Šiaurės Italija: laiptai į dangų

Šiaurės Italija: laiptai į dangų

"Kažkada internete pamatėme gražaus Manarolo miestelio Šiaurės Italijoje nuotraukų, ir sugalvojome ten nuvažiuoti. Jei rudenį ten buvo minios turistų, galiu tik įsivaizduoti, kiek jų ten apsilanko vasaros sezono metu, karstosi uolomis ir plaukioja Ligūrijos jūroje", - sakė klaipėdietė Agnė Vasiliauskaitė.

Uolos ir laiptai

"Iš Vilniaus nuskridome lėktuvu į Milaną, o paskui traukiniu nubildėjome į Monarolą, ketindami aplankyti šio miestelio, Monterosso, Corniglio, Vernazza ir Romaggiore regioną - šie penki nedideli kaimeliai yra įtraukti į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Visi jie yra įsirėžę į uolas tarp jūros ir kalvų bei turi po mažą dailią bažnytėlę. Kapinės su kriptomis įkurtos aukščiausios kalvos viršūnėje. Įdomu, kad nuotraukose ant antkapio matėme katę, žmogų su žvejo drabužiais. O visas Corniglia kaimelis įsikūręs ant kalvos. Norint į jį patekti iš stoties tenka įveikti apie 382 laiptus.

Monterosso miestelis yra padalintas tunelio ir kalnų, senamiestyje pilna restoranų ir mažų parduotuvėlių, kuriose galima įsigyti visko, ko žmogui reikia. Šie miesteliai mena savo įkūrimo istoriją nuo XII - XIII amžių", - sakė Agnė.

"Mus pasitiko pėsčia šeimininkė, nes miestelyje - viena pagrindinė gatvė ir daugybė laiptų. Kalvų, vynuogynų, alyvuogių giraičių, skaidriai mėlyno ir labai sūraus vandens vaizdai sužavėjo, privertė pamiršti visus rūpesčius, pasijutome taip, kaip byloja užrašas ant ten pardavinėjamų marškinėlių: "Jokio streso". Nors jeigu norėjai išsimaudyti, turėjai šokinėti nuo uolų į jūrą, kur iš karto labai gilu.

Nusipirkome bilietą į nacionalinį parką, galėjome nemokamai važinėti traukiniais į tuos penkis miestelius. Pirmąją dieną vaikščiojome virš jūros išgrįstu Meilės taku, jungiančiu XIII amžiuje graikų įkurtą Riomaggiore miestelį ir Monarolą. Matėme grotas, prikabinėtas spynų su įsimylėjėlių užrašais. Aptikome akmenuotą paplūdimį, kuriame žmonės ir deginasi saulėje ant maždaug dešimties centimetrų akmenų. Palyginti su Baltijos jūra, tenykštės vanduo buvo šiltas. Matėme medūzų, aštuonkojų ir jūros ežių. Nusipirkome picų ir traukiniu nuvažiavome į Vernazzą - vienintelį miestelį, turintį normalų uostą. Ten kopėme Mėlynuoju taku du kilometrus aukštyn žemyn. Smagu buvo matyti daug laimingų, lazdomis pasiramsčiuojančių senyvo amžiaus keliauninkų, kurie prasilenkdami siauruose takeliuose mandagiai sveikinosi įvairiomis Europos šalių kalbomis. Nuėjome į kurortinį Monterosso miestelį, vienintelį, kuris turi paplūdimį", - sakė pokalbininkė.

Lydimi azalijų aromato

"Corniglia kaimelis yra ant uolų ir neturi priėjimo prie jūros, vyksta daugybė ekskursijų laiveliais. Neužtrukome ilgiau nei porą valandų, nes išvargino aibė laiptelių. Traukinių stotis yra kalvų apačioje, norint ją pasiekti, reikia įveikti per 300 laiptelių. Grįžome į Monterosso, kur jau buvo tamsoka, tik jūros pusė buvo nušviesta saulės. Restorane buvo daugybė žmonių, reikėjo palaukti, bet maloni padavėja kalbino laukiančiuosius ir kiekvieną pavaišino taure šampano. Ten nebuvo didelės prabangos, bet atmosfera jauki, šeimyniška. Prieš kelionę pasižadėjusi ragauti viską, ko nesu valgiusi, užsisakiau spagečių su jūros gėrybėmis ir vis dėlto ryžausi skanauti tik krevetes, kalmarus ir aštuonkojus, moliuskus, neliesdama neregėtų gyvių. Vietinis vynas buvo labai skanus", - prisiminė Agnė.

"Trečią kelionės dieną važiavome į Vernozzą ir nusprendėme eiti į Monterossą, belipdami laiptais pavargome ir pradėjome dusti. Iš pakelės sodelių ir miškelių sklido azalijų kvapas. Skanavome įvairių skonių "gellato" ledus. Kas vakarą mano draugas Eimantas eidavo fotografuoti miestelio būties ir buities. Žmonės ten verčiasi kambarių nuoma. Įdomu tai, jog savaitgaliais pas senukus sugrįžta jaunimas, dirbantis didžiuosiuose šalies miestuose, ir visa bendruomenė susėda prie namų, mezga, kepa kepsnius ir šnekučiuojasi. Piknike dalyvauja visa šeima, dūksta vaikai, toks tradicinis jaukus vaizdas. Mūsų šeimininkė Piera, gavusi lauktuvių lietuviškų saldainių, padovanojo mums naminio vyno. Sėdėdami kiemelyje jautėmės kaip itališka šeima.

Vieną rytą plaukėme į Porto Venere miestelį, puošiamą Pelmaria, Tino ir Tinito salų. Vandenyje styrojo balta Marijos skulptūra, gidas pasakojo itališkai, tad taip ir nesužinojome, kokia proga ar kokiam įvykiui įamžinti ji pastatyta. Mačiau, kaip pro ją plaukdami italai vyrai ir moterys žegnojosi. Vėl valgėme jūros gėrybes. Rinkausi kavą, kurios buvo daugybė pavadinimų, paprašiau latė, o atnešė... šalto pieno stiklinę, nes itališkai "latte" reiškia pieną. Vėl maudėmės akmenuotame paplūdimyje, pasivaikščiojome po maisto parduotuvėles, kur buvo tiek sūrių, kumpių, dešrų rūšių, kiek nerasi didžiuosiuose mūsų prekybos centruose. Visi tie produktai perkami riekėmis. Tą naktį pakilo siaubingas vėjas, nedavė užmigti jo ūžesys. Rytą visi takeliai link jūros buvo uždaryti, bangų mūša jūrą buvo pavertusi balta kunkuliuojančia mase. Tądien traukiniu nuvažiavome į Pizą, jos pasviręs bokštas atrodė išties įspūdingai. Restorane negavome nieko gero, išskyrus krevetes ir kalmarus, ančiuvius. Gal dėl audros nebuvo žuvies. Jūroje tądien nesisupo ir įprastas būrys baltų bei mėlynų valtelių.

Kelionės metu labiausiai įsiminė nedrumsčiama ramybė, atsipalaidavimas, tai, kad niekas niekur neskubėjo, žmonės šypsojosi, buvo gerai nusiteikę, kaip ant takelio susirangiusios katės. Ypač sužavėjo guvios, žvitrios, greitakalbės senučiukės. Priešpaskutinę dieną ėjome į Corniglia, kurios pagrindinis takas dėl nuošliaužų buvo uždarytas, tad traukėme per vynuogynus, deja, vynuogės jau buvo nuskintos, bet augo mandarinmedžiai, kiviai, granatai. Atsisveikindami vėl pravažiavome visus penkis kaimelius, gėrėjomės tvarkingais, mažais ir jaukiais nameliais, kuriuose pasaulio turistai jaukiai priimami. Paskutinė naktis Milano viešbutyje nuvylė, nes gavome nutriušusį kambarį už nemažus pinigus. Tačiau į Šiaurės Italiją norėtųsi dar sugrįžti pramokus kalbos, kad sužinotume, kuo tenykščiai žmonės gyvena", - sakė Agnė.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder