Patarimai sodininkui

Kodėl neauga krapai?

Ne pirmi metai sėju krapus, bet jie užauga labai skurdūs - tokia skysta gelsvo arba rausvo atspalvio žolė, kuri greitai visai nudžiūva. Skaičiau, kad šis prieskoninis augalas visai nereiklus. Kas ne taip ir ką daryti?

Krapai išties nereikalauja daug dėmesio, tačiau tam tikrų paprastų taisyklių laikytis vis dėlto reikia, kad gerai dygtų ir vešėtų.

* Prieš sėdami sėklas jas nuplaukite karštu vandeniu. Tai daroma tam, kad neliktų eterinių aliejų, kurie stabdo augimą.

* Reikia patikrinti sėklų daigumą. Užmerkite jas dviem trims dienoms šlapiame skudurėlyje. Jeigu sėklos neprasikals, suvartokite jas kaip prieskonį, nes sėti tokios netinka.

* Ten, kur sėsite krapus, dirvos nekalkinkite, nebarstykite pelenų. Praturtinkite organinėmis trąšomis.

* Nesėkite šešėlyje, nes augalas išstyps, o šakelės bus skurdžios. Kad stiebai per daug neaugtų, dirvai neleiskite perdžiūti.

* Krapus sėkite ne į vieną eilę, bet į 5 cm pločio griovelį. Sėklas į jį suberkite zigzagais, - kai retinsite, augalas nenulinks. Griovelį prieš sėją palaistykite. Krapų sėklas užberkite humusu (jos turi būti 2-3 cm gylyje) ir jau nebelaistykite.

* Krapus reikia praretinti, kai užaugs 2-3 tikrieji lapeliai. Tarp daigelių palikite 8-10 cm tarpelius. Nuskintą žalumą suvartokite arba sutrinkite su druska ir laikykite šaldytuve.

* Kai krapai ims augti, netręškite. Laistykite kartą per savaitę (jei oras karštas ir sausas - du kartus).

* Derlius nuimamas po 3-4 savaičių, kai augalas pasiekia 15-20 cm aukštį. (Išraukite su šaknimis.) Kvapniausias šis augalas būna butonizacijos periodu, t. y. kai viršūnė ima storėti, tačiau jis dar nežydi.

* Jei sėsite į vazonėlius, iš pradžių laikykite 10-15 laipsn. C temp. patalpoje, o kai ims dygti, - 15-20 laipsn.

* Kvapniausi išlieka sūdyti arba šaldyti krapai. Džiovinti juos gana sudėtinga, reikia tinkamo vėdinimo, o bet kaip išdžiovinta žolė įgauna šieno skonį ir kvapą.

Kodėl vysta agurkų daigai?

Nusipirkau turguje agurkų daigų, pasodinau į vazonus ir padėjau lauke. Pardavėja sakė, kad ne per anksti. Kaip tyčia, atvėso ir lijo. Dabar daigai vysta. Ar gali būti, jog sureagavo į buvusį vėsų orą?

Gali būti, jog dėl vėsaus ir drėgno oro periodo, kuris buvo prieš kaitrą, jų šaknys nepasisavino maisto medžiagų arba jūsų augalus užpuolė kenkėjai ir ligos. Agurkai nemėgsta staigių temperatūros ir oro drėgnumo pokyčių. Vis dėlto tai Pietų šalių kultūra, jos šaknys gan silpnos ir jautrios. Kol pas mus nepraėjo šalnų ar staigaus atvėsimo pavojus, lauke pasodintus agurkus reikia būti pasirengus skubiai pridengti. Šiaip geriausiai agurkus lauke sodinti birželį, kai pradeda žydėti jazminai ir erškėčiai.

Gali būti, kad agurkams trūksta azotinių trąšų; požymiai - lapai geltonuoja, apatiniai nusileidžia, nauji neauga.

Šiai daržovei reikia šilumos, drėgmės, bet ji nepakenčia užmirkimo. Laistykite gausiai, bet retai.

Pradinėje augimo stadijoje tręškite azotu ir fosforu, o vėliau, kai ims žydėti ir krauti vaisius, aprūpinkite kaliu.

Taip pat žinotina, kad agurkams netinka sena žemė, kurioje pernai augo jų giminaičiai. Į tą pačią dirvą galima sodinti tik praėjus 4 metams.

Kodėl nežydi pelargonija?

Jau keletą metų auginu jeronimą, šakeles leidžia, bet nežydi. Kodėl?

Jeronimas, arba kvapioji pelargonija (Pelargonium odoratissimum), subrandina mažesnius žiedelius nei kitos jos "seserys", nes ši rūšis labiau vertinama dėl kvapnių lapų. Šiaip ar taip, ji vis tiek turi žydėti. Nebent sąlygos tam netinkamos.

Pelargonijoms reikia vėsaus (12-15 laipsn.) ir gryno oro. Taip pat joms reikia daug šviesos, bet ne kaitrių saulės spindulių. Per karščius negalima tręšti. Nevalia perlaistyti. Pelargonija geriau pakelia troškulį (bet ne ilgalaikį perdžiūvimą) nei perlaistymą.

Žydėjimui gali užkirsti kelią ir netinkamo dydžio vazonas. Jeigu jis per didelis - augalas nežydės tol, kol neužpildys vazono šaknimis.

Kaip kovoti su grambuoliais?

Vaismedžių ir net rožių lapai aplipę grambuoliais. Kaip su jais kovoti?

Atšilus orui, sodus užplūdo grambuoliai (dar vadinami karkvabaliais arba avyžiais). Jie minta augalų lapais ir tuomet poruojasi. Grambuolių patinai žūsta iškart po poravimosi, patelės - kai sudeda kiaušinius ant žemės, šalia augalų šaknų. Po keleto metų iš šių kiaušinėlių išsiris vabalai, ir vėl viskas kartosis iš naujo.

Kad suaugęs grambuolys graužia jūsų vaismedžių lapus, - dar pusė bėdos. Medis nuo to nenudžius. Pavojingesnės yra dirvoje iš kiaušinėlių išsiritusios ir jau ūgtelėjusios lervos: jos naikina šaknis. Jaunus daigus gali suėsti visiškai. Taigi kovoti reikia su jomis. Kaip?

Jei nenorite įsigyti keleto vištų ir gaidžio (pati geriausia priemonė), tuomet kapstykitės patys: karštą birželio dieną dirvą supurenkite (suarkite), kad nuo kaitrių saulės spindulių lervos žūtų. Tačiau šis būdas bus neveiksmingas, jeigu lervos pasislėpusios giliau ir jų nepasieksite.

Kita priemonė - lubinai. Jų aplinkoje piktžolės neauga, todėl grambuolių lervoms teks misti lubinų šaknimis, kurios joms pražūtingos.

Bulvių daigus nuo grambuolių lervų galima gelbėti taip: pasigaminkite kalio permanganato (5 g/1 l vandens) tirpalo ir palaistykite juo dirvą aplink bulvių kerus.

Dar vienas būdas: į kibirą su vandeniu suberkite 200 g stambios druskos ir supilkite 2 šaukštus amoniako. Sumaišykite, kad ištirptų, ir paliekite lysves. Kai sužydės bulvės, padarykite tai profilaktiškai.

Profilaktika: išraukite senus kelmus. Po jais rasite daugybę įvairaus amžiaus grambuolių lervų. Surinkite ir atiduokite paukščiams.

Darbas nemalonus, bet teks nupurtyti nuo medžių ir surinkti suaugusius grambuolius, kad sumažintumėte savo sodo kenkėjų populiaciją.

Draugaukite su paukščiais - kabinkite inkilus. Grambuolius ir jų lervas lesa varnėnai. Viena šeimyna per jauniklių maitinimo periodą sunaikina apie 8000 grambuolių ir jų lervų.

Esama ir cheminių preparatų, tačiau jie naikina ne tik sodų "blogiečius", bet ir "geriečius". Be to, cheminių priemonių veikimas - laikinas, ir pirmieji, deja, sugrįžta "blogiečiai".

BIRŽELIO DARBAI
* Išpjaukite alyvų atžalas ties šaknimis, nukarpykite nužydėjusius žiedynus. Šakų dabar negenėkite, jei norite, kad žydėtų kitą pavasarį. Šiaip alyvas geriausia formuoti žiemos pabaigoje, išpjaunant senus stiebus. Apgenėtas krūmas gali tais metais ir nesužydėti, tačiau dar kitąmet jus nustebins žiedų gražumu.
* Nužydėjusių veigelių, radastų, ievų ir kitų dekoratyvinių krūmų šakas patrumpinkite maždaug trečdaliu. Vėl išaugusių šakelių nenukirpkite - ant jų auga būsimi, kitų metų, žiedai.
* Praėjus dviem savaitėms po žydėjimo, reikia palieti vaismedžius; ypač rūpinkitės jaunais medeliais. Daugiau vandens prašo ir juodieji serbentai, braškės (pilkite į tarpueilius, ne ant uogų).
* Surinkite ir sunaikinkite medžių numestas vaisių užuomazgas: jos veikiausiai pažeistos kenkėjų. Jei auginate žemaūgius vaismedžius, užuomazgas išretinkite patys. Vaisių bus mažiau, bet užaugs didesni.
* Šiltnamyje genėkite agurkus. Šalinkite antros eilės šakas palikdami po 1-2 užuomazgas. Vėliau nugnybkite ūglių viršūnėles ir praretinkite. Pašalinkite sudžiūvusius, nesveikus lapus.
* Purkškite agrastus priemonėmis nuo miltligės.
* Mėnesio pradžioje sėkite vienmetes gėles, pabaigoje - dvimetes (vakare arba apniukusią dieną).
* Apie mėnesio vidurį gėlyne sodinkite jurginus, gumbines begonijas.
* Nugnybkite šoninius mažus bijūnų žiedpumpurius, kad pagrindiniai žiedai būtų dideli.
* Šį mėnesį kas 10 dienų tręškite rožes, kitus daugiamečius augalus, taip pat kardelius. Jeigu orai lietingi, geriau sausos trąšos, jei sausi - geriau skystos.
------------------------------------------------------

PAGAL MĖNULĮ
Šiandien baigiasi pilnatis - tinkamiausias periodas augalus tręšti.
Rytoj prasideda delčia, kuri tęsis iki kito šeštadienio, birželio 4 d. Per delčią palanku sėti ir sodinti daržoves, kurios auga po žeme (šakniavaisius). Galima ir genėti.
Nuo 5 iki 11 d., per jaunatį, augalus geriausia genėti ir pikuoti.