Švediją krečia gero gyvenimo depresija

Švediją krečia gero gyvenimo depresija

Vienokią Švediją įsivaizduoji iš kelionių apybraižų ir visuomenėje paplitusių stereotipų, ir visai kitokia šalis pasitinka keliaujant autostopu. Būtent šis keliavimo būdas padeda susipažinti su tikrąja šalies kultūra, tradicijomis ir žmonėmis. Kita vertus, keliauti autostopu Švedijoje gana sunku. Švedai- nepatiklūs žmonės, kai padaugėjo emigrantų iš Rytų Europos.

Vis dėlto pasitaiko ir Švedijoje gailestingų vairuotojų, kurie paima vargšą turistą su dukart už jį patį didesne kuprine. Mano kelionė prasidėjo persikėlus tuleliu iš Kopenhagos į Malmę greituoju traukiniu per dvi šalis skiriantį Eresuno sąsiaurį. Pirmasis sustojęs švedas buvo kompiuterių specialistas, kuris jaunystėje, hipių laikais, taip pat keliaudavo autostopu.

Iš Helsinborgo paėmęs vairuotojas buvo žirgų augintojas, samdantis tik lietuvius (suprantama, nelegaliai). Jo mergina - taip pat lietuvė, ir abu jie žada šiais metais mūsų šalyje pradėti žirgininkystės verslą, labai populiarų Švedijoje. Sakė mane paėmęs dėl to, kad pažinęs iš "nacionalinio charakterio" ir akcento.

Kol pasiekiau savo kelionės tikslą, važiuodamas dar su keliais vairuotojais suvokiau, kodėl švedai tokie uždari ir nepatiklūs.

Visuotinė gero gyvenimo krizė

Kurį laiką gyvenant su viena eiline švedų šeima, paaiškėjo, kad Švedija išgyvena "gero gyvenimo krizę". Šalyje įsivyrauja visuotinė depresija. Aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių yra per daug, jie neranda darbo. Nedarbas siekia 12 proc. Trūksta vadinamosios juodos darbo jėgos. Inžinieriai, matematikai, įvairių technologijų specialistai - bedarbiai. Tik gydytojų ir mokytojų nėra per daug, nes, švedų požiūriu, tai - sunkiausios profesijos.

Lietuvių delegacija. Vaizdas į Baltijos jūrą

Beje, vidutinis švedo uždarbis yra 18 000 kronų (apie 5000 litų). Kainos ten 4-5 kartus didesnės nei Lietuvoje, tačiau, kaip man įrodė šeimininkai, net uždirbant minimalią algą, galima per porą metų susitaupyti normaliai mašinai. Švedų visuomenė labai aptingusi ir išranki viskam, kas reikalauja didesnių pastangų. Štai kodėl lietuviai bei mūsų kaimynai traukia ten užsidirbti. Nors valdžia tam priešinasi, tenykščiai darbdaviai išskėtę rankas laukia pigios darbo jėgos iš Rytų.

Ilsisi daugiau nei dirba

Bene ryškiausias švedų bruožas - tai lėtumas. Čia anekdotus reikėtų pasakoti ne apie estus, o būtent apie švedus. Jie niekur neskuba, vis ilsisi, planuoja, ką veiks, sudarinėja sudėtingas dienotvarkes, žodžiu, dirba mažiau, nei planuoja, ką dirbs.

Šiaip švedai - draugiški ir malonūs žmonės, visada stengiasi padėti, tačiau arti neprisileidžia. Bet jei pavyko įlįsti į kompaniją ir įgyti pasitikėjimą, tai žinok, kad švedas dėl draugo viską padarys.

Švedų kapinės

Kaip ir visos tautos, taip ir švedai turi ir keletą bjaurių ydų: tai melavimas ir girtuokliavimas. Kaip švedai sugeba meluoti, įsitikinau keliaudamas autostopu. Paklausti, kur vyksta, imdavo skiesti vos ne apie Afriką. Arba mikroautobusiuko vairuotojas sako, kad mašinoje nėra vietos, nors sėdi vos du keleiviai.

Na, o apie tai, kad ragaudamas pigų alkoholį švedas praranda saiką, tikriausiai ne vienam teko girdėti. Ten tabako ir alkoholio gaminiai 8-10 kartų brangesni nei Lietuvoje, tad patekęs į keltą, kuriame yra prekių be muito, švedas iš to kelto išropos keturiomis.

Nuo uogų raibsta akys

Keliaudamas autostopu aplankiau ne vieną nuostabią vietelę, kur jokia turizmo agentūra neužsuka. Labiausiai sužavėjo kalnai. Uolos apaugusios net pusmetrį siekiančiu samanų kilimu. Tiesiog ant uolų auga kelių šimtmečių senumo nedidelės pušelės. Nuo uogų gausybės ir dydžio raibsta akys - nenuostabu, kad siūloma vykti į Švediją uogauti ir grybauti. Gamtos gėrybių, kaip ir miškų, Švedijoje netrūksta. Miškininkystė - viena iš pagrindinių pramonės šakų, kadangi 60 proc. šalies dengia kultūrinės girios.

Čia galioja liberalus gamtos turtų įstatymas, nekeistas beveik šimtmetį. Jis leidžia uogauti, grybauti, rauti kaimyno burokus, skinti obuolius, rinkti šakas malkoms tiek privačiose valdose, tiek valstybės saugomose teritorijose. Tik būk malonus, išeidamas uždaryk vartelius. Žinoma, laužyti, žaloti augalus bei gyvūnus ir pan. griežtai draudžiama. Šiais principais švedai labai didžiuojasi.

Sutikau ne vieną tautietį, renkanti ir nešantį į supirktuves mėlynes. Patiems švedams šis darbas panašus į katorgininkų, renkančių aguonas nuo žemės. Tačiau uogos dvigubai didesnės nei Lietuvoje ir rinkti jas tikrai nesunku.

Uogų galima rasti net Stokholmo centre, etnografiniame vikingų kaimo parke, primenančiame Lietuvos Rumšiškes. Garsia karinga praeitimi švedai labai didžiuojasi. Ypač tai ryšku turizmo centruose, kurių čia daugiau nei degalinių.

Ekologija - švedo religija

Švedai labai rūpinasi ekologišku gyvenimu. Antrinių žaliavų perdirbimas po miškininkystės yra viena stipriausių pramonės šakų. Sąvartynuose lieka tik 10 proc. organinių atliekų. Popierius, medis, visų rūšių metalai, plastikai, tepalai, net pieno pakeliai ir lemputės - viskas savaip panaudojama. Rūšiavimas prasideda kiekvieno švedo namuose, kur stovi kelios šiukšliadėžės. Nuosavuose namuose labai populiarūs šlapimą ir išmatas atskiriantys tualetai. Lankiausi vadinamajame ekoname, kur gyvenamosios patalpos sujungtos su šiltnamiu: neišėjęs iš namų gali apsirūpinti šviežiomis daržovėmis. Vasarą namas šildomas saulės kolektoriais, žiemą - tik malkomis, o elektra gaunama iš nuosavos nedidelės hidroelektinės.

Švediška demokratija

Švedijoje karo nebuvo daugiau kaip 120 metų. Dabar pasiektas toks lygis, kad su darbu ir valstybės reikalais susijusius ministro pirmininko laiškus kiekvienas gali paskaityti internete. Biurokratinis valdininkų aparatas veikia taip, kad visi dokumentai būtų pateikti viešumon, kartais net asmeniniai laiškai nelieka nepastebėti. Politikai suinteresuoti pataikauti žmonėms, kad galėtų išsilaikyti savo postuose. Švedai nėra kerštingi, bet nuoskaudas prisimena ilgai. Todėl priėmęs visuomenei nepalankų sprendimą politikas su savo karjera gali atsisveikinti ilgiems metams.

Kodėl Švedijos valdžia taip paiso visuomenės? Todėl, kad čia didžiulę įtaką turi nevyriausybinės visuomeninės organizacijos bei vietos savivalda - komunos (panašiai kaip mūsų savivaldybės). Visuomeninių organizacijų yra labai daug ir labai įvairių: tai ir miesto kvartalo sodininkų susivienijimai, turintys vos kelis narius, ir žirgų mylėtojų organizacijos, vienijančios kelis šimtus tūkstančių žmonių, ir t.t. Pavyzdžiui Soderhamoje, turinčioje 20 tūkst. gyventojų, yra 2000 visuomeninių organizacijų.

Didžiausios švedų aistros

Lietuvoje populiaru turėti katę arba šunį, o štai Švedijoje vos ne kiekviena šeima, gyvenanti nuosavame name, laiko bent po vieną arklį. Beveik kiekvienas didesnis miestelis turi arklių lenktynėms skirtus lažybų punktus, keliuose, ypač vasarą, kas trečia transporto priemonė gabena arklius.

Taip pat eilinis švedas savo gyvenimo neįsivaizduoja be plaukiojimo priemonės. Garaže privalo būti bent medinė valtis, nesvarbu, ar tu ja naudojiesi, ar ne. Vandens telkinių pakrantėse siūbuoja ne meldai, o kateriai ir valtys. Taip švedai parodo glaudų savo valstybės istorijos ir jūros ryšį.  

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder