Žmogaus "valdymo centras" vis dar stebina

Žmogaus "valdymo centras" vis dar stebina

Žmogaus smegenys yra vadinamos sudėtingiausiu objektu visatoje. Per daugelį amžių mokslininkams pavyko atskleisti daug mūsų organizmo „valdymo centro“ paslapčių. Pateikiame netikėtų apie smegenų darbą faktų, kurie vargu ar nustebins specialistus, o štai visiems kitiems tikriausiai bus įdomūs. Kartu paneigsime ir kai kuriuos mitus apie tai, kaip dirba mūsų „pilkoji medžiaga“, nors ilgus metus jais kažkodėl atkakliai tikėjome.

Mes mąstome vos keliais galvos smegenų žievės centimetrais. Likusio nervinio audinio uždavinys - apdoroti neverbalinę informaciją, kurią gauname tiek iš aplinkos, tiek ir iš savo kūno. Pirmuoju atveju procesas yra daugiau ar mažiau sąmoningas, o antruoju smegenys dirba „automatiškai“, tai yra beveik visiškai nesąmoningai.

Labiausiai paplitęs mitas apie smegenų darbą - kad išnaudojame tik 10 proc. jų galimybių. Iš kur šis klaidingas mitas atsirado, dabar jau niekas tiksliai nepasakys, bet ilgą laiką tai buvo beveik aksioma. Dabar mokslininkai jau sutaria, kad mes ne tik naudojame visas smegenų sritis - mūsų pagrindinis mąstymo organas yra beveik visada aktyvus, net kai miegame. Kitaip tariant, nėra tokios smegenų dalies, kuri nieko neveiktų, neaktyvios jos tampa tik dėl kokių nors pakenkimų.

Nervų ląstelės vis dėlto regeneruojasi, nors dažnai teigiama atvirkščiai. Iki šiol tai buvo vienas labiausiai paplitusių mitų. Mokslininkai manė, kad suaugusio žmogaus smegenys negali išauginti naujų ląstelių vietoj prarastųjų. Neurobiologai, kurie bandydavo teigti priešingai, būdavo vertinami kaip fantazuotojai. Tačiau daugybė tyrimų, kuriais iš pradžių niekas netikėjo, vis dėlto patvirtina - smegenys gali gimdyti naujas ląsteles, net ir esant senyvo amžiaus.

Žmogaus smegenyse yra junginių, pavadintų kanapių garbei. Endogeniniai kanabinoidai (lot. cannabis - kanapės) - nerviniai mediatoriai, tai yra biologiškai aktyvios medžiagos, atsakingos už impulsų perdavimą iš vienų ląstelių į kitas. Iš pradžių buvo atrastos kanapių narkotinės sudedamosios dalys, o jau paskui paaiškėjo, kad mūsų smegenyse esama junginių, kurie gali jungtis prie tų pačių receptorių.

Tarp kitko, apie terminus. Kai kurios smegenų dalys yra vadinamos gana įdomiai, pavyzdžiui, „vandentiekis“, „uodeguotojo branduolio galva“, „viršutinės burės pavadėlis“, „smegenėlių kirminas“. Pastarasis terminas yra aiškiausias: smegenėlių kirminas atsako už raumenų tonuso palaikymą, būtiną judesiams ir kūno pusiausvyrai. Sutrikimai šioje smegenų dalyje pasireiškia sunkumais stovėti ir vaikščioti.

Smegenys nejaučia skausmo. Jose nėra skausmo receptorių, todėl jos pačios skausmo nejunta. Todėl chirurgai gali kai kurias sudėtingas šio organo operacijas atlikti be visiškos nejautros, naudodami tik vietinę. Tai padeda nepakenkti gyvybiškai svarbioms funkcijoms, pavyzdžiui, regai. Todėl ir visiems pažįstamas galvos skausmas negali kilti pačiose smegenyse. Bet nuo migrenos tai negelbsti - mūsų „valdymo centrą“ supa daugybė audinių, nervų ir kraujagyslių, kurie kaip tik yra itin jautrūs skausmui. Beje, žmogaus smegenys svetimą skausmą vertina kaip savą. t.y. už užuojautą dėl kitų žmonių kančių atsako tos smegenų sritys, kurios suaktyvėja, pavyzdžiui, susimušus.

Žmonės mirksi 15-20 kartų per minutę, o kiekvienas mirksnis trunka apie pusę sekundės. Susumavus šiuos mirktelėjimus išeitų, kad daugiau kaip valandą per dieną praleidžiame tamsoje. Kam reikia taip dažnai mirkčioti? Pirma, taip drėkinama akies ragena. Antroji funkcija - „perkrovimas“. Mokslininkai nustatė, kad žmogus mirksi ne bet kada, o užbaigęs kokį nors veiksmą, pavyzdžiui, per pauzę pokalbio metu arba filmo scenos pabaigoje. Tuo metu smegenys pereina į „pasyvų režimą“, staigiai susilpnindamos dėmesį. Tai yra mirkčiodami mes „persijungiame“ iš vieno veiksmo į kitą.

Žmogus negali savęs pakutenti. Tai yra gali, bet juokas jo neims. Taip yra todėl, kad mūsų smegenys yra orientuotos į išorinius dirgiklius, kad spėtų laiku į juos reaguoti. O smegenėlės, atsakingos už judesių koordinaciją, geba atskirti netikėtus prisilietimus nuo laukiamų. Vadinasi, jei nuspręsime save pakutenti, smegenys apie tai sužinos pirmos ir automatiškai pasiruoš „puolimui“. Šios rūšies eksperimentus atliko jau Aristotelis, kuris pirmasis ir pastebėjo šį keistą faktą.

Kuo aukštesnis IQ, tuo geresni sapnai. Yra atlikta tyrimų, patvirtinančių, kad ryškiausius, spalvotus ir detalesnius sapnus sapnuoja žmonės, kurių intelekto lygis yra aukštas. Tačiau neskubėkite nusiminti, jei negalite pasigirti ryškiais sapnais. Dauguma žmonių neįsimena, ką sapnavo, nes sapnai trunka vos 2-3 sekundes. Pagal kitą teoriją turiningesnius ir ryškesnius sapnus sapnuoja tiesiog lakesnės vaizduotės žmonės.

Įdomu

Vieno genialiausių pasaulio mokslininkų Alberto Einšteino (Albert Einstein) smegenys labai domino tyrinėtojus. Jos buvo išimtos praėjus 7 valandoms po didžiojo fiziko mirties. Organą nuodugniai ištyrus pavyko nustatyti, kad A.Einšteino smegenų sritys, atsakingos už kalbą, yra sumažėjusios. O sritys, apdorojančios su skaičiais susijusią informaciją ir atsakingos už matematinius gabumus, didesnės. Be to, reliatyvumo teorijos tėvo smegenys pasirodė esančios 15 proc. didesnės negu vidutinės. O štai sveria jos net mažiau už vidutines - 1230 g.

Merilina vos Savant (Marilyn vos Savant) iš Misūrio valstijos gali pasigirti aukščiausiu IQ, užregistruotu Gineso rekordų knygoje. Jos intelekto koeficientas, vertintas įvairiais testais, siekė 186-228, o pirmą kartą „proto rekordą“ Merilina pasiekė būdama vos 10-ies. Žurnalistė ir rašytoja daug metų tvarko rubriką „Klauskite Meriliną“ viename amerikietiškame žurnale ir atsakinėja į įvairiausius skaitytojų klausimus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder