Automobiliu per Kuršių neriją: nakčiai prisiglaudėme Krante (5)

Priimamajame - nė gyvos dvasios. Vestibiulis šaltas, nejaukus - grindys cementinės, be jokio patiesalo, kažkur palubėje žiba spingsulė, pusiau prieblanda. Ant sienos pakabinta išdidinta prieškarinio vokiško atviruko kopija, vaizduojanti tą patį pastatą prieš maždaug 70 metų: "Ostseebadeort Cranz. Hotel "Konigin Luisa" (Baltijos jūros kurortas Krantas. Viešbutis "Karalienė Luiza" - vok.).

Atvaizdas liudija kažkada buvus čia išpuoselėtą aplinką: pastatas dailiai išdažytas, aplink gėlynai, gatvė priešais viešbutį - lygi ir tiesi kaip strėlė, akmenimis dailiai išgrįsta, šaligatviai erdvūs, jaunų liepaičių alėja nusodinti. Turėjo būti prabangus viešbutis turtingiems vokiečių biurgeriams...

Administruoja tiesiog nuo baro

Betyrinėjant senovinę nuotrauką, pro tarnybines duris vestibiulin įėjo žmogus, šiek tiek dėmėtu pagalbinio personalo apdaru.  Pasiteiravau ar esama čia kokios registratūros, norėčiau gauti nakvynę. "Išči choziaina, on gdeto v restorane" (ieškok šeimininko, jis kažkur restorane - rus.), - atsako man ir eina savo keliais.

Iš vestibiulio laipteliai veda tiesiog į restoraną. Žengiu ten. Patalpa didelė, arkiniais langais, parketinėm grindim. Matyti, kad kadaise čia vykdavo prašmatnios puotos, ant parketo sukosi grakščios poros.

Šiandien staliukai taip pat aptiesti baltom staltiesėm, išdėliotos popierinės servetėlės, bet restoranas tuščias - nė vieno lankytojo. Prieblanda. Ji šiek tiek prislopina įspūdį, kurį palieka, kaip atrodo, jau daugelį metų vandeniu plaunamos parketo grindys, pajuodusios ir supleišėjusios, nepridengtos net ir paprasčiausiu taku.
Kitame restorano gale pro atlapas duris matyti baras. Kišu galvą ten. Randu du vyrus prie staliuko, pasistačiusius butelį. Paaiškėja, kad čia pats "choziajinas" su barmenu skanauja konjaką.

Tualete - dušas

Justi, kad abu jau smagūs. Paaiškinu kokiu reikalu, liepia laukti, nors nei vieno svečio aplink nematyti.  Laukti tačiau ilgai neteko, už kelių minučių atėjo ir pats nusivedė aprodyti kambarių. Patogumai tomis sąlygomis atrodė visai pakenčiami: kambarys pakankamai erdvus, lovos plačios, yra tualetas, dušas, net televizorius. Bet svarbiausia - nesijautė kvapo, kuris išvarė mus iš Rasytės.

Tiesa, dušas įrengtas tualeto patalpoje, praplatinus ją, matyt, kažkokios sieninės spintos sąskaita, tad vietos skiriamajai sienelei ar bent užtraukiamai širmai nebuvo: prausiantis vanduo liejosi stačiai ant unitazo. Bet vis dėlto, įvertinus ką jau buvome matę kitur, tai buvo neabejotinas komfortas. Ir kaina prieinama - 750 rublių, t.y. maždaug 100 litų.

Kambarinis - treninguotas ir guminėmis šlepetėmis

Pasakiau jam, kad kambarį imu, pasiteiravau, kur apsimokėti.
"Priamo mnie" (tiesiog man - rus.), - atsakė šeimininkas. Demonstruodamas abejonių nekeliantį pasitikėjimą, pridūrė: "Bet pirmiau įsikurkite", - ir apsisukęs nusileido atgal į restoraną.  Netrukus treninguotas, apsauginio išvaizdos vaikinukas, mūvintis kaučiukinėmis paplūdimio šlepetėmis, atnešė švarią patalynę, rankšluosčius ir be žodžių viską padėjo ant lovos.  Pasiklojome. Patiesalai, rankšluosčiai, pagalvių užvalkalai buvo išplauti, bet skirtingo audinio, raštų ir spalvų.

Iš trečio aukšto, kur buvo mūsų kambarys, nusileidau į restoraną. Tebebuvo tuščias, be lankytojų. Tik prie baro, su konjako stiklu rankoje, šeimininkas tęsė savo pokalbį su barmenu.

Šimto litų pakako

Pasiteiravau, ar galiu mokėti litais. Jis reikšmingai linktelėjo galva, įkišo ranką į užpakalinę savo kelnių kišenę ir iš jos ištraukė storoką pundelį permus perlenktų banknotų. Buvo stambios rusiškų rublių ir Amerikos dolerių kupiūros. Nežinau kodėl savo kišenės turinį jis man pademonstravo. Savojoje aš aiškiai tiek neturėjau. Duodamas 100 litų dar pasitikrinau: "Užteks?"  Jis mąsliai pakėlė akis į lubas. Buvo matyti, kad mintyse atlieka aritmetinius veiksmus ir stengiasi susigrąžinti blaivų mąstymą. "Dvidešimt aštuoni doleriai", - lyg sau, lyg man pratarė ir čia pat pridūrė: "Tai pakankama".
Ištiesino savo sulenktų piniginių ženklų pluoštą, rūpestingai įglaudė į ją lietuvišką šimtinę, vėl viską perlenkęs pusiau ne itin tvirta ranka įsikišo atgal į tą pačią kišenę ir grįžo savo įpraston vieton.

Rublių - negavome

Norėjome kuo daugiau pamatyti, tad kėlėmės anksčiau ir jau 8 val. ryto, susikrovę daiktus, išvažiavome iš viešbučio. Tikėjomės mieste išsikeisti pinigų ir kurioje nors kavinėje lengvai papusryčiauti, išgerti puodelį karštos kavos. Mat praėjusią dieną maitinomės vien iš Lietuvos įsidėtais sumuštiniais, užgerdami juos šaltais gėrimais, kadangi jaunesnioji dukra griežtai atsisakė valgyti bet ką, kas galėjo būti prieinama aprašytomis sanitarinėmis sąlygomis. Miesto centre pirmiausiai susiradau Rusijos taupomojo banko skyrių su valiutos keityklos iškaba, tikėdamasis čia gauti rublių.
Durys buvo užrakintos, o užkabintas tvarkaraštis rodė darbą čia pradedant tik 10 val. Palikę mašiną, pėsčiomis patraukėme į pajūrį - gal rasime kokią kavinę ir išsiderėsime papusryčiauti už litus.

Sankirtoje - dvi kultūros

Žingsniuodami per miestelį dairėmės: visas urbanistinis kraštovaizdis - nuo pastatų architektūros bei jų priežiūros standartų iki gatvių ir skverų išplanavimo, jų tvarkymo kokybės - bylote bylojo, kad čia dramatiškai susitiko dvi kultūros, negalėjusios sudaryti sintetinės vienovės, nes savo giliausiu turiniu viena kitą neigė.
Viena iš jų šimtmečiais buvo kurta žmonių ir žmonėms - su meile žemei, kuri juos maitino, su pagarba Dievui, tą žmogų globojusiam, ir su rūpesčiu apie patį žmogų, kuris savo darbo vaisiais naudojosi. Šita kultūra paliko parkus ir rūmus, bažnyčias ir vienuolynus, pirklių namus ir rinkos aikštes.

Kita kultūra gavo šią žemę kaip karo grobį ir atėjo čia su ideologine neapykanta viskam, kas neatitiko primityviai ir lengvabūdiškai suvoktiems visuomeninių santykių dėsniams. Istorija padarė patį žiauriausią nuosprendį šiai kultūrai: daugiau kaip 50 jos raidos šioje žemėje metų patvirtino, kad ji buvo ne tik bergždžia kurti pati, bet pasirodė nepajėgi net ir administruoti to, ką paveldėjo.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder