Kodėl pomidorus verta sodinti gulsčiai

Jau visai čia pat metas, kai nešildomuose šiltnamiuose ir lauke po priedangomis bus masiškai apgyvendami pomidorai. Ne taip svarbu, ar iš turgaus pirkti, ar ant namų palangės užauginti - jei tinkamai pasodinsite, sulauksite įspūdingo derliaus, o vargo turėsite mažiau. Ponia Dalia Katilevičienė pasakoja, kodėl gulsčiai pasodintų pomidorų auginimas jai arčiausiai širdies.

Jau kelerius metus eksperimentuoju su pomidorais. Šiltnamyje jų neauginu, kiekvienais metais juos sodinu tik po skaidrios plėvelės stogu.

Kadangi pernai metų pavasaris nelepino šiluma, netgi nuvilnijo šalnų banga, tai iš mano noro šiek tiek užgrūdinti balkone jau užaugusius daigus išėjo šnipštas. Daigai stipriai apšalo ir, atvežus juos į sodybą, atrodė apgailėtinai.

Daugelis sodininkų greičiausiai tokius augintinius tiesiog išmestų, tačiau jau užpraeitais metais turėjau malonią patirtį sodinti pomidorus gulsčiai. Tai nutariau daug nesvarstyti ir pasodinti juos gulsčiai, tikėdamasi, kad jie duos papildomų atžalų, ant kurių ir sulauksiu savo derliaus.

Dvejus metus iš eilės pomidorus auginau jų nerišdama, t. y. jie augo laisvai, kaip patys nori. Kodėl taip darau? Pirma, rišti pomidorus - tai labai daug darbo ir laiko reikalaujantis procesas. Antra - reikia maždaug trečdaliu mažiau daigų, ir trečia - pomidorai, mano manymu, kekėse užmezga daugiau pomidorų, o ir tie patys būna didesni. Manau, tai todėl, kad pačiam augalui nereikia laikyti vaisių svorio, todėl jis neskuba jų nokinti ir vaisiai gali augti ilgiau ir tampa didesni.

Sodindama gulsčiai, žemėmis užpilu pusę stiebo ar net du trečdalius. Žemę storai pamulčiuoju pavytusiu šienu ne mažiau 15 cm. Pomidorai išaugina keletą stiebų, kurie papildomų šaknų sistemos dėka užauga žymiai tvirtesni ir sveikesni - palieku du, kitus išlaužau (kitaip bus džiunglės). Sodinu retai, dvigubai rečiau negu paprastai ar net dar rečiau.

Jeigu man atrodo, kad pomidorų kekei yra nepakankamai sausa ir yra tikimybė pomidorams pradėti pūti, po kekėmis pakišu storą kartoną.

Tiesa, nokti pradėjo kokia savaite vėliau. Pažastinius ūglius skabau, bet ne visai išlaužiu, o palieku kelmelį (apie 1 cm) - atseit vieta užimta, prašome neaugti. Ir tikrai toje vietoje niekas nereikalingas nebeauga. Papildomų stiebų dėka derlius padvigubėja.

"Sodo spalvose" radau dr. Irenos Kubilienės labai naudingą patarimą - palaistyti žydinčius pomidorus taukės (kaulažolės) arbatėle. Po savaitės rezultatas pribloškė, pomidorai pasikeitė neatpažįstamai į gerąją pusę.

Taukės arbatėlė:

Nužydėjus taukei, ją reikia nupjauti ir palikti porai dienų pavysti. Apvytusią taukę smulkiai supjaustyti ar sukarpyti (kaip patogiau) ir užpilti šaltu vandeniu. Palikti pastovėti porą dienų. Laistymui skiesti 1:10. Tiesa, pagal Steinerio biodinaminius dėsnius, kurie, teigiama, suaktyvina augalų galias, tirpalą kelis kartus per dieną sukau iki sūkurio.
Rezultatas geresnis negu laistant dilgėlių ar Kurdiumovo arbatėle.

Nors mano pomidorų daigai praeitais metais buvo apšalę, vėlai pasodinti, o taukės arbatėle palaisčiau tik du kartus per mėnesį - "vargšeliai" pavirto tikrais puikuoliais, spėjo užauginti gausų derlių.

Išvada: darbo įdėta gerokai mažiau, daigų sodinta taip pat mažiau, o pomidorais mūsų šeima visiškai apsirūpino - ir šviežiais, ir konservuotais.