2018 m. rugsėjo 23 d. 11:04 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Laisvalaikis  >  Kelionės

Kelionės

Vakarų Lietuvos bažnyčios, kurias verta aplankyti

(2)

Vakarų Lietuvos bažnyčios, kurias verta aplankyti nuotrauka, foto

Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.

Lankantis bet kuriame pasaulio mieste visuomet įdomu pasižiūrėti, kaip atrodo vietinės bažnyčios. Kai kurios yra viso pasaulio turistų dėmesio centre, pavyzdžiui, Paryžiaus Dievo Motinos katedra ar Barselonos "Sagrada Familia" bažnyčia. Vis dėlto ir Lietuvoje turime nemažai bažnyčių, kurios stebina savo architektūra, unikalumu ir labai įdomia istorija. Šią Vasarą kviečiame aplankyti išskirtines Vakarų Lietuvos bažnyčias.

Klaipėdos kraštas - išskirtinis kraštas, kuriame sugyvena įvairių konfesijų atstovai, tad ir maldos namų yra įvairių: ir katalikų, ir evangelikų liuteronų bažnyčių, ir stačiatikių cerkvių. O kur dar koplyčios, kurių šiame krašte - be galo daug.

Atgimusi bažnyčia Gargžduose

Gargžduose, Minijos dešiniajame krante, stovinčią Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią apie 1535 m. pastatė karalienė Bona. Gargždų seniūnais tapus Radviloms, kurie buvo reformacijos šalininkai, bažnyčia buvo uždaryta ir neprižiūrima sunyko. 1590 m. Gargžduose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. Po beveik dviejų šimtų metų kilus gaisrui sudegė beveik visas miestas, taip pat ir pirmoji Gargždų katalikų bažnyčia. Vis dėlto ji po penkerių metų buvo atstatyta. XIX a. bažnyčioje veikė parapinė mokykla, 1908-1914 m. - Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia vėl sudegė.

Darbėnų Šv. Apaštalo Petro ir Pauliaus bažnyčia

Šios bažnyčios istorija prasidėjo apie 1620 metus. Buvo pastatyta koplyčia, po maždaug pusantro šimto metų iškilo nauja medinė bažnyčia. Deja, ji per sukilėlių kovas 1831 m. sudegė ir pamaldos buvo laikytos Darbėnų dvaro klėtyje. Pagal Fridricho Gasbeno projektą 1838-1842 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. 1886 m. ji iš dalies perstatyta, pristatytas medinis bokštas, 1911 m. perstatytas. 1935 m. spalį bokšte kilo gaisras ir bažnyčia sudegė, bet jau kitąmet buvo atstatyta. Bažnyčia priskiriama romantizmo laikotarpio architektūrai, nes turi jai būdingų formų, stačiakampio plano, su bokštu ir bokšteliu. Šventoriuje yra XIX a. statyta medinė varpinė.

Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Naujoji Salantų bažnyčia tapo tikru pagrindiniu miestelio simboliu. Jos didžiuliai bokštai, iškylantys į 70 metrų aukštį, iš tolo pasitinka ir rodo kelią į Salantus. Bažnyčia neogotikinė, puošniai dekoruota, kryžiaus plano, trijų navų su transeptu ir apside. Virš bažnyčios priekyje į viršų stiebiasi du bokštai su špiliais, o virš transepto kyšo bokštelis. Jos skliautai kryžminiai, interjerą puošia neogotikinio stiliaus suolai, klausyklos ir mediniai altoriai, kuriuos darė vietinis meistras. Didelę vertę turi Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi ant rankų paveikslas, kurį tikintieji XIX amžiuje papuošė iš tauriųjų metalų padarytais gausiais, ornamentais dekoruotais aptaisais. Paveikslas tapytas maždaug XVII amžiuje ir puošė jau pirmosios Salantų bažnyčios altorių. Vakarinėje transepto dalyje esantis Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios paveikslas tapytas XIX amžiuje. Abu šie paveikslai yra paskelbti Lietuvos dailės paminklais.

Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia

Laukžemėje esanti bažnyčia pirmąkart paminėta dar 1583 m. Manoma, kad protestantiškosios reformacijos metais ji priklausė protestantams, vėliau - sunyko. Bažnyčia medinė, viduje yra 3 altoriai. Šventoriaus vakariniame kampe stovi varpinė. Ji medinė, stačiakampė, su keturšlaičiu stogu, virš kurio kyla bokštelis su ornamentuotu kaltiniu kryžiumi. 1997 m. bažnyčios kompleksas įrašytas į kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą, 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe. Bažnyčioje yra ir daugiau kultūros vertybių, pavyzdžiui, XVI a. Madonos skulptūra, kuri, kai kurių specialistų nuomone, galėjo būti sukurta gerokai anksčiau, XV a. viduryje.

Kretingos Apreiškimo vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių kompleksas

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia yra seniausia Žemaitijoje išlikusi bažnyčia. 1602 m. Kretingos valdytojas Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Kretingos kaimo kapinėse, dešiniajame Akmenos krante, pastatė medinę bažnyčią, kuria rūpintis pakvietė iš Vilniaus dešimt vienuolių bernardinų. Mūrinė gotikinio stiliaus bažnyčia Kretingos centre pradėta statyti 1610 m. Trys vienuolyno pastatai ir bažnyčia sudarė uždarą kiemą. Bažnyčios ir vienuolyno statybai J. K. Chodkevičius paskyrė dvylikos metų Kretingos dvaro pajamas, o darbams - septynių valsčių žmones.

Bažnyčioje vyrauja įvairūs stiliai - gotika, renesansas, barokas. 2004 m. buvo atlikti bažnyčios interjero polichromijos tyrimai. Nustatyta, kad XVII a. pr. Kretingos bažnyčioje dominavo rusvos, rausvos, gelsvos ir balta spalvos. 2004-2015 m. bažnyčios interjerą restauravo Stanislovo Stanionio restauravimo ateljė iš Vilniaus, restauratoriams teko nugremžti 6-8 dažų sluoksnius, nes altorius ir skulptūras perdažydavo maždaug kas 50 metų.

Kretingos Švč. Mergelės Marijos Lurdo grota

1933 m., minint 75-ąsias Švč. Mergelės Marijos (Pranciškonų ordino globėjos) apsireiškimo Lurde metines, nuspręsta Kretingoje įsteigti Lurdo grotos (Prancūzijoje esančios šventos vietos) atitikmenį. Vieta grotos statybai parinkta slėnyje šalia Pastauninko upelio. Kretingos Lurdo grotą, kitaip nei Prancūzijoje, sudaro ne uolos, bet lauko akmenys. Grota suformuota kalvos šlaite. Pranciškonai nugriovė seną iš akmenų mūrytą bravorą, ir jo akmenis panaudojo Lurdo statyboms. Grotos angoje pastatytas balto marmuro altorius, prie kurio buvo aukojamos šv. Mišios. Prie angos - šaltinėlis, kiek toliau - upelis. Žmonės tikėjo, kad šis šaltinis, kaip ir tikrojo Lurdo, turi stebuklingų galių, nes teka prieš saulę - rytų pusėn.

1941 m., į miestą įžengus vokiečiams, Lurdas tapo žydų kančių ir žudynių vieta. 1952 m. vietos komunistų ir valdžios nurodymu Lurdas išniekintas ir apleistas, grota iki pusės užpilta žemėmis. 1988 m. grota ir jos teritorija grąžinta katalikų bendruomenei. Kretingos Lurdas yra vienas įspūdingiausių Lietuvos Lurdų, tai ne tik miesto istorijos, religinės kultūros, architektūros paveldo, kraštovaizdžio dalis, bet ir vienas svarbiausių Kretingos simbolių.

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Pirmoji nedidelė medinė katalikų bažnyčia karalienės Onos Jogailaitės rūpesčiu Palangoje buvo pastatyta apie 1540 m. Kita kryžiaus formos su bokštu ir varpine bažnyčia tuomečių Lietuvos valdovų iniciatyva buvo pastatyta 1590 m. 1767 metais medinė bažnyčia vėl buvo perstatyta ir išstovėjo 140 metų. XIX a. pab. Palanga ėmė populiarėti kaip kurortas: statomos naujos vilos, parke - grafo Tiškevičiaus rūmai, todėl kukli medinė bažnyčia nebetenkino augančio kurorto poreikių. 1896 m. prasidėjo Palangos bažnyčios statyba.

Bažnyčios planas - lotyniškas kryžius su penkiakampe apside. Tai tipiška neogotikinė statyba: pastato karkasą iš išorės sutvirtina laiptuoti kontraforsai, centrinę navą - arkbutanų eilės. Interjero gotikinę struktūrą pabrėžia raudonų plytų dekoras, kontrastuojantis su baltu skliautų tinku. Bokšto apatinė dalis mūrinė, užsibaigianti dantytais kuorais, viršutinė primena smailę, pratęsiančią vertikalias pastato linijas. Bažnyčios bokšto aukštis 24 m.

1931 m. Palangos bažnyčios bokšte sumontuotas Vokietijoje pagamintas laikrodis. Jo mechanizmas prijungtas prie didžiausio iš keturių bažnyčios bokšte kabančių varpų. Rugpjūčio 15 d., minint Švč. Mergelės Marijos Ėmimą į dangų šventę, vyksta didieji metiniai tituliniai atlaidai, o artimiausią sekmadienį po Žolinės Palangoje švenčiami šv. Roko atlaidai.

Palangos Iveros Dievo Motinos ikonos cerkvė

1995 m. Palangoje užregistruota stačiatikių parapija, buvusi vidurinėje mokykloje, bendruomenei tarnavo vienuolis Aleksejus Babičius. 1999 m. miestas nemokamai paskyrė 2 263 kv. m ploto cerkvei statyti. 2000 m. vasario 18 d. pagal rusų architekto Dmitrijaus Borunovo projektą pradėta statyti Palangos cerkvė; už darbus mokėjo Klaipėdos verslininkas A. Popovas. 2002 m. birželio 16 d. cerkvė pašventinta.

Cerkvė su varpine įsikomponuoja į pajūrio kraštovaizdį. Ypač turistus traukia cerkvės interjeras: gausu drožinių, o ikonos nutapytos Rusijos ir Lietuvos meistrų. Cerkvė - kryžiaus formos, aukštis (su kryžiumi) - 34 m. 12 cerkvės varpų nulieti Jaroslavlyje (Rusija), kupolas pagamintas taip pat Rusijoje. Išoriniam cerkvės dekorui naudotas varis, titanas ir trys ypač sudėtingų technologijų medžiagos, imituojančios auksą. Baldai atvežti iš Graikijos. Ten pagamintas ir gausiais raižiniais puoštas ikonostasas (altorius). Pagrindinė ikona vaizduoja Iveros Dievo Motiną. Cerkvės skliautus puošia įstabios freskos, jas tapė dailininkai iš Palecho (Rusija).

Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia ir koplyčia

Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčia 1931 m. buvo pastatyta per 3 mėnesius. Medinė bažnyčia buvo stačiakampio plano, vienabokštė. 1991 m. buvo suprojektuota nauja bažnyčia su varpine. Pastatas trikampio formos, primenantis laivą, bokštas iškilęs į 62 m aukštį. Prie bažnyčios šliejasi keturkampė Švč. Sakramento koplyčia. Altorių iš granito iškalė skulptorius Arūnas Sakalauskas. Bažnyčios vidų papuošė Švč. Mergelės Marijos freska ir Kristaus kančios stotys, kurias nutapė klaipėdietis dailininkas Juozas Vosylius. Virš bažnyčios altoriaus yra Švč. Mergelės Jūrų Žvaigždės freska, dengianti net 75 kv. m plotą.

Mergelei Marijai pagerbti 1929 m. buvo pastatyta koplyčia, pavadinta "Stella Maris". Prelatas dr. Jurgis Galdikas, būdamas Telšių kunigų seminarijos inspektoriumi ir dėstytoju, ant Šventosios upės kranto, už pusantro kilometro nuo besikuriančio žvejų uosto, savo sesers sodyboje, pastatė medinę bažnyčią, ją iš lauko ir vidaus apkalė lentomis, stogą apklojo cinkuota skarda. Bažnyčiai davė vardą "Stella Maris" – Marija, Jūrų Žvaigždė. Pasakojama, kad tais metais jūroje buvo didelė audra, ji užklupo žvejus jūroje, keli iš jų nuskendo, dalis išsigelbėjo. Likusieji gyvi žvejai, norėdami padėkoti Marijai už išgelbėjimą, baržomis į Šventąją parvežė medžiagą bažnyčiai, paruoštą Klaipėdos baldžių dirbtuvėse. Medžiaga iš Šventosios buvo pervežta į statybos vietą ir čia sustatyta.

Medinėje koplyčioje yra du vietinės reikšmės dailės paminklai: Šv. Kazimiero paveikslas (XIX a. pab., aliejus, drobė, autorius nežinomas) ir varpas (žalvarinis) su užrašu "Mark Ulman, Karaliaučius 1608 m." Šis varpas yra vienas seniausių mūsų krašte, jis senesnis ir už visus Palangos bažnyčios varpus.

Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčia

Raudonų plytų, stačiakampio formos, istorizmo laikotarpio katalikų bažnyčia buvo pastatyta 1854 m. Bažnyčią puošia virš priekinio frontono išmūrytas ažūrinis dviejų aukštų bokštelis, dailios formos vitražiniai langai. Stogas buvo olandiškų čerpių, dabar perdengtas cinkuota skarda ir dažytas raudonais dažais. Priešais centrinį įėjimą, dešinėje pusėje ant aukšto pjedestalo pastatyta Šv. Mergelės statula. Presbiterijoje du vitražiniai langai, viename vaizduojamas Šv. Augustinas, kitame Šv. Elžbieta. Sakykla – medinė, gotikinio stiliaus su keturių evangelistų ir Dekalogo bareljefais. Bažnyčioje yra trys altoriai, papuošti skulptūromis - Šv. Kryžiaus Išaukštinimo (didysis) bei Šv. Jėzaus Širdies ir šv. Mergelės Marijos (mažieji). Bažnyčios vargonai nenaudojami, išardyti. Jie turėjo vienuolika registrų, gotikinio stiliaus prospektą. Prie bažnyčios varpinė buvo suprojektuota atskirai, tačiau liko nepastatyta.

Daugiau pažintinių maršrutų rasite apsilankę vieningo Klaipėdos krašto internetinėje svetainėje adresu www.vakarukrantas.lt. Čia taip pat galėsite nemokamai atsisiųsti mobiliąja programėlę, kuri tikrai pravers keliaujant po Vakarų krantą.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Nord

2018-06-24   10:24

IP: 85.232.128.59

O kur protestantiškos? Tos pačios Palangos ar Kretingalės, Klaipėdos baptistų pavyzdžiui. Straipsnis tendencingas, išryškinantis tik dviejų dogmatiškų konfesijų kultinės paskirties statinius.

KLB

2018-06-23   11:48

IP: 86.100.16.238

O kur Sveksnos baznycia,kuo ji prastesne uz kitas?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kelionės

"Pasaulyje yra du pagrindiniai požiūriai į kurortinių miestų užstatymą. Pirmąjį sąlygiškai vadinkime...

Kurortai: europietiškas ir azijietiškas požiūris nuotrauka, foto

Iš kulinarinės kelionės po Tailandą sugrįžusi palangiškė Vesta Šližienė paįvairino ir savo...

Dūmų skonio šuniena ir akistata su baime nuotrauka, foto

Kintiškė Ieva Kaknevičiūtė praėjusį sekmadienį kartu su "Misija Sibiras" komanda grįžo iš...

Ieva Kaknevičiūtė: "Ten itin stipriai pajunti, kokia tai buvo beprasmybė" nuotrauka, foto

Vėluojantis lėktuvas, pernakt pakilusios skrydžių kainos ar už kelionę nuo oro...

Tobulų atostogų planas gali sugriūti dėl vienos klaidos nuotrauka, foto

Ligoninėje mirė ir atgaivinta 19-metė įgulos narė nuotrauka, foto

Klaipėda, 2018-09-22, vykstant regatai Baltijos jūroje, 14:08 val. buvo gautas pranešimas, kad ties...

Vikingų epochos radiniai vis garsina Klaipėdą nuotrauka, foto

Klaipėda, Mokslo pasaulis trina rankas: pietinėje uostamiesčio dalyje, vienoje kuršių senovės gyvenviečių,...

Mažosios Lietuvos kostiumo atgimimas nuotrauka, foto

Mažoji Lietuva, Tęsiame pasakojimą apie Mažosios Lietuvos kostiumą, su kuriuo galima tiesiogiai susipažinti Klaipėdos...

Sekmadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Astrologinė prognozė rugsėjo 23-iajai, sekmadieniui: AVINAS. Galite jaustis nusivylęs savimi ar...

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Mažoji Lietuva, Paskelbta prieš 3 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 4 val.

 

 

 

 

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...