Paslaptingieji sukulentai

Paslaptingieji sukulentai: rekordininkai pagal savo ištvermingumą ir gajumą

Sukulentais, kurių rastume net ir gerai neieškoję kone kiekvienuose namuose, rūpintis nesudėtinga. Tai rekordininkai pagal savo ištvermingumą ir gajumą, be to - ir pagal stilingumą siekiant originalumo dizaine. Ne paslaptis ir tai, kad augintojų sukulentai vertinami ir dėl to, jog yra saikingo rūpinimosi jais mėgėjai.

Sukulentais vadinami sausumos augalai, turintys savybę kaupti vandens atsargas savo lapuose ar stiebuose.

Yra mėsingi ir stambūs, dažnai ganėtinai keistos formos. Paprastai skirstomi į lapinius (alijošius, agava, storalapis, avortija, kalankė, litopas), stiebinius (kaktusai, tukvis, stapelija) ir šakninius sukulentus (karpažolė).

Be keistos formos, dar išsiskiria žiedų įvairumu ir paslaptingu žydėjimo laiku (pražysta naktį).

Normaliam šių augalų augimui ant palangės reikia minimalių sąlygų: saulės šviesos, gero drenažo, šviežio oro ir ramybės žiemą.

Visi sukulentai paprastai mėgsta maudytis saulės spinduliuose. Ryški šviesa jiems reikalinga kaip žmogui oras.

Ir atvirkščiai, šviesos trūkumu galima paaiškinti tai, kodėl jūsų sukulentas, turintis žydėti, nežydi.

Pagrindinė taisyklė auginant sukulentus: laistyti tik augimo periodu ir tik kai žemė visiškai išdžiūva.

Taigi vasarą - ne dažniau nei kartą du per savaitę, bet pakankamai gausiai, žiemą, atsižvelgiant į patalpų temperatūrą, kartą ar dukart per tris savaites negausiai.

Sodinti ir persodinti sukulentus geriausia į specialius vazonus, kad gerai pasišalintų vandens perteklius. Tinkamiausias tam laikas - pavasaris.

Sodinti patartina į purią, nesuspaustą žemę, kad nenukentėtų paviršinė šaknų sistema. Po persodinimo augalą geriau pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių ir 2-3 dienas nelaistyti.

Beje, kai kurios sukulentų rūšys ne tik puošia interjerą, bet ir gali būti naudingos sveikatai.

Storalapis

Visiems žinomam storalapiui labai patiks, jei kartkartėmis nuplėšite nuo jo po lapelį. Tik neišmeskite šio žalio turto! Lapuose besikaupiantis skystis labai naudingas veido odai. Nuskintus storalapio lapelius laikykite šaldytuve, daržovių skyriuje.

STORALAPIS. Storas ir tuo patenkintas.

Kalankė

Vaistinių savybių turi dvi kalankių rūšys: plunksninė ir Daigremonto.

Prieš naudojant kalankę rekomenduojama jos nelaistyti savaitę, o nuskintus augalo lapus reikia šaltai palaikyti 5-7 dienas.

Tuomet mediniu šaukštu sutrinti iki košės konsistencijos. Išspaudus sultis, laikyti stikliniame inde 2 paras, kol nusistovės. Skiesti sultis 20 laipsn. spiritu santykiu 20:1.

Laikyti 10 laipsn. C temperatūroje.

Toks tirpalas tinka venų varikozei gydyti.

Reikia įtrinti kojas, pradedant pirštais, šiltai aprišti (geriausia nakčiai).

Jau po kelių dienų pradės nykti mėlynas venų "tinklelis", kojų pabrinkimas, skausmas aprims. Įtrynimai daromi ne ilgiau nei mėnesį. Gydymą kartoti reikia kartą per metus.

Iš kalankės lapų išspaustos sultys naudojamos gydant žaizdas (nepalieka randų) ir opas, parodontozę, ginekologines ligas, akių, ausų, nosies ir gerklės ligas.

Įrodyta, jog kalankės sultys turi antivirusinių savybių.

Taigi rekomenduojama pasireiškus peršalimo simptomams lašinti atskiestas vandeniu kalankės sultis į kiekvieną šnervę 2 kartus per dieną po 3 lašelius.

Tepalas su kalankės sultimis puikiai tiks gydant ilgai negyjančias žaizdas, pragulas ir pūlinius procesus net esant apmirusių audinių.

KALANKĖ, be kitų savo vertingų savybių, pakelia nuotaiką tiems, kurie iš ryto dažniausiai būna blogai nusiteikę.

Kaktusai

Ši sukulentų rūšis pasižymi didele įvairove. Yra kaktusų, keičiančių "odą", yra tokių, kuriuos indėnai laiko šventais, o iš kai kurių gaminami vaistai.

Jau kelis dešimtmečius žmonės, besinaudojantys kompiuteriais, stato šalia jų kaktusus, tikėdami, kad jie apsaugos juos nuo sklindančios "radiacijos".

Iš tikrųjų jokių radioaktyvių medžaigų kompiuteris neskleidžia.

Kalba eina apie elektromagnetines bangas. Tačiau kuo gi dėtas kaktusas? Tiesiog dauguma augalų išties geriau auga esant padidėjusiam elektromagnetinių bangų laukui. Kaktusas - vienas iš jų.

Pirmą kartą informacija apie tai, kad kaktusai sugeria neigiamą kompiuterio spinduliuotę, pasirodė 8-ajame dešimtmetyje.

Nuo to laiko vieni stato kaktusus šalia kompiuterių, kiti juokiasi, jog tai nesąmonė.

Tiesa ta, jog kaktusai, kad ir kur jie patalpoje stovėtų - šalia kompiuterio ar atokiau,- skleidžia teigiamą energiją, kai kurios jų rūšys pasižymi ir raminamuoju poveikiu, papildo žmogų energija.

Jie, kaip ir kiti augalai, dienos metu sugeria ore esantį anglies dioksidą ir išskiria deguonį.

Botanikos žinovai juokaudami siūlo žmonėms, besibaiminantiems radiacijos jų aplinkoje, auginti ne kaktusus, o grybus, mat šie išties turi savybę sugerti radioaktyvias medžiagas.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder