadai 

2012 m. prieš Seimo rinkimus A. Zuokas rinkėjus viliojo pažadais, kad sostinės gyventojas 2020 m. uždirbs vidutiniškai 6,4 tūkst. Lt (1854 Eur). A. Zuokas taip pat siūlė iš tiekėjų, kurie dalyvaus Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtuose viešųjų pirkimų konkursuose, reikalauti savo darbuotojams mokėti tam tikro dydžio atlyginimą. Tačiau Ūkio ministerija net du kartus įspėjo politiką, kad tokia tvarka prieštarautų Lietuvos ir ES teisės aktams.

Tai, kad pažadų įgyvendinti taip ir nepavyko, nesutrukdė A. Zuokui dosniai juos žerti bandant patekti į Seimą 2016 m. Tuomet paskaičiavimai kiek pasikeitė: politikas žadėjo, kad vidutinis atlyginimas sieks 1450 Eur, minimali mėnesinė alga (MMA) – 450 Eur, Seimo narių skaičius bus sumažintas iki 101.

2020 metais A. Zuokas kandidatavo į seimą kartu su Artūru Paulausku ir Remigijumi Žemaitaičiu įkūręs judėjimą „Laisvė ir teisingumas“, tačiau nei vienam iš „trijų muškietininkų“ taip ir nepavyko patekti į Seimą. 

R. Karbauskis © Paulius Peleckis / Fotobankas

4. Valstiečių kova su „bambaliais“ ir valstybinės vaistinės

Prieš 2016 m. Seimo rinkimus LVŽS visuomenei pristatė 118 puslapių Vyriausybės programą, kurioje išsikėlė šimtus lengviau ar sunkiau įgyvendinamų pažadų.

Politologų teigimu, vienas pagrindinių veiksnių, padėjęs LVŽS taip įtikinamai laimėti Seimo rinkimus, buvo rinkėjams pasiūlytas griežtas kovos su alkoholizmu planas. Žadėta įvesti valstybinę monopolinę prekybos alkoholiu sistemą, išnaikinti vadinamuosius „bambalius“ – į plastikinę 1,5 l tarą pilstomą stiprų, pigų alkoholį, įvesti privalomą alkoholio produktų žymėjimą informacija apie jo žalą, kaip šiuo metu žymimi tabako gaminiai, iki nulio mažinti leistiną alkoholio promilių kraujyje ribą visiems vairuotojams.

Seimas iš tiesų priėmė tam tikrus alkoholio vartojimą ribojančius sprendimus: apribojo prekybos laiką, padidino amžiaus ribą, nuo kurios parduodamas alkoholis, ir uždraudė reklamą. Tačiau tuo viskas ir pasibaigė.

Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis dar kurį laiką aiškino tikintis, kad valstiečių valdoma Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kreipsis į Europos Komisiją dėl „bambalių“ draudimo, tačiau SAM neketino to daryti ir iniciatyva nugulė stalčiun.

Prieš Seimo rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga žadėjo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas perkelti į Kauną, taip pat uždaryti Energetikos ministeriją. Tai taip pat liko pažadais.

Valstybinių vaistinių tinklas, esą turėjęs užtikrinti pigius ir prieinamus vaistus, taip pat liko tik projektu. Neįvesti ir progresiniai mokesčiai.

Rinkimų pažadai

5. Nemokama elektra

Tarp keisčiausių rinkimų pažadų – šiemet į Seimą užsimojusios patekti Liaudies partijos. Savo rinkimų programoje partija įtraukė ne vieną keistą ir sunkiai įgyvendinamą pažadą rinkėjams: paskelbti miškų kirtimo moratoriumą, nemokamai dalyti elektrą senjorams ir daugiavaikėms šeimoms, mokslą atskirti nuo politikos.

Liaudies partijos programoje – ir siekis „parengti teisinę bazę ir būti pasirengusiems išstoti iš Europos Sąjungos esant sprendimams dėl Europos Sąjungos griūties ar jos likvidavimo: nuo įstatymo projekto iki savo valiutos sugrąžinimo, išsaugant šiandien esamas jos atsargas“.

Politiniai pažadai

6. Violetiniai „Drąsos kelio“ pažadai

2012 m. kovą įsteigta partija „Drąsos kelias“ žadėjo teisėsaugos pertvarką, kovą su oligarchija, keisti Rinkimų įstatymą – esą žmonės į Seimą neturi būti renkami pagal sąrašus, tik vienmandatėse apygardose. Taip pat buvo žadama mažinti parašų, reikalingų surengti referendumą, skaičių.

„Drąsos keliui“ tuomet nepavyko iškovoti nė vienos vietos vienmandatėse apygardose, o daugiamandatėje gauti vos septynias vietas – to pakako suformuoti frakciją.

Bet frakcijos gyvenimas ilgas nebuvo. Nepraėjus nė penkiems mėnesiams, 2013 m. balandį panaikinta N. Venckienės teisinė neliečiamybė ir tuo pat metu jos pasigesta Lietuvoje.

Iki N. Venckienės apkaltos ir pašalinimo iš Seimo 2014 m. birželį formaliai ji tebebuvo frakcijos narė, tad galėjo egzistuoti ir pati frakcija, kuri be jos subyrėjo, o buvę nariai išsiskirstė po mišrias parlamentarų grupes.

Po to, kai partijos lyderė ir dvasinė įkvėpėja N. Venckienė 2019 m. buvo pargabenta iš JAV, kur ilgus metus slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos, „Drąsos kelias“ vėl atgimė ir kiek pakoregavo rinkimų pažadus.

2020 m. Seimo rinkimuose imta žadėti, kad bus nutrauktas finansavimas nacionaliniam transliuotojui, o LRT bus apskritai uždaryta. Į Seimą taip ir nepatekusi partija planavo mažinti parlamentarų skaičių iki 101, o kadencijų skaičių apriboti iki dviejų.

Tarp keisčiausių „Drąsos kelio“ pažadų – antstolių darbo užmokesčio ribojimas, Konstitucinio Teismo panaikinimas, viešas žagintojų ir pedofilų registras. 

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder