Žvejams: ledas sustojo, ponai!

Nuodėmė būtų sakyti, kad žvejams nepasisekė. Per vieną savaitę šalčių iš beviltiškai atrodančios situacijos gavome puikiausią terpę mirkyti meškeres beveik visur. Taip staiga. Per kelias naktis. Gavome puikų tvirtai sušalusį gryno vandens ledą be jokių priemaišų. Kaip Bohemijos krištolas. Ne... kaip Pietų Afrikos deimantas. Ir nesvarbu, kad galbūt po savaitės į pajūrį atšliauš tropiniai karščiai. Na, maždaug kokių 5 laipsnių virš nulio... Ledas sustojo, ponai.

Situacija

Kuršmares dengia ledas, ne visur pakankamai tvirtas, bet jeigu esant noro ir azarto į žvejybą pasiimsite ir trupinėlį sveiko proto - namo grįšite be gelbėtojų pagalbos.

Jau savaitę žvejojama Preiloje, kur ledas niekada nebuvo pats patikimiausias dėl ten po vandeniu vykstančių kažin kokių reiškinių, ir šalčiausią žiemą lede paliekančių skyles. Vadinasi, patikimesnėse vietose žvejoti beveik saugu.

Stintas Preiloje prieš keletą dienų gaudė gana gerai. Tas pats buvo ir šioje Kuršių marių pusėje, ties Dreverna. Kiek žinau, jau žvejojama ir ties Kairių poligonu, farvateryje. Ledo storis - apie 15 cm. Tad įvertinus, kad ledas absoliučiai vienalytis, ir turint apysveikes akis bei trupinį sveiko proto, žvejoti yra gana saugu. Trečiadienį ties poligonu žmonių buvo mažai, tad panašu, kad kibimo nebuvo. Antraip žmonių būtų buvę daug.

O štai Preiloje kibo fantastiškai - bent jau prieš kelias dienas. Išgirdus apie kai kurių žvejų laimikius, būtent taip ir norisi pasakyti. Nenuostabu. Žvejai nuo seno garsėja kaip fantastikos "specai". Pavyzdžiui, atstumas tarp mano išskėstų rankų pirštų galiukų yra lygiai du metrai... Įsivaizduojat, kokio dydžio žuvis galiu sugauti? Ir skaičiuoti moku bent jau iki tūkstančio. Tai specialiai stintų žvejybai.

Mūsų mielojoje, žaviojoje Malkų įlankoje, toje neturtingų, socialiai paramstytinų ir šiaip tinginčių toli trenktis Mekoje, ledo storis yra apie 20 cm, nuo kranto jis traukia gal 70 metrų. Toliau plotas įnirtingai žalojamas "buksyrų". Toks jų darbas. Akvatorijoje turi būti švaru, be ledo, ir niekam čia neįdomu tie nenormalūs žvejai.

Bet ir tų keliasdešimties metrų visiškai pakanka žvejybai. Žinoma, būtų puiku, jeigu ledo dar būtų bent 50 metrų. Tada jau būtų įmanoma pasiekti didįjį gylį ir stintas, kurias Malkų įlankoje gaudyti patogu ir kurių ten paprastai būna daug, bet ir esamo ledo užtenka skaniai žvejybai. Šią savaitę ten balansyrais (horizontaliai švytuojančios blizgutės, jei kas nežino) kartais gana smagiai buvo gaudomi ešeriai. Neblogi ešeriai. Pasitaikydavo ir vienas kitas sterkiukas, tiesa, vertas užuojautos ir pasigailėjimo. Esu tikras, kad ne iš visų žvejų pasigailėjimo buvo sulaukta.

Na, o kitos, mažesnės balos su stovinčiu vandeniu tikrai užtrauktos puikiu ledu ir turint noro visada galima ten pasiganyti. Tik kad ledui užtraukus Kuršių marias, visi žvejai kažkodėl stengiasi ganytis ten. Aš juos suprantu.

Tiems, kurie piktinsis, kad nieko neparašiau apie Ventę ir Nidą: bent ką nors pasistenkit sužinoti patys. O šiaip ten labai gerai... Ypač vasarą.

Kaip nesušalti?

Nereikia nė sakyti, kad ruošiantis į poledinę žūklę drabužiai yra labai svarbu. Ypač jei reikia daugiau judėti, daugiau gręžti ir toliau vaikščioti. Apsirengusiųjų sovietinių laikų "pufaikomis" bei vatinėmis kelnėmis ant ledo jau nebepamatysi, bet ne visi žvejai dar turi rūbus, su kuriais ant ledo būtų beveik taip pat patogu ir šilta kaip namuose. Žinoma, kaip namuose niekada nebus, nes ir kokia stebuklinga technologija, žieminiai apdarai vis tiek yra sunkesni už treningus. Tarp žvejų plaukioja posakis: "Nėra blogo oro, yra bloga apranga." Galiu perfrazuoti: "Tam, kad nebūtų blogo oro, kartais neužtenka pinigų." Tiesa yra tokia.

Pirmas svarbus dalykas: turite tinkamai įvertinti savo organizmo tipą, tai yra jo reakciją į šaltį ar karštį. Kas vienam yra gerai, kitam gali nutrupinti galūnes.

Pažįstu žmogelį, kuris kiekvienais metais perka žieminius batus, brangius. Patikėjęs gamintojų reklama, kad jau su tais batais jo kojos visą dieną bus arti virimo temperatūros esant šalčiui, nuo kurio pingvinas praranda lytinę orientaciją. Deja, stebuklingi batai dar nenupirkti. Ir kalti ne gamintojai, mojuojantys reklaminiu įvaizdžiu, kaip senas gėjus anusu prieš potencialaus meilužio nosį. Kalta piliečio fiziologija. Konkrečiau - kraujo apytaka. Nenusileidžia kraujas iki pėdų, ir nors tu ką... Teatleidžia man daktarai už tokius plebėjiškus palyginimus, esu ne medikas, bet priežastys maždaug tokios. Tokiam šaltapėdžiui reikia arba daug judėti ir varinėti kraują, arba susirasti batus su elektriniais padų šildytuvais. Tokių, girdėjau, yra. Tik bėda, kad rimtame šaltyje pirmiausiai nusibaigs akumuliatoriai. Tie šalčio labai nemėgsta. Žmonėms, kurių normali medžiagų apykaita, pakanka storapadžių žieminei žūklei skirtų batų ir rimtų, sąlygų patikrintų kojinių. Batų pasiūla šiais laikais gana didelė, o kojinės irgi ne deficitas. Aš, pavyzdžiui, jau keli metais eksploatuoju "Mund" kojines, suplėšiau jau kelias poras, ir viskas gerai. Svarbu, kad batas būtų ne per mažas, tada bus šalta, ir ne per didelis, tada atmušite kojas. Beje, kojines būtina mautis ant švarių kojų, kurios irgi turėtų būti išskalbtos. Niekas taip netraukia šalčio, kaip senas prakaitas kojinėje. Dėl pirštinių - tas pats. Švarios pirštinės bus šiltesnės. Būtinos bent trys poros. Žvejyba - toks užsiėmimas, kad rankos kartais patenka į vandenį. Pirštinės irgi. Tada jos ne šildo, o šaldo. Išeitis būtų neopreninės pirštinės, kurios sušlapusios nešaldo rankų, bet neoprenas turi porą bjaurių savybių: užsimauti jas reikia ant šiltų rankų ir šiltas, be to, kai temperatūra žemesnė nei -5 laipsniai, neoprenas gyventi mažai padeda. Čia ir vėl reikėtų nepamiršti fiziologinių skirtumų. Kas gerai Jonui, gali būti mirtis Petrui.

Žiemos sezonui skirti kostiumai - beveik skonio reikalas (turiu galvoje piniginės skonį). Tik kelios pastabos iš praktikos: geriau dviejų dalių kostiumas nei kombinezonas. Na, žinoma jeigu jūs nusiteikęs būtinai įlūžti, kad ir kiek pastangų jums tai kainuotų, - tada gal geriau kombinezonas. Bet būtinai "neskęstantis". Yra tokių. Yra, beje, ir dviejų dalių kostiumų. Bet jie kietesni už paprastus žieminius, ne tokie patogūs ir kiek šaltesni. Bet leis jums kiek paplaukioti eketėje. Neilgai.

Labai gerai, jei striukėje yra kišenės rankoms šildyti. Tai paprastai būna kišenės, esančios ties krūtine. Į jas patogu kyštelėti rankas, kai sušlampa ir sugrumba. Keista, bet kai kurie gamintojai tokių, mano akimis, žiūrint svarbių kišenių neįsiuva. Ką... Kinijoje niekas nežvejoja žiemą? Reikėtų juos parsivežti čia esant 20 laipsnių šalčio, aprengti jų pačių apdarais ir išvaryti gaudyti stintų.

Ir būtina sąlyga tikrai maksimaliam rezultatui gauti - tinkamas apsirengimas. Jis susideda iš trijų sluoksnių, kurie jums taukštelės per kišenę kaip reikiant. Kas tai yra - paaiškins bet kurioje žūklės parduotuvėje. Jeigu po to nepraeis noras tinkamai apsirengti, - ir parduos. Visi sluoksniai - sintetiniai, o tai gali kelti niežulį jautresniems net ir skaitant apie tai, bet išeities nėra. Medvilnė yra labai gerai, kol nesuprakaituoji. Paskui jau pasidaro velniškai nepatogu ir gana šalta.

Orų perspektyva trumpam

Jeigu labai trumpai, tai mano nuomonė tokia: normalaus proto žmogus tokiu oru nosies iš namų nekiša. Neturiu iliuzijų, kad tai, ką rašo nenormalus, skaitys normalūs, todėl perduodu sinoptikų žinią, kad orai bus negailestingi. Šiandien šaltis blaškysis tarp -18 ir -20, tikrai šaltas pietryčių vėjas išpūs apie 5-6 m/s, o tai su tokiu minusu sukels jausmą, kad lauke -28.

Rytoj bus pora laipsnių šilčiau ir net saulėta, bet žvejoti dar kiek per šalta. Mano supratimu, geriau prie šiltos krosnies pinti krepšius.

Myndė, zuviespuslapis@gmail.com

Tiems, kurie piktinsis, kad nieko neparašiau apie Ventę ir Nidą: bent ką nors pasistenkit sužinoti patys. O šiaip ten labai gerai... Ypač vasarą.