Kambodža: šventyklos džiunglėse ir karališkai dosnios žmonių širdys

"Tai paslaptingas džiunglių, vandenų ir žalumos kraštas, kuriame gyvena daug kančių ir skurdo patyrę žmonės, savo rankomis pastatę milžiniškas reto grožio šventyklas", - apie Kambodžą pasakojo klaipėdietė ekonomistė Dalia Miciutė, kurios gyvenimo būdas yra kelionės.

Tūkstančio dievų šypsenos ir grimasos

"Turiu tris neišgydomas priklausomybės ligas: važiavimą dviračiu, jogą, o didžiausia - keliones. Šios prasidėjo nuo vaikystės, nes tėtis dirbo vairuotoju ir jo autobusu apvažiavome Pabaltijo šalis. Gyvenu viena ir dabar visus pinigus, kuriuos uždirbu, leidžiu kelionėms, nes negaliu be jų gyventi. Tolimiausia aplankyta šalis - Antarktida", - sakė Dalia.

Į Kambodžą nukakti moterį suviliojo kelionių agentūros "Grūda" gidės pasakojimai apie milžinišką tos šalies lygumą ir didžiąsias upes, archaišką civilizaciją. Dalia dažniausiai keliauja su šia agentūra, nes jos sudaromi maršrutai - originalūs, programa - intensyvi, o gidai - profesionalūs, įdomiau ir plačiau pasakoja, palyginti su vietiniais.

"Lėktuvas nutūpė Ho Chi Minh oro uoste, o iš ten skridome į Siem Reap miestelį. Nustebino didžiulis žalias ežeras, aplink kurį tvyro pelkės ir iš kurio iškritus krituliams potvynių metu vanduo plūsta į jūrą.

Aplankėme tūkstantmečius gyvuojantį Angkoro miestą, khmerų imperijos sostinę. Stebuklingas čionykštis religinių architektūros statinių kompleksas įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Turėjome galimybę aplankyti tik kelias šventyklas, tarp jų - akmenines ir vienišas, stūksančias džiunglėse. Viena restauruota šventykla vadinasi "Tūkstantis veidų", nes iš vienos pusės iškalti iš akmens gerųjų dievų veidai, iš kitos - nešančių blogį ir kančias. Šventyklose šokdavo deivės, vadinamos absaromis.

Kai kurios šventyklos, stūksančios džiunglėse, dėl intensyvios drėgmės yra apaugusios dideliais medžiais, kurių kamienų net keli žmonės neapglėbtų, ir buvo atrastos visai neseniai. Jos yra iš molio plytų. O toliau vargu ar įkeltumei koją į suvešėjusias džiungles. Girdėjome stūgaujant beždžiones, kitų plėšrūnų bei išvis nenuspėjamus balsus. Žmonės gyvena pamiškėse", - pasakojo pokalbininkė.

Sakė patyrusi daug malonumo lankydama didžiausią Angkor Wat šventyklą, XII amžiuje pastatytą karaliaus Suryavarman II. Dangų remia lotoso pavidalo kupolai; jie pavaizduoti ir Kambodžos vėliavoje. Neblėsta mokslininkų susidomėjimas šventyklos smiltainyje išraižytos kovų, kasdieninio gyvenimo bei religinių apeigų scenos.

"Kai vakarieniavome, stulbino unikalūs jauni šokėjai. Scenoje tarsi atgimė mitologinės deivės apsaros, kurios, pasakojama, globojo dievus ir mirtinguosius žmones. Šokiu pasakojami įvairūs siužetai", - sakė Dalia.

Istorijos žaizdos

Keliautojai įstrigo tai, jog kai 1965 metais vyko Vietnamo karas su amerikiečiais, Kambodžoje buvo daug užminuotų vietovių. Vietos diktatorius Pol Potas, norėdamas, kad kaimų žmonės kraustytųsi gyventi į miestus, išžudė daugybę taikių gyventojų - apie ketvirtį tautos, tad dabar vidutinis gyventojų amžiaus vidurkis yra apie 23 - 24 metai.

"Tarp likusių gyvų senukų daug neįgalių, be rankų, be kojų, jų orkestrai susėdę dainuoja, groja styginiais instrumentais, ne elgetauja, bet taip užsidirba sau duoną. O vaikai šoka gatvėse ir restoranuose. Jų pirštai itin lankstūs, išlenkti į išorę, nes nuo mažens mokomi gracingai šokti.