Gegužė: sėjame, sodiname lauke

Gegužė: sėjame, sodiname lauke

Gegužės mėnesį lauke sodinama ir sėjama dauguma daržovių: svogūnai, ridikėliai, salotos, pastarnokai, vasariniai česnakai, krienai, žirniai, pupelės, ankstyvieji burokėliai, gelteklės, pupos, prieskoninės daržovės, ropiniai kopūstai, brokoliai, porai, žiedinių kopūstų daigai, salierai, griežtės...

Nešildomuose polietileno plėvele dengtuose šiltnamiuose galite sodinti agurkų ir pomidorų daigus.

Iki gegužės 20 d. galite sėti burokėlius bei morkas, skirtus laikyti per žiemą.

 

Nuo vėjo apsaugotose vietose sėkite pupeles, Briuselio ir žiedinius kopūstus, gelsves, taip pat sodinkite salierų daigus.

Pražydo alyvos - jau metas lauke sėti rudeninius žiedinius kopūstus, aguročius, moliūgus, cukinijas, patisonus, griežčius.

Apsaugotose vietose po priedangomis sodinkite agurkų, pomidorų, vidutinio ankstyvumo kopūstų, petražolių ir kitų augalų daigus.

Antrąją gegužės mėnesio pusę sodinkite vėlyvąsias bulves.

[CITATA]

Pasėtas ir pasodintas daržoves mulčiuokite. Sausu oru kuo dažniau palaistykite, bet neperliekite. Per tankiai sudygusius daigelius išretinkite.

Braškyną mulčiuokite stambiomis pjuvenomis arba šiaudais. Uogos išliks švarios ir nesupus.

Sodinkite jurginus, vienmetes gėles - nasturtas, sukučius, gludus, taip pat leukonijų, astrų, kvapiųjų žirnelių sodinukus.

NAUDINGI PATARIMAI

 

* Morkų sėklas sumaišykite su salotų arba ridikėlių sėklomis ir pasėkite. Ridikėlių lapai neleis augti žolėms. Be to, kai išretinsite ridikėlius, nebereikės retinti morkų.
* Į morkų lysves pasodinkite ir svogūnų: jie apsaugos nuo morkinių muselių, kurios pradeda skraidyti pražydus obelims ir veisiasi morkų pasėlyje.
* Kaupkite svogūnų lukštus, po to juos užpilkite vandeniu, palaikykite keletą dienų ir laistykite daržoves - apsaugos nuo morkų muselių ir kitų kenkėjų.
-----------------------------
AR ŽINOTE, KAD...

 

* Pienės lapai, pamirkyti pusvalandį druskos tirpale, tinka sriuboms ir salotoms pagardinti. Pienių žiedų pumpurų galite dėti į paukštienos patiekalus.
* Pienių žiedų nuoviru gydoma nemiga, šaknų antpilu - anemija, o lapų nuoviras padeda atsikosėti.
* Didžiojoje dilgėlėje gausu vitaminų K, C, B2, E, karotinoidų, geležies, vario ir mangano. Vertingiausi jauni lapeliai, surinkti pavasarį. Iš jų verdamos sriubos, arbatos, ruošiamos salotos, spaudžiamos sultys. Jos gerina kraują, skatina žaizdų gijimą.
* Pušų bei eglių spygliai, užpilti medumi, - puikus vitaminų šaltinis.
* Iš jaunų pušų kankorėžių (rinkite juos iki birželio) galima išvirti sirupą, kuris efektyvus ne mažiau už avietes. Pravers peršalus - kosint, karščiuojant, taip pat visų žiemos ligų profilaktikai. Kankorėžius sudėkite į emaliuotą puodą, užpilkite sirupu, uždenkite rankšluosčiu ir palikite parą pastovėti. Puodą su kankorėžiais užkaiskite ant lėtos ugnies ir kaitinkite apie dvi valandas. Maišykite, neleiskite užvirti. Nugriebkite putas. Kai atvės, dar kartą užkaiskite. Galiausiai užvirinkite ir virkite apie valandą. Supilkite į švarius šiltus stiklainius. Sirupu nepiktnaudžiaukite, 2 šaukštų per dieną pakanka, mažamečiams geriau neduokite, nepatariama vartoti ir turint bėdų dėl kepenų, taip pat nėštumo metu.
----------------------------------------------------
KLAUSIATE-ATSAKOME

Kaip sodinti azalijas?

Azalijas sodinti galima visą vasaros sezoną.

Sodinkite šviesioje vietoje į 50 cm gylio duobę. Būtinas drenažas: plytos, žvyras.
Pasodinę azaliją, gausiai paliekite, dirvą aplinkui mulčiuokite pušų spygliais, samanomis, susmulkinta žieve, durpėmis.

Pašalinkite nužydėjusius žiedynus - bus daugiau naujų pumpurų.
Kaip pasidauginti?

Dauginti azalijas geriausia auginiais. Nupjaukite viršutinius auginius (iki 10 cm ilgio) ir įšaknykite. Viršutinius pumpurus ir lapus, taip pat ir apatinius lapelius, nuskinkite. Turi likti 2-3 nepažeisti, sveiki lapai. Apatinį pjūvį darykite įstrižai (45 laipsn. kampu) aštriu sekatoriumi. Auginį įdėkite į nedidelį indą su skylute, pripildytą durpių, ir apipurkškite vandeniu. Auginys turi būti 2-3 cm gylyje durpėse. Pasodinę uždenkite plėvele taip, kad ji neliestų auginio. Po savaitės reikia vėdinti. Viršutinis durpių sluoksnis turi būti drėgnas. Auginiais indeliuose teks rūpintis apie 1,5 mėnesio, paskui jau galima persodinti į dirvą.

Kaip genimi serbentai?

Krūmus pasodinę pavasarį, visus ūglius nukirpkite (palikite 5-7 cm ilgio stiebus su 3-5 pumpurais). Antraisiais metais vieną iš trijų ūglių vėl nupjaukite, palikę 3-4 pumpurus. Trečiaisiais metais palikite 3-4 pirmamečius ūglius. Kitus nugenėkite iki 3 pumpurų. Per trejus ketverius metus suformuokite krūmą su 12-16 šakų. Reguliariai šalinkite visas ligų pažeistas šakas.

Ką daryti, kad veja vešėtų gražiau?

Tinkamai pjauti, pakankamai laistyti, tręšti.

Pjaukite tik sausą veją. Dirva taip pat turi būti sausa.

Svarbi ir pjovimo kryptis. Kiekvienas nupjautas takas turi būti lygiagretus su ankstesniuoju. Jeigu praėjusį kartą pjovėte veją iš šiaurės į pietus, dabar tai darykite iš rytų į vakarus. Toks kaitaliojimas leis žolei augti vešlesnei.

 

Įprastu oru žolės aukštis neturi viršyti 8 cm, tačiau nepjaukite trumpiau nei 4 cm. Kas kita, kai orai šilti, sausi: tuomet palikite 10 cm.

"Pamaitinkite" veją azotu, fosforu ir kaliu pavasario pabaigoje, vasarą ir rudens pradžioje. Azotas žolę daro ryškesnę, skatina augti. Fosforas stiprina šaknis rudens metą. Kalis daro veją atsparią šalčiams. Veją tręškite prieš lietų, kai dirva sausa.
Geriausia veją laistyti ankstyvą rytą.

Išdžiūvusiose vietose dirvą papurenkite grėbliu ir įterpkite sėklų. Kuo dažniau laistykite.

Kaip atsikratyti kurmių?

Kurmiai nemėgsta smarvės, tad atbaidomi į jų požeminius urvus kišant skudurus, mirkytus žibale, taip pat specialiomis dūminėmis žvakėmis. Į jų išraustas ertmes galima kišti ir juoduogio šeivamedžio, tujos ar česnakų lapų. Veterinarijos vaistinėse galite nusipirkti kreolino ir arbatinį šaukštelį įpilti į kurmiarausį, įkišti žolės ar pjuvenų bei užpilti žemėmis. Po kurio laiko procedūrą reikia pakartoti.

Kokių kambarinių augalų geriau nenešti į terasą net vasarą?

Į lauką net vasarą verčiau neneškite lapinių kaktusų, Bostono paparčių (ilgalapių inkstpaparčių), difenbachijų, adiantų. Jiems reikia vėsios, drėgnos, ne itin šviesios vietos, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Alokazijos, kambariniai marantai, monsteros, filodendrai taip pat geriau saugiau jausis namuose. Viena šaltesnė naktis ar smarkesnė liūtis jiems gali būti fatališka.

Lauke gerai jausis kinrožės, kambarinės palmės, citrusiniai, mirtos, soleirolijos, araukarijos. Galite išnešti alijošių, dracenas, fuksijas, zamiokulkus, aralijas, dykumų kaktusus, orchidėjas (tik falenopsiai ir raibuolės nemėgsta saulės spindulių).

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder