2018 m. rugsėjo 20 d. 11:34 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Laisvalaikis  >  Kelionės

Kelionės

Miestas, įsikūręs Nemuno deltoje ir architektūros atradimai Kuršių nerijoje traukia gamtos mylėtojus

Miestas, įsikūręs Nemuno deltoje ir architektūros atradimai Kuršių nerijoje traukia gamtos mylėtojus nuotrauka, foto

Nemuno delta.

Vienas labiausiai lankomų Šilutės gamtos objektų – Aukštumalos pelkė. Aukštumalos pažintinis takas suteikia retą ir unikalią galimybę susipažinti su visame pasaulyje žinoma aukštapelke, sužinoti apie jai būdingus augalus ir gyvūnus, pamatyti kraštovaizdį, patirti savitą ir nepakartojamą pelkės grožį, suprasti, kad pelkė – tai ne tik žliugsintis purvynas su bedugniais ir klastingais akivarais, tykančiais turistų, bet ir vienas iš nedaugelio dar likusių itin retų pelkių augalų ir gyvūnų prieglobsčių.

Aukštumalos pelkė.

Takas vingiuoja buvusia kūlgrinda. Kūlgrinda – XVIII a. palikimas. Tada kelias skersai pelkės buvo nutiestas tam, kad sujungtų keletą jau neegzistuojančių pelkininkų kaimų.

Aukštumalos aukštapelkės pažintinis takas.

Aukštumalos pelkė užima daugiau kaip 2 500 ha teritoriją, tačiau faktiškai nepažeista yra mažiau nei pusė pelkės. Kitoje dalyje vykdoma durpių kasyba. Aukštumalos aukštapelkę dar 1898–1900 m. visapusiškai ištyrė vokiečių botanikas Karlas Albertas Vėberis. 1902 m. jis išleido pirmą pasaulyje pelkėtyros mokslo knygą.

Kintų girininkijos pažintinis rekreacijos takas.

Gamtos mėgėjai pažintį su Šilute raginami tęsti Kintų girininkijos pažintiniu rekreacijos taku. Tai 2 km ilgio pėsčiųjų takas su priekrantine marių ekvatorija, kurioje atsiveria unikalūs vaizdai į marių vandens platybes ir anapus marių esančią Kuršių neriją. Perskaitę informacinių stendų tekstus, sužinosite Kuršių marių susiformavimo istoriją, jų legendas, pamario nendrynuose išvysite bebrų ir šernų pamėgtų vietų.

Pažintinis rekreacinis takas įeina į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją, kurie kartu su Ventės ragu yra žinomi kaip paukščių gausa išsiskiriantis kraštas.

Miestas, esantis saloje

Toliau galima traukti į senųjų žvejų gyvenvietę Skirvytėlę, kuri dabar priklauso Rusnės miesteliui. Tai buvęs gatvinis kaimas, išsidėstęs dabartinėje Žvejų gatvėje. Čia pamatysite pamariui būdingų gyvenamųjų ir ūkinių XIX a. pab.–XX a. pr. rastinių namų, apkaltų vertikaliomis lentomis, dengtų nendrėmis arba čerpėmis.

Senųjų žvejų gyvenvietė Skirvytėlė.

Kadangi jau esame Rusnėje, verta iš arčiau susipažinti su šia viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje. Rusnės sala susiformavo beveik prieš tūkstantį metų, o paties miestelio vardas pirmą kartą paminėtas 1365 m. Klaipėdos privilegijoje. Gyvenvietės pavadinimas kilęs nuo Rusnės upės, upėvardis siejamas su žodžiu rusnoti – „lėtai tekėti“. Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje. Nors ji nėra vienintelė sala regione, tačiau iš 6 Nemuno deltoje salų Rusnė didžiausia. Salos plotas siekia net 47 km².

Rusnės miestelis.

Rusnės įsikūrimo laikas sutampa su taikos po Žalgirio mūšio laikotarpiu. Prasidėjus prekybiniams ryšiams tarp Ordino ir Lietuvos, Rusnė tapo prekybinio kelio dalimi ir pradėjo augti. 1583 m. atidaryta mokykla. 1648 m. čia veikė net 4 smuklės.

Seniausias pastatas saloje – Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia. Vėjarodė ant Rusnės bažnyčios bokšto liudija, kad maldos namai pastatyti 1419 m., dar valdant kryžiuočiams, tačiau apie šį statinį žinoma mažai. Iki 1541 m. bažnyčia priklausė katalikų parapijai ir tik vėliau, įsigalėjus reformacijai, visi gyventojai turėjo pripažinti Liuterio mokymą. 1583 m. prie bažnyčios veikė viena iš pirmųjų Klaipėdos krašte parapijos mokykla. Taip pat žinoma, kad šiuos maldos namus net tris kartus – 1739, 1774 ir 1789 m. – apgadino gaisrai. Pagaliau 1809 m. pastatyta mūrinė Rusnės evengelikų liuteronų bažnyčia.

Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia.

Sovietmečiu bažnyčia ilgą laiką buvo uždaryta, gausus jos turtas sunaikintas, pats pastatas atiduotas Rusnės pagalbinei internatinei mokyklai. Taip pat čia buvo mokyklos sporto salė, katilinė. 1991 m. bažnyčia pradėta tvarkyti, atnaujintos pamaldos. Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia yra architektūros paminklas, 1992 m. įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. Be to, šalia bažnyčios identifikuotas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame randama apardytų XV–XIX a. griautinių žmonių kapų su įkapėmis, mūrinių pamatų ir pastatų griuvėsių liekanų, kitų archeologinių radinių.

Nemuno delta.

Keliautojus Rusnėje taip pat traukia senosios medinės architektūros pavyzdžių gausa: nuo tradicinių žvejų namų iki kurortinių vilų. XVIII a. viduryje iš Lietuvos pradėjus plukdyti sielius, Rusnėje suklestėjo medienos pramonė, čia veikė net 6 lentpjūvės. Gausiai mediena aprūpintame miestelyje buvo statoma daug gražių namų. Tuo jau įsitikinote, aplankę buvusį Skirvytėlės kaimą. Tačiau ir miestelio centre yra išlikę senųjų pastatų su autentiškais lėkiais.

Rusnės tiltas.

Dar vienas objektas, kurį verta aplankyti Rusnėje, yra žymusis Peterso tiltas. Apie tilto per Nemuną kelyje iš Šilutės į Rusnę statybą buvo pradėta svarstyti dar 1896 m. 1898 m. Šilutės apskrities seimelis naujam pakeliamam tiltui projektuoti skyrė 6000 markių, tačiau tiltas pradėtas statyti tik 1913 m. ir baigtas po metų. Tilto įrengimo aprūpinti netoliese buvo pastatyta elektrinė ir į Rusnę atvesta elektra.

Prie tilto statybų prisidėjo daug žmonių, tačiau labiausiai juo rūpinosi Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Ernstas Anckeris ir Šilokarčemos apskrities viršininkas Dr. Petersas. Dr. Peterso, t. y. valdžios atstovo, indėlis į tilto statybą buvo didesnis, todėl tiltas pavadintas Peterio vardu – Peters Brucke.

Per Antrąjį pasaulinį karą Rusnės tiltas išliko sveikas. Iš keleivių tiltu buvo renkami tiltpinigiai. Deja, 1944 m. pabaigoje besitraukianti Vokietijos kariuomenė dalį tilto susprogdino. Naujieji šeimininkai susprogdintos tilto dalies ir viso likusio statinio metalines konstrukcijas atidavė į metalo laužą. Už tai Šilutės kelių eksploatavimo ruožo viršininkas gavo 4 m. kalėjimo ir į Lietuvą negrįžo. Šiuo metu yra išsaugotos tik senojo tilto liekanos.

Iš Rusnės miestelio keltu gan lengvai pasieksime UNESCO saugomas teritorijas, kuriuose apstu urbanistinio paveldo pavyzdžių.

Architektūros atradimai Kuršių nerijoje

Kuršių nerijoje išliko bene pusė visų XIX a.–XX a. pradžios pastatų ir senųjų poilsio namų. Kuršių nerijos pusiasalyje svečiams lenkiasi baltai, rudai ar mėlynai nudažyti, nendrių stogais uždengti namai. Ir būtinai su žirgeliais – gyvenimo sėkmės ir šeimos saugumo simboliais – ant kraigo.

Kuršių nerija.

Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas. Čia buvo 2 dideli viešbučiai, apie 20 privačių vilų ir pensionų. Iki šiol išlikusi medžio nėriniais išpuošta vila, kadaise vadinta „Monbijou“. Pagrindinis poilsiautojų srautas apsistodavo viešbučiuose „Kurische hof“ ir „Sturmhoefel“ (dabar – „Hotel May“). Naujam gyvenimui prikelta ir garsioji vila „Flora“. Pastato architektūra atspindi būdingiausias XIX a. antrosios pusės kurortų statybos tendencijas.

Senosios Juodkrantės vilos.

Už kelių žingsnių nuo Juodkrantės bažnyčios, buvusios XX amžiaus pradžios mokyklos pastate įsikūręs Liudviko Rėzos kultūros centras. Tai tipiškas to meto Rytų Prūsijos pastatas, kuriame rengiamos įvairios Lietuvos ir užsienio menininkų parodos, koncertai ir kiti renginiai. Centre nuolat veikia istorinė ekspozicija, skirta Juodkrantės istorijai ir iškiliai šio krašto asmenybei – Karaliaučiaus universiteto profesoriui Martynui Liudvikui Rėzai.

Liudviko Rėzos kultūros centras.

Istorinę vertę išsaugojo ir senoji Preilos mokykla, pradėjusi darbą 1849 m., kai į šią gyvenvietę persikėlė užpustyto Naglių kaimo bendruomenė. Mokykla įsikūrė nedideliame žvejo namo tipo pastate. Statistika skelbia, kad 1857 m. Preiloje mokslus krimto 26 mokiniai. Vėliau pastatas didintas, po 80 metų mokykloje jau buvo 43 mokiniai, jie mokėsi vokiečių kalba.

Nidos žvejų sodybos.

Gali būti, kad retas poilsiautojas žino, jog Nidos senamiestis – tai kadaise buvęs Hakeno kaimas. Čia galu į marias išsidėsčiusios senosios žvejų sodybos, tarp jų ir visiems atviras muziejus – mėlynlangė etnografinė Nidos žvejo sodyba ant marių kranto, pietinėje senosios Nidos dalyje. Sodybą pastatė vietiniai meistrai. Ją sudaro du namai, sujungti vienas su kitu. Tokio tipo sodybos buvo gana dažnas reiškinys, kai šeimos atžala vesdavo, o jaunoji šeima įsikurdavo šalia tėvų. Namo virtuvėje stovi baltų glazūruotų koklių viryklė su duonkepe krosnimi. Restauruotoje erdvėje galima susipažinti su senųjų žvejų buitimi ir gyvenimo atmosfera.

Kelionė pas kopininkus

O dabar pats laikas į leistis į nuotykį Parnidžio pažintiniu taku. Pažintinis takas prasideda Tylos slėniu, kuriame 1991 m. pastatytas koplytstulpis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. Keliaujant šiuo 1800 m ilgio taku, galima pamatyti įvairiausių augalų, kerpių, grybų, vabzdžių, paukščių ir tiesiog pasigrožėti pasakiška Kuršių nerijos gamta.

Parnidžio pažintinis takas (Nida).

Šiuo taku lengvai galėsite nusigauti iki Parnidžio kopos, iškilusios į 53 m aukštį. Ant jos viršaus pastatytas saulės laikrodis-kalendorius. Laikrodį sudaro apskrita aikštelė su puslankiu iškilusiomis akmeninėmis pakopėlėmis, žyminčiomis valandas. Aikštelės centre stovi 13,8 m aukščio akmens obeliskas, nuo kurio krintantis šešėlis atstoja laikrodžio rodyklę. Parnidžio kopa – vienintelė vieta šalyje, kur galima stebėti, kaip saulė kyla iš vandens ir į jį nusileidžia.

Paminklinis akmuo Nidos sklandymo mokyklai atminti (Nida).

Į pietvakarius, pasukus nuo kelio, vedančio Parnidžio kopos link, Grobšto rago pietiniame pakraštyje, galima pasiekti Sklandytojų arba Didžiąją kopą – ilgą laiką buvusią pačia aukščiausia kopa Kuršių nerijoje. Jos aukštis siekė 70 m. Per paskutinį XX a. dešimtmetį kopa gerokai sumažėjo, šiandien ji vos tesiekia 50 m. Taip nutiko todėl, kad pasienio zonoje kurį laiką praktiškai nebuvo jokių draudimų vaikščioti kopomis ir leistis nuo jų. Ant kopos 1933–1939 m. veikė Nidos sklandymo mokykla – pagrindinė Lietuvos sklandytojų vasaros stovyklavietė, parengusi daugiau kaip 500 sklandytojų-pilotų. 1988 m. buvusią Nidos sklandymo mokyklos vietą įamžino paminklas lietuvių ir vokiečių sklandytojams atminti.

Nidos akmens amžiaus gyvenvietė.

Dar vienas įdomesnių lankytinų objektų – Nidos akmens amžiaus gyvenvietė, kurią galima surasti vaikščiojant iki miško proskynos, esančios apie 1,5 km į pietvakarius nuo Nidos, tarp plento Smiltynė-Nida ir Sklandytojų kopos. Ši akmens amžiaus gyvenvietė sufleruoja apie pirmuosius gyventojus Kuršių nerijoje, kurie ten įsikūrė dar tada, kai visą teritoriją sudarė atskirų salų grandinė.

Gausiausiai Kuršių nerija buvo apgyvendinta vėlyvajame neolite, baigiantis III tūkstantmečiui pr. Kr. ir II tūkstantmečio pr. Kr. pradžioje. Ryškiausi senųjų gyventojų pėdsakai aptikti Nidos gyvenvietėje, kuri buvo įsikūrusi prie nedidelės lagūnos, protakoje tarp marių ir jūros.

Vietovėje per šešis tyrinėjimų sezonus (1973–1978 m.) Lietuvos istorijos instituto archeologinė ekspedicija, vadovaujama profesorės Rimutės Rimantienės, ištyrė praktiškai visą išlikusią senosios Nidos gyvenvietės dalį. Aptikta labai daug radinių: įvairių formų puodų, puodelių, puodynėlių, dubenėlių ir taurių šukių.

Neringos istorijos muziejus (Nida).

Kai kurie radiniai eksponuojami Neringos istorijos muziejuje. Pamario gatvėje įsikūrusiame muziejuje taip pat pristatomi senieji Kuršių nerijos gyventojų verslai, žvejybos įrankiai, valčių maketai, tradicijos, Nidos pašto stoties istorija. Čia pasakojama apie senąją žvejybą burvaltėmis (kurėnais, kiudelvaltėmis), yra įrengtas vėtrungių ir jų piešinių stendas. Ekspozicijoje išsamiai pasakojama apie poledinę žūklę ant Kuršių marių ledo, gintaro graibstymą iš Baltijos jūros ir originaliausią gyventojų užsiėmimą – varnų gaudymą. Lankytojų dėmesį dažniausiai patraukia stintas „bumbinančio“ žvejo figūra. Muziejuje rengiamos parodos, susitikimai, paskaitos, knygų pristatymai.

Kas keliauti nemokės – varnas gaudyti reikės!

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kelionės

"Pasaulyje yra du pagrindiniai požiūriai į kurortinių miestų užstatymą. Pirmąjį sąlygiškai vadinkime...

Kurortai: europietiškas ir azijietiškas požiūris nuotrauka, foto

Iš kulinarinės kelionės po Tailandą sugrįžusi palangiškė Vesta Šližienė paįvairino ir savo...

Dūmų skonio šuniena ir akistata su baime nuotrauka, foto

Kintiškė Ieva Kaknevičiūtė praėjusį sekmadienį kartu su "Misija Sibiras" komanda grįžo iš...

Ieva Kaknevičiūtė: "Ten itin stipriai pajunti, kokia tai buvo beprasmybė" nuotrauka, foto

Vėluojantis lėktuvas, pernakt pakilusios skrydžių kainos ar už kelionę nuo oro...

Tobulų atostogų planas gali sugriūti dėl vienos klaidos nuotrauka, foto

Vėl tramdys naktines girdyklas nuotrauka, foto

Klaipėda, Į policijos ir miesto Viešosios tvarkos skyriaus specialistų akiratį vėl grįžo naktiniai...

E. Gentvilas ir toliau vadovaus frakcijai nuotrauka, foto

Lietuva, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas išsaugojo frakcijos seniūno pareigas. Ketvirtadienį...

Vaikų maitinimo pertvarka virsta skandalu nuotrauka, foto

Sveikata, Daug kritikos sulaukęs naujasis Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas vaikų maitinimo ugdymo...

„Neptūnas“ pasiruošimą baigė triuškinama pergale nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ kontrolinių rungtynių ciklą užbaigė 116:72 (24:21, 30:13, 30:20, 32:16) įveikdamas...

Klaipėda, Paskelbta prieš 33 min.

Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Sveikata, Paskelbta prieš 1 val.

 

 

 

 

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...