Vokietijoje atsisakyta planų įkurti dešrelių muziejų buvusioje nacių stovykloje

Vokietijoje atsisakyta planų įkurti dešrelių muziejų buvusioje nacių stovykloje

Vokietijos dešrelių muziejus atsisakė kontroversiškų planų persikelti į vieną buvusios nacių Buchenvaldo koncentracijos stovyklos priestatą, o tokį sprendimą antradienį pasveikino žydų bendruomenė.

Turingijos dešrelių draugais pasivadinusi organizacija praėjusią savaitę išprovokavo visuomenės pasipiktinimą, kai paskelbė planus perkelti Dešrelių muziejų iš Holchauzeno į Miulhauzeną, kur taip pat ketino pastatyti teatrą ir viešbutį.

„Sveikinu faktą, kas buvo nuspręsta paieškoti naujos vietovės muziejui“, – Berlyno dienraščiui „Tagesspiegel“ sakė Centrinės žydų tarybos Vokietijoje pirmininkas Josefas Schusteris (Jozefas Šusteris).

Tuo metu Buchenvaldo memorialo fondo atstovas Rikola-Gunnaras Luettgenau (Rikola Gunaras Liutgenau) kiek anksčiau pareiškė, kad rekonstrukcijos planuose atsispindi „jautrumo“ ir „istorinio suvokimo“ stygius.

Muziejus savo svetainėje atsiprašė už tai, kad ketino paversti turistinių pramogų kompleksu vietovę, susijusią su „Vokietijos istorijos tamsiuoju skyriumi“.

„Atsiprašome visų, kas mūsų veiksmuose įžvelgė nacizmo nusikaltimų menkinimą ar iškraipymą, taip pat žmonių, kuriuos įskaudinome ideologiniu ar religiniu požiūriu“, – sakoma pranešime.

Šiuo metu kaimyniniame Holchauzene įsikūrusį Dešrelių muziejų kasmet lanko apie 50 tūkst. žmonių, kuriuos pasitinka dvi neįprastos medinės skulptūros: viena iš jų vaizduoja didžiulę dešrelę bandelėje, o kita – dešrelę patrankoje.

Anksčiau Miulhauzenas priklausė Buchenvaldo koncentracijos stovyklos kompleksui, kur 1937–1945 metais naciai kalino beveik ketvirtį milijono žmonių.

Šioje atokioje vietoje buvo laikoma maždaug 700 žydžių, verčiamų dirbti netoliese esančioje ginklų gamykloje.

Buchenvaldo koncentracijos stovykloje mirė 56 tūkst. žmonių. Jie buvo nužudyti nacių arba neišgyveno dėl ligų, bado ir šalčio.

Dauguma žuvusiųjų buvo žydai, taip pat romai, nacių politiniai oponentai, gėjai ir sovietų karo belaisviai.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder