Žmonos receptai

Žmonos receptai

Prieš šimtmetį užrašyti riestainių, virtinių, obuolių giros ar košės receptai puikiai gali būti naudojami ir šiandien. Dar įdomiau, kad jie buvo paskelbti leidinyje, kuris to meto Lietuvoje platintas nelegaliai...

Kulinarijos knygelė "Lietuvos gaspadine, arba Pamokinimai kaip prigulincziai suvartoti Dievo dovanas" buvo išleista 1893 m. kaip "Ūkininko" laikraščio priedas. Valstiečiams skirto mėnesinio žurnalo "Ūkininkas" "atsakantys rėdytojai" buvo Martynas Jankus, Kristupas Voska bei kiti gyvenantys ir registruoti Rytpūsiuose, o jo kūrėjai buvo varpininkai. Mėnraštis leistas Ragainėje, vėliau Tilžėje.

Kiekvienas "Ūkininko" numeris būdavo praturtinamas priedu, iš kurio "skaitytojas turi linksmumą ir naudą".

Kulinarijos knygelę surašė šeimininkė, slapyvardžiu Žmona.

Žmona

Šiuo vardu dengėsi Liudvika Nitaitė-Didžiulienė (1856-1925), aukštaitė, dešimties vaikų mama, rašytoja, aktyvi moteris, propagavusi tautinio atgimimo idėjas. Ištekėjusi gyveno dvarelyje Griežionėlėse (Anykščių r.), kuris buvo tapęs knygnešių centru. Spaudos draudimo metais Didžiuliai slėpė apie 400 knygų lietuvių kalba. Žandarai dažnai pas juos darė kratas. 1907 m. Liudvikos vyrą ir sūnų ištrėmė į Sibirą. Po dešimties metų tremties sutuoktiniai apsigyveno Ukrainoje, 1924 m. grįžo į tėviškę. L. Didžiulienės rankraščiais pasirūpino ją gyvenimo pabaigoje aplankęs Juozas Tumas-Vaižgantas. Reikšmingiausias kūrinys - apysaka "Atgajėlė".

Didžiulių slėptuvė Griežionėlių dvare, kurioje buvo slepiama nelegali spauda, vienintelė Lietuvoje išliko iki mūsų dienų.

Čia pateikiamų Žmonos receptų sudėtis ir ruošimo eiga autentiški*, tik kalba kiek paredaguota vartotojų patogumui, mat knygelėje nėra lietuviškų raidžių č, š, ž (rašoma "szeszius szauksztus" (šešis šaukštus), "varszkecziai", be to, ne visi gali žinoti, kas yra "adyna" (valanda) arba kiek gramų yra "du kuntu".

Įdomu tai, kad kai kuriuos žodžius autorė palydi paaiškinimais (germanizmais bei slavizmais), to meto šeimininkėms geriau suprantamais. Pavyzdžiui, rašydama "virienė isz vuogų" skliaustuose nurodo "konfiturus", prie "arbatos" prideda "tija", prie svogūnų - "cibuliai" ir t. t. Šeimininkėms patariama "dėti ant skardies (blekės)"; "plakti kuo smagiausiai medinėmis šakelėmis (videlczium)"; "pridėti rūgščios grietinės (smetonas)" ir t. t.

Virtiniai, vadinami šaltanosiais

Žinia, lietuviai virtinius įdarydavo įvairiais priedais: uogomis, grybais, mėsa etc. Šaltanosiais esame pratę vadinti virtinukus su mėlynėmis, tačiau ponia Didžiulienė taip pavadino ir virtinius su varške.

Jums reikės: 5 kiaušinių, 6 šaukštų pieno, miltų, 400 g varškės, druskos, šviežių mėtos lapelių, sviesto.

1. Paruoškite tešlą: 4 kiaušinius išplakite su pienu ir miltais. Tešla turi būti tiršta.

2. Varškę sumaišykite su 1 kiaušinio plakiniu, druska, smulkiai supjaustytais mėtos lapeliais.

3. Tešlą iškočiokite, stikline išgaukite paplotėlius, juos įdarykite varške.

4. Šaltanosius dėkite į verdantį vandenį. Vienu ypu per daug nesudėkite, verčiau išvirkite per kelis kartus (tame pačiame vandenyje).

5. Kai išvirs, išgriebkite į indą ir apipilkite tirpintu šiltu sviestu.

Virtiniai, vadinami varškėčiais

Jie gali būti verdami, kepami arba troškinami skardoje su sviestu.

Jums reikės: 800 g varškės, 4 kiaušinių, 1 šaukšto grietinės, dviejų saujų miltų.

1. Varškę sutrinkite su kiaušiniais ir grietine, įberkite miltų ir minkykite. Iškočiokite ir supjaustykite įstrižai.

2. Dėkite į verdantį vandenį, išvirkite, išgriebkite.

Tijos (riestainiai)

Jums reikės: 1 stiklinės pieno, 2 šaukštų sviesto, 2 šaukštų cukraus, 4 kiaušinių, 3 stiklinių pieno.

1. Paruoškite tešlą (jei per minkšta - berkite dar miltų) ir padarykite iš jos riestainius.

2. Kepimo skardą patepkite sviestu, pabarstykite miltais.

3. Riestainius sudėkite į skardą, patepkite kiaušinio plakiniu ir kepkite orkaitėje.

Putos su obuoliais

Fotolia nuotr.

Jums reikės: 6 kiaušinių, 12 rūgščių obuolių, 2 šaukštų cukraus.

1. Kiaušinių baltymus atskirkite nuo trynių.

2. Obuolius iškepkite orkaitėje, sutrinkite per sietą, pridėkite du šaukštus cukraus ir plakite smagiai kartu su baltymų plakiniu. Kai pasidarys putos kaip sniegas, sumaišykite su obuolių koše.

Obuolių gira

Fotolia nuotr.

Tikra gira cukrumi nesaldinama. Jei norite saldžios, galite savo ruožtu įberti cukraus (2 l giros - stiklinė cukraus).

Mieles verčiau paruoškite atskirai - ištrinkite su trupučiu šilto obuolių nuoviro ir palikite šiltai apie 20 minučių (kol atsiras puta).

Jums reikės: apie 1,2 kg obuolių krituolių, virinto vandens, mielių.

1. Obuolius nulupkite, supjaustykite (sėklalizdžius išimkite) ir padžiovinkite orkaitėje, užpilkite vandeniu. Uždenkite ir parą palaikykite.

2. Išmirkusius obuolius valandą pavirinkite, perpilkite į kitą indą, kad atvėstų.

3. Kai atvės, dėkite mielių (2 l vandens - 1 šaukštelis sausų mielių arba 10 g šviežių) ir palikite dar parą pastovėti.

4. Perkoškite, supilstykite į butelius, užkimškite ir laikykite šaltai. Skaniausia - 3-4 dienų gira.

* Receptų šaltinis: "Ūkininkas", 1893 m., Nr. 4, Nacionalinės bibliotekos archyvas, epaveldas.lt.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder