Crystal Renn: "Esu graži ir sveika"

Garsi JAV manekenė Crystal Renn svaiginamos karjeros pasiekė savo nestandartinės figūros dėka. Interviu АВС televizijai jauna moteris teigė 14 metų kovojusi su savo kūnu, sekinusi jį įvariausiomis dietomis, netgi badu, kad tik atitiktų mados industrijos standartus, tačiau galiausiai įkūnijusi svajonę antsvorio dėka.

40 procentų nereikalingo kūno

Crystal kelias į modelių pasaulį prasidėjo nuo 14 metų. Baleto studijoje Misisipėje prie jos priėjo modelių agentas ir pasakė: jeigu tau pavyktų numesti svorio, galėtum uždirbti krūvą pinigų. Jis turėjo galvoje ne keletą kilogramų, o 40 proc. viso jos svorio.

Crystal tvirtai žengė jai pasiūlytu keliu: trejus metus beprotiškai sportavo, valgė garintas daržoves ir čiaumojo becukrę kramtukę. Jai pavyko atsikratyti 30 kilogramų. Tada darė viską, kad tokį svorį išlaikytų.

Galiausiai Renn vos nemirė nuo anoreksijos, bulimijos ir kitų sveikatos sutrikimų.
Crystal nusprendė atsisakyti karjeros.

Pamišimas dėl skaičių

Kai liovėsi badauti, mergina ėmė pilnėti. Ir būtent tuomet, kai jos dydžiai buvo toli nuo standarto 90-60-90 (dabar Crystal parametrai 95-75-105), - tapo žinoma. Į ją atkreipė dėmesį pripažinti dizaineriai.

2004 metais garsus fotografas Steven Meisel nufotografavo Crystal žurnalui "Vogue". Manekenės formos sudrebino mados pasaulį.

Netrukus ji buvo fotografuojama visose šalyse, dalyvavo "Dolce & Gabbana" reklamos kampanijoje, Paryžiaus aukštosios mados savaitėje pristatė Jean-Paul Gaultier kolekciją.

Dabar Crystal vilki 52 dydžio drabužius ir teigia mylinti savo kūną. Interviu ABC Renn pabrėžė, kad apkūnūs žmonės patiria diskriminaciją, ypač - mados pasaulyje. Kadaise ji kentėjo ne tik dėl savo troškimo būti liekna, bet ir dėl to, kad nuolat girdėjo raginimą "prisižiūrėti figūrą".

"Buvau pamišusi dėl skaičių ir procentų - kiek minučių praleidau ant bėgimo takelio, kiek kalorijų suvartojau šiandien. Kai labai jaudinatės dėl skaičių, gaunate nulį - nieko. Tikrai taip yra. O kai siekiate balanso ir taikos su savimi, - tuomet esate sveikas", - sakė Renn.

Memuarų knygoje, pavadintoje "Hungry" ("Alkana"), Renn pasakoja apie kovą su antsvoriu, sveikatą ir savivertę.

Citata iš knygos: "1995 metais 34 procentai vidurinės mokyklos mokinių manė turinčios antsvorio. Šiandien taip mano 90 procentų moksleivių.

Prieš ketvirtį amžiaus modelis svėrė 8 proc. mažiau negu vidutinė statistinė Amerikos gyventoja. Šiuo metu skirtumas yra 23 procentai, o ūgis skiriasi 12,5 cm.
Beveik pusė dešimtmečių mergaičių nūdien nori numesti svorio, o 80 proc. bijo jo priaugti."

Iki 22 metų Crystal nekentė savo kūno, ir ši neapykanta būtų ją nužudžiusi, jeigu nebūtų laiku sustojusi.

Šiandien Renn - savimi patenkinta jauna moteris, kuri neketina aukoti sveikatos dėl iliuzinio tobulumo.

Ką patartumėte trokštančių sulieknėti jaunų merginų motinoms?

Koncentruoti dėmesį į merginos veidą, o ne į kūną.

Neverta išpūsti mitybos problemos - netgi jei paauglys valgo daugokai. Svarbiausia yra skatinti sveiką maitinimąsi, rūpintis, kad vaikas valgytų šilto naminio maisto, vaisių ir daržovių. Maistas yra kuras mūsų organizmui, ir kuo jis sveikesnis - tuo sveikesnis žmogus.

Šią mintį ir reikia diegti jaunimui.

Apibūdinimas "model-plus" jūsų netrikdo?

Žodis "plus" man patinka. Aš prie jo pripratau.

Apskritai žmonėms nereiktų kabinti etikečių, jeigu jie neatitinka siaurų normos rėmų. Paskutiniu metu vilkiu 12 - 14 dydžio drabužius ir nemanau, kad tai "plus".
Madingi drabužiai, taip pat ir dizainerių darbo, turi tikti ir 18 dydžio moterims. Mažų mažiausiai - 16-ojo.

Yra apkūnių moterų, turinčių labai gražią figūrą, ir gerai pasiūtas apdaras ją tik paryškina. Plonos niekada nepasieks tokio efekto.

Jūs matėte skandalingą Lizzie Miller fotografiją žurnale "Glamour"? Tą, kur aiškiai matyti pilvo raukšlės? Pozuotumėte tokiai fotografijai?

Toje nuotraukoje Lizzie labai graži. Bet kuriam žmogui, šitaip atsisėdusiam, po pilvu atsiranda raukšlės, tai normalu. Aš irgi taip fotografavausi, ir man buvo raukšlių.

Žmonės tiesiog nesitiki, kad tokios nuotraukos gali būti išspausdintos žurnale, todėl šita fotografija sukėlė tiek triukšmo.

"Glamour" visada išsiskyrė pozityviu požiūriu į žmogaus kūną. Kai buvau liguistai plona, šio žurnalo darbuotojai buvo vieninteliai modelių versle, kurie kreipėsi į mano agentūrą su perspėjimu: "Mes manome, kad jai kažkas negerai."

Jaučiatės esanti tam tikras grožio etalonas?

Ne, niekada. Turi būti daugybė įvairių figūrų, skirtingų spalvų plaukų, odos spalvų - ir jokių standartų. Jokių "teisingų dydžių" ir "plus".

Kiekviena moteris, vartydama madų žurnalus, turi turėti galimybę mintyse prisimatuoti visus apdarus sau.

Lizzie Miller

Šalia "standartinių" modelių nesijaučiate nejaukiai?

Ne. Nematau didelio skirtumo tarp savęs ir jų. Vienintelis atvejis, kai man gali būti tikrai nejauku, - jeigu matau nenatūralaus plonumo mergaitę. Aš gerai pažįstu visus šio sindromo požymius ir užsimerkusi galiu pajusti skausmą, kuris sklinda iš tokio žmogaus. Aš irgi tokia buvau, niekada to nepamiršiu.

Ar būna taip, kad jūsų kūnas jums trukdytų?

Žinoma, pasitaiko blogų dienų, kai imu savęs neapkęsti. Bet tai trunka neilgai, be to, išmokau koncentruotis į teigiamas savo išorės puses sušvelnindama negatyvų efektą.

Visada yra malonių dalykų, apie kuriuos galvodama  gelbėjuosi nuo depresijos. Jeigu šiandien nesinori žiūrėti į save veidrodyje, - užsiimsiu kitais reikalais ir pasijusiu, tarkim, nuostabia šeimininke. Arba rasiu kitos veiklos, kuri atitrauks mane nuo niūrių minčių.

Kaip Jums pavyko ištrūkti iš anoreksijos ir bulimijos nelaisvės?

Aš jau nebuvau priklausoma nuo kitų nuomonės keturiolikmetė. Buvau savarankiška moteris, kuri moka išsikelti tikslus.

Iš pradžių siekiau modelio karjeros, bet paskui, kai mano organizmas išseko nuo bado, dirbti jau negalėjau. Tuomet atradau naują tikslą - grįžti į normalų gyvenimą.

Nukreipiau tam tikslui visas man likusias jėgas.

"Aš pavyzdys to, kaip nereikia elgtis. Aš pati save griaunu. Ką man daryti?" - galvojau, ir atsakymas palaipsniui radosi. Nusprendžiau būti sveika ir graži vienu metu, - ir likti modeliu kaip anksčiau. Ir man pavyko.

Norėtumėte, kad Jūsų istorija įkvėptų kitas moteris žygdarbiams?

Didžiausia mūsų bėda - pasitikėjimo savimi trūkumas ir neapykanta sau. Geriausias būdas įgyvendinti svajonę - liautis savęs nekentus ir atrasti su savo kūnu bendrą kalbą. Didžiuotis tuo, kas esi.

Daugybė moterų sau sako: "Kai suplonėsiu, išvyksiu į kelionę, užmegsiu romantiškus santykius su gražiu vyru, pakilsiu karjeros laiptais..."

Liaukitės, tai juokinga.

Jums patinka gyventi viešai, publikos akyse?

Stengiuosi per daug nesimėgauti savo žinomumu. Pasakysiu sąžiningai, vienu metu rašiau tinklaraštį, ir ten atsirasdavo bjaurių komentarų. Niekada nepamiršiu, kaip sėdėjau žiūrėdama į ekraną ir norėjau šaukti.

Ar jūs pasitikite savimi, ar ne, bet niekada nebūsite pasiruošęs tiesmukiškai, grubiai kritikai, o juo labiau - neteisingai. Perskaitote, kad kažką supykina jūsų išvaizda...

Žmonės, kurie taip rašo, net nesupranta, kokią žalą jie daro.

Kokio dizainerio drabužius parekomenduotumėte apkūnioms moterims?

Man patinkia Isabel Toledo. Ji siuva nuostabių modelių dalykus, tinkamus damoms, nuo 14 dydžio. Jeigu man reikalingas puošnus apdaras kuria nors reikšminga proga, aš einu pirkti Toledo suknelės.

Esu didelė juodos spalvos mėgėja, tai mano mėgstamiausia spalva, ji tinka visomis gyvenimo progomis, išskyrus nebent savo pačios vestuves...

Šaltinis: LiveStory
Parengė Vilma Skiotienė