Trys savaitės Vietname ir Kambodžoje

Trys savaitės Vietname ir Kambodžoje

"Įspūdinga gamta, besišypsantys žmonės ir skanus maistas", - reziumavo įspūdžius iš Kambodžos ir Vietnamo Naglis Bakštys, keliavęs į tolimus kraštus savarankiškai. Su bičiuliu iš Vilniaus lėktuvu pasiekę Varšuvą, iš ten iki Vietnamo sostinės Hanojaus skrido apie 11 valandų.

Hanojaus oro uoste temperatūra tebuvo 15-17 laipsnių šilumos, o jau Pietų Vietname - apie 30, Kambodžoje - 25-30 laipsnių karščio.

Kelionės maršrutą vyrukai buvo aptarę Lietuvoje. Oro uoste juos pasitiko viešbučio darbuotojas.

Nakvynė - nuo 5 dolerių

Nakvynės vietų pasirinkimas - nemenkas: nuo svečių namų (kaina nuo 5 dolerių už naktį) iki brangesnių viešbučių, kur paklosi 200 dolerių ir daugiau. Didesniuose miestuose verta viešbutį susirasti iš anksto, kad nereikėtų blaškytis.

Autobusų, traukinių bilietus keliautojai pirko jau atvykę. Traukiniai, autobusai pigesni nei Lietuvoje: apie 300 kilometrų galima nuvažiuoti už 10 dolerių.

Vietname keliautojai praleido dvi savaites, Kambodžoje - vieną. Per tris savaites įveikė apie 2000 kilometrų.

"Vietos žmonės - labai šilti, malonūs, visada šypsosi. Gyvenimo lygis nėra aukštas, daugelio žmonių pajamos nedidelės. Bet jie nevaikšto susiraukę. Grįžus namo šis skirtumas labai jautėsi. Gal jų šypsenos ir nenatūralios, bet geriau nenatūrali šypsena nei natūralus susiraukimas", - sako Naglis.

Su gyventojais keliautojai susikalbėjo angliškai: miestuose dėl to kliūčių nekildavo, o nutolusiose kaimo vietovėse kelio, laikant rankose žemėlapį, pavykdavo paklausti.

Karo pėdsakai

Labiausiai lietuviams patiko gamta, ypač vandens nugludintos uolos. Sužavėjo Halongo įlanka. Pagal legendą, milžiniškas drakonas, leisdamasis į jūrą, suskaldė krantą į tūkstančius salelių ir taip Vietnamą papuošė vaizdingu peizažu.

Turistai po šią UNESCO saugomą įlanką, kuri užima 1500 kvadratinių kilometrų plotą su daugiau nei 2000 įvairaus dydžio ir formų salelių bei uolų, plukdomi laivu.

Hanojuje gyvena 6,5 milijono, o Saigone - 10 milijonų gyventojų. Judėjimas didžiuosiuose miestuose didžiulis, nepamainoma vietnamiečių transporto priemonė - mopedas, kuris itin manevringas, tad kamščiai miestuose greit išsisklaido. Vietiniai važiuoja ir šaligatviais. Gatvėmis rieda "tuktukai", dviračiai, kurių priekyje pritvirtintos sėdynės.

Hanojus keliautojų nesužavėjo, mat karo metais miestas buvo amerikiečių sugriautas, senų pastatų jame nėra, architektūra pilka.

Pietų Vietname esantis Saigonas - įspūdingesnis, vakarietiškesnis, jame susipynusi senoji ir naujoji architektūra. Lietuviams įsiminė ekskursija į Cu Chi požemių tunelius, kuriuose vietnamiečiai slėpdavosi karo su amerikiečiais metu.

"Gidas pasakojo, kad tunelius kasti nebuvo sunku: 90 procentų žemės sudaro molis. Vietiniai buvo iškasę tunelių tinklą, kuris siekė 250 kilometrų. Tuneliai iškasti trimis lygiais. Amerikiečiai šį regioną stipriai bombarduodavo: pirmą lygį sugriaudavo, bet tolimesnių bombos nepasiekdavo, - pasakoja Naglis. - Amerikiečiai į tunelius paleisdavo šunis, bet vietnamiečiai sugalvojo gudrystę: prausdavosi amerikietišku muilu ir taip apgaudavo šunis."

Apie vietnamiečių ir amerikiečių santykius praeityje ir dabar lietuviai su vietiniais nediskutavo. "Dauguma gyventojų jauni, jiems karas - praeitis."


Vietname į akis krito kontrastai: kaime stovi bakūžės, sukaltos iš keturių skardos lapų: šilta - ir pakanka, o miestuose rieda prabangūs visureigiai. "Keista, juk Vietnamas - komunistinė valstybė; pagal politinę ideologiją, šie turčiai susikrovė kapitalą išnaudodami kitų žmonių darbo jėgą..."

Gaudant vėją ir bangas

Pietinės Vietnamo dalies kurortiniame miestelyje, prie žvejų kaimelio, keliautojai vasariškais malonumais mėgavosi penkias dienas.

Verslą čia pradėjo vietnamietis, kurio tėvai per karą buvo pabėgę į Ameriką. Prieš penkiolika metų vietnamietis grįžo tėvynėn ir moko ekstremalaus sporto mėgėjus gaudyti vėją su jėgos aitvarais.

Graži pakrantė, šiltas klimatas, vandens ir vėjo pramogos pritraukia daug turistų. Kurorte išplėtota infrastruktūra, pastatyta daug viešbučių. Lietuviai atkreipė dėmesį, kad šiame kurorte - daug rusakalbių turistų.

Dažniausi atvykėliai - amerikiečiai, australai, japonai. Saigone, vykdami į ekskursiją po Mekongo deltą, šiauliečiai sutiko šeimyną iš Kauno.

Krokodilo skonis

Keliautojai skanavo ir vietos gyventojų gaminamą maistą. Ant Kambodžos ir Vietnamo gyventojų stalo gausu jūros gėrybių, žuvies. Tarp patiekalų - ir kiauliena, vištiena, tik kitaip paruošta, paskaninta įvairiais prieskoniais. "Maistas patiekiamas lėkštėje, o kartu atnešamas ir indas su virykle: pats patiekalą išsiverdi su daržovėmis ar prieskoniais", - pasakojo Naglis.

Keliautojai neatsisakė paragauti krokodilienos bei gyvatienos, bet skonis priminė gumą, nesužavėjo. Kambodžoje lietuviai valgė garsųjį vietos valgį - troškinį "Amok".

Kur užkąsti, keliautojai rinkosi pagal populiarųjį "Lonely planet" gidą. Užsukdavo į kavinukes, kur be rekomendacijos nekeltum kojos, bet maistas ten nenuvildavo.

Klestėjimo paslaptys

Įsimintiniausia Kambodžos vieta - Angkoro miestas. Jį keliautojai pasiekė lėktuvu, pasirinkę skrydį iš Saigono į Siem Rypą.

Angkoras laikomas didžiausiu šventyklų kompleksu pasaulyje, kurį chmerų karaliai pastatė iki XII amžiaus, Chmerų imperijai pasiekus klestėjimo apogėjų. XV amžiuje karaliai apleido šventyklas ir tik paskutiniaisiais XIX amžiaus dešimtmečiais jas iš naujo atrado prancūzų tyrinėtojai.

Tarp didingų akmens statinių ir griuvėsių per šimtmečius užaugo džiunglės, suteikdamos mirusiam miestui dar daugiau paslapties.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder