2020 m. balandžio 9 d. 13:56 val., ketvirtadienis

ve  >  Žinios  >  Laisvalaikis  >  Įvairybės

Įvairybės

Tiesiasparniai - "smuikininkai" ir "terminatoriai"

2004-03-13, 12:00

Paruošė Ivona ŽIEMYTĖ

Tiesiasparniai - "smuikininkai" ir "terminatoriai" nuotrauka, foto

Tiesiasparnių (Orthoptera) žinoma apie 20 000 rūšių, iš jų 35-ios gyvena Lietuvoje. Tiesiasparniai skirstomi į du pobūrius - ilgaūsius ir trumpaūsius. Vabzdžiams būdingos didelės, ilgos užpakalinės kojos, šokinėdami jomis atsispiria.

Priekinėmis kojomis jie vaikščioja arba kasa žemę. Paprastai kiekviena rūšis skleidžia savitus garsus. Žiogai ir svirpliai juos išgauna trindami vieną į kitą atsparnius, skėriai - užpakalinių kojų šlaunis į antsparnius (šlaunis - tai "strykas", o išilginės atsparnių gyslos - "stygos"). Žiogų ir svirplių klausos organai yra priekinių kojų blauzdose, skėrių - pilvelio šonuose.

Tiesiasparniai vystosi su nepilna metamorfoze. Kiaušinius deda į žemę po vieną arba krūvelėmis. Daugelio rūšių patelės turi ilgą kiaušdėtį. Per metus užauga viena karta. Dauguma rūšių - žoliaėdės.

Ilgaūsiai

Ilgaūsius (Dolichotera) lengva pažinti iš labai ilgų antenų ir ilgos lenktos kiaušdėtės. Sodų, parkų krūmuose ir medžiuose dažnai aptinkami žalieji žiogai (Tettigonia viridissima). Jie gerai laipioja, netoli paskrenda. Tarp žolių lapų beveik nepastebimi. Plėšrūs, gaudo kitus vabzdžius, ėda šiek tiek sultingų augalų. Antroje dienos pusėje pradeda čirpti ir "groja" iki vėlyvos nakties.

Dažniau aptinkamas karpagraužis žiogas (Dectirus verrucivorus). Jo mėgstamiausios vietos - saulėtos aikštelės, pamiškės. Pabaidytas stipriai atsispiria tvirtomis užpakalinėmis kojomis ir mojuodamas sparnais paskrenda keletą metrų. Sučiuptas už užpakalinės kojos, žiogas staigiu judesiu ją nulaužia. Taip žiogai ginasi nuo priešų, nors nutraukta koja nebeatauga.

Baigiantis vasarai, patelė kiaušdėtį įbeda į žemę ir padeda nedidelių lenktų tarsi ryžio grūdeliai kiaušinių. Pavasarį iš žemės išlenda į tėvus panašūs jaunikliai (lervos). Ką tik išsiritusios, jos minta minkštais augalų ūgliais. Tačiau suaugėliai yra plėšrūs ir maitinasi kitais vabzdžiais. Lervos su sparnų užuomazgomis vadinamos nimfomis. Kol užauga per 50 - 70 dienų, nimfos 4 - 6 kartus neriasi. Paskutinįkart numetusios chitininį apvalkalą, tampa sparnuotos. Po savaitės pradeda "groti", dar po savaitės - poruojasi.

Svirpliai (Gryllidae) - į žiogus panaašūs ilgaūsiai. Namuose, rūsiuose gyvena naminis svirplys, svirpiąs vakarais ir naktimis. Minta įvairiu maistu. Vidurio ir Pietų Europoje, Vidurinėje Azijoje gyvena dirvinis svirplys. Tai stambus, juodas, blizgantis, su rudais atsparniais vabzdys. Gyvena iki 70 cm gilumo urvelyje. Skleidžia sudėtingus garsus. Patelės deda iki 600 kiaušinių. Išsiritusios nimfos iki žiemos neriasi kartą ar du. Žiemoja urveliuose. Gegužės mėnesį neriasi paskutinį kartą ir tampa suaugėliais.

Urveliuose gyvena stambus tamsiai rudos spalvos paprastasis kurklys. Plačios didelės ir labai stiprios priekinės kurkio kojos panašios į nedidelius kastuvėlius. Jomis per kelias sekundes vabzdys gali įsirausti net į labai kietą žemę. Kurkliai ne tik gerai skraido, bet ir plaukioja. Patinai ir patelės svirpia. Lietuvoje gyvena tik viena kurklių rūšis.

Trumpaūsiai

Iš visų tiesiasparnių trumpaūsių (Brachycera) skėrių yra daugiausia. Pasaulyje žinoma per 10 000 rūšių, Lietuvoje - apie 25. Skėriai gyvena kalnų pusdykumėse ir akmeningose kalnų dykumose.

Nuo žiogų ir svirplių skėrius lengva atskirti iš trumpų ūselių. Patelės neturi neturi ilgos matomos kiaušindėtės. Skėriai paplitę visame pasaulyje, ypač sausuose tropikuose. Pilkai rusvos, žalsvos spalvos užpakaliniai sparnai dažnai su ryškiai mėlynomis arba raudonomis dėmėmis. Kai kurios rūšys skrisdamos garsiai tarškia, pavyzdžiui, mėlynasparnis (Oedipoda coerulescens) ir raudonsparnis (Psopahus stridulus) tarkšliai. Visi skėriai augalėdžiai.

Vienos rūšys gyvena žolinėse, kitos - sausose stepėse, pusdykumėse ar dykumose, bet visos minta žole. Kiaušinius deda žemėje, specialioje kameroje, krūvelėmis. Iš kiaušinio išsiritusi lerva išlenda į žemės paviršių ir nusinėrusi pradeda maitintis. Vystydamosi 30 - 40 parų, lervos neriasi 4 - 5 kartus, kol virsta sparnuotu suaugėliu.

Keičia "įvaizdį", užtemdo saulę

Kartais, palankiomis sąlygomis, kai kurių stambių rūšių, pavyzdžiui, skėrių keleivių (Locusta migratoria), dykuminių skėrių (Schistocersa) prisiveisia labai daug. Tuomet keičiasi vabzdžių fiziologija ir išvaizda. Jų lervos laikosi dideliais būriais (1 m2 gali būti iki 2000 lervų) ir pamažu keliauja pėsčiomis. Vystydamosi jos gali nueiti iki 30 kilometrų! Tokiomis sąlygomis augę vabzdžiai turi ilgesnius sparnus. Milijonai subrendusių sparnuotų vabzdžių triukšmingai pakyla į orą ir, lyg debesis temdydami saulę, skrenda.

Ten, kur nusileidžia, sunaikina viską - tiek žolinę, tiek sumedėjusią augaliją. Tokie skėrių būriai gali migruoti šimtus kilometrų. Kai suaugėlių dėl kurių nors priežasčių labai sumažėja, vabzdžiai praranda sąlyginį bandos refleksą ir nebemigruoja. Dykuminis skėrys aptinkamas net miestuose: gyvena medžiuose, gerai skraido. Skėriams būdinga slepiamoji spalva, tačiau skrisdami patraukia dėmesį garsiu tarškimu ir ryškių spalvų užpakaliniais sparnais. Nusileidusius ant žemės sunku pastebėti.

Paruošė Ivona ŽIEMYTĖ

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Įvairybės

Šiandien esant giedram vakarui bus galima grožėtis nekasdieniška Mėnulio pilnatimi, kuri praminta...

Šiąnakt danguje išvysime supermėnulį nuotrauka, foto

Nuo vaikystės gamtos ženklus stebinti marcinkoniškė Janina Janušauskienė sako, kad Velykos šiemet...

Gamtos ženklus suprantanti Janina jau žino, kokios bus Velykos ir kokia vasara nuotrauka, foto

Dar viena koronaviruso auka: mirė iškili Lietuvos mokslininkė nuotrauka, foto

In Memoriam, Eidama 98–uosius metus Anapilin iškeliavo Elena Stankūnienė – visa Lietuva, ypatingai...

Uosto direkcijos dėmesys tiems, kuriems jo labiausiai reikia nuotrauka, foto

Klaipėda, Šiuo metu norinčiųjų padėti Klaipėdos medikams, kovojantiems priešakinėse kovos su koronavirusu linijose,...

Su koronavirusu kovojantiems medikams – vasaros metu nemokamas įvažiavimas į Neringą nuotrauka, foto

Neringa, Siekdama padėkoti Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kovojusiems su koronaviruso infekcija,...

Specialistai įspėja: „Zoom“ programa šnipinėja vartotojų kompiuterius ir siunčia duomenis į „Facebook“ nuotrauka, foto

IT, Lietuvoje pratęsus karantino laikotarpį, gyventojai ir toliau aktyviai naudojasi programomis, kurios suteikia...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...