Tik pirmasis populiarumą, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ duomenimis, jau praranda, o antrojo, politologų teigimu, lengvai atėjęs, taip gali lengvai ir praeiti.
Tarp labiausiai kritusių reitinguose – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. O premjero Sauliaus Skvernelio populiarumas svyravo labiausiai. Ramūnas Karbauskis lieka stabiliai nepopuliarus.
Didžiausią politinį kapitalą per 2019 metus susikrovė į prezidentus išrinktas G. Nausėda, kurio reitingas perkopė 80 procentų. Visuomenės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ duomenys tokį teberodo ir dabar.
„Ypač padidėjo palankiai jį vertinančių žmonių dalis jau po rinkimų. Šiuo metu 8 iš 10-ties Lietuvos gyventojų prezidentą vertina palankiai“, – aiškino „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė.
O „Vilmorus“ lapkritį fiksavo net 10-ties procentinių punktų kritimą, kuris tęsiasi ir toliau – gruodį prezidentas apklausose pakrito 3 procentiniais punktais.
„Kai S. Skvernelis susirgo ir labai mažai būdavo, kažkaip žmonės pajuto, kad nėra lyderio. Vis tiek kažkas valstybėje turi būti vadovas, o G. Nausėda kažkaip mandagiai nesikišo į Seimo ir Vyriausybės darbą.
Kaip ir atrodytų, teisingai elgėsi, bet (tai yra – LRT.lt) lyderystės stoka. Kryptelėjimas į Korėją – galbūt čia reikėjo pranešti žurnalistams, nereikėjo slaptai daryti, nieko negalima daryti slaptai šiais laikais“, – komentavo politologas Vytautas Dumbliauskas.
Nusprendusio pasakyti apie savo ligą premjero reitingai iškart šovė į viršų. Sociologų teigimu, apie S. Skvernelį gyventojai per metus požiūrį keitė daugiausiai. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, jis net šokinėjo iš palankiai į nepalankiai vertinamų politikų skalę ir atgal.
„Pabaiga dabar tokia nesėkminga – 8 procentų kritimas – keliukas, ten kokie tai dalykai, bet metų pradžia jam (S. Skverneliui – LRT.lt) buvo žymiai blogesnė, kai jisai stojo į tą prezidentinę kovą – matėsi, kad ten jam netiko, gal ir žmonės neįsivaizdavo jo prezidentu, o premjeru įsivaizdavo – jis buvo nukritęs net į minusą“, – aiškino „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
„Vasarą ir ypač sužinojus, kad S. Skvernelis serga, jo vertinimai tapo aukštesni, tapo jam palankesni. Po to, spalio mėnesį, jie tapo prastesni, pradėjus kalbėt apie naujus mokesčius.
Tos pačios problemos su keliu ir kiti skandalai tikrai padarė tuos vertinimus prastesnius, bet dabar, į lapkričio pabaigą, į gruodžio pradžią, jie vėl atsistatė“, – kalbėjo „Baltijos tyrimų“ vadovė R. Ališauskienė.
Politologai prie daugiausiai politinio kapitalo susikrovusiųjų priskiria Seimo pirmininką V. Pranckietį, kurio R. Karbauskiui nepavyko išversti iš posto.
„Tik nereikėtų V. Pranckiečiui labai sureikšminti dabar to susikrauto pasitikėjimo dėl to, kad jisai yra atsiradęs tik dėl vieno konflikto, bet jo, kaip politiko, tas bagažas kažkuo reikšmingu nepasipildė. Kaip labai lengvai atėjo tie taškai, taip jie gali labai greitai būti ir prarasti“, – perspėjo Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Sociologai primena, kad vienas nepopuliariausių politikų R. Karbauskis, kuris toliau barstė politinį kapitalą visus metus, taip pat pradėjo aukšta gaida.
„Jis atėjo po rinkimų su labai geru ir aukštu reitingu ir tas reitingas buvo pirmojo pusmečio po rinkimų metu. 2017 metų pirmas pusmetis, po to, kas buvo, nelabai ir beveikė“, – svarstė V. Gaidys.
„Jo [...] šuolis nepalankių vertinimų nuo 55 iki 69 procentų [...] susijęs su prezidento rinkimais ir su jo pasakymais, kad ir laimėsim visus rinkimus“, – komentavo R. Ališauskienė.
Visuomenės apklausos rodo, kad politinio kapitalo praradimo metai buvo ir Kauno merui V. Matijošaičiui.
„Praeitais V. Matijošaitis buvo vienas iš populiariausių Lietuvos politikų, gal vienu metu dar buvo 2 mėnesius populiaresnis už prezidentę net, bet šie metai buvo nesėkmingi. Matyt, kiekvienas mėnuo jam įnešdavo kažką – nepamenu visų tų istorijų – kažkokios žemės ar prie ežero, sūnus, kažkokie autobusai, kas susieta su asmeninėm naudom“, – kalbėjo V. Gaidys.
Per metus V. Matijošaičio reitingas krito perpus – jį palankiai vertinančių gyventojų sumažėjo nuo 60-ties iki 30-ties procentų. Politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad nė vienas iš opozicijos lyderių per metus nesukaupė tiek politinio kapitalo, kad galėtų ramiai eiti į Seimo rinkimus kitais metais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą