Sveiki, žvejai!

Šios dienos puslapis skirtas Lietuvos upių ir ežerų banginiui didžiausiam sunkiasvoriui - šamui. Retai pagaunama, legendomis apipinta žuvis, manau, dominanti ne vieną žveją. Didžiųjų šamų, kaip ir karpių žūkle, užsiima tik vienas kitas žvejys, nors pati žuvis ir nėra labai reta. Atsitiktinių laimikių, dažniausiai nedidelių šamukų, žvejai pagauna Nemuno žemupyje gaudydami kitą žuvį. Pats irgi nesu baisus šamų medžiotojas, todėl pasirankiojęs informacijos šen ir ten, pabandysiu šiek tiek apžvelgti šią paslaptingą žuvį. Radijo laidoje "Su kabliu" šiandien svečiuosis žinomas žvejys Gintas Zaksas, kelerius metus skyręs vien šamų žūklei. Svečias pasidalys savo patyrimu apie šamų žūklę.

Šamai ir jų gaudymas

Išvaizda

Kūnas - pleišto formos, į uodegos pusę plonėjantis, galva didelė, plati. Nugara - tamsiai žalia, didelių individų - beveik juoda, šonai - pilkai žali, su marmurinėmis dėmėmis. Pilvas pilkšvas, margas. Nugaros pelekas mažas. Žiotys plačios, jose daug smulkių dantų. Ant viršutinės lūpos yra pora ilgų, ant apatinės - dvi poros trumpų ūsų. Akys mažos, gelsvos. Kūnas - pilkas, gleivėtas.

Paplitimas

Šamai paplitę Europos didžiosiose upėse (Dnepre, Dunojuje, Done, Volgoje, Kuroje) bei ežeruose į rytus nuo Reino, gyvena Baltijos, Juodosios, Kaspijos, Aralo jūrų baseinuose, aptinkami ir apysūriuose vandenyse, o taip pat ir Užkaukazėje. Šamų nėra į Arkties vandenyną įtekančių upių baseinuose, Skandinavijoje gyvena tik mažoje Pietų Švedijos dalyje. Lietuvoje šamų daugiausia Nemune, ypač deltoje, taip pat nuo Druskininkų iki Alytaus, Kauno mariose. Ežeruose šamai reti, kiek daugiau jų pasitaiko dideliuose, pratakiuose, tačiau nebūtinai giliuose ežeruose, pvz., Sartuose, Samave.

Kalibras

Šamai gali užaugti iki kelių metrų ilgio ir 300 kg svorio. Tokių milžinų pasitaiko Dunojuje ir kitose didelėse Europos upėse. Lietuvoje šamai gali užaugti iki 100 kg, tačiau dažniausiai pagaunami keliolikos ar keliasdešimties kilogramų svorio. Neršia vasarą, kai vanduo sušyla iki +18 C ir daugiau, dažniausiai birželio-liepos mėn. Tuo metu jie išplaukia į seklesnes vietas, neršia naktį ir labai triukšmingai.

Paplitimas mūsų krašte

Kalbant apie šamų paplitimą mūsų krašte, galima pasakyti tiek, kad vis dėlto dauguma šamų pagauta Nemuno žemupyje, Atmatoje arba Skirvytėje. Prieš kelerius metus teko pačiam matyti daugiau kaip 20 kg šamą, pagautą tvisteriu Skirvytėje nuo antros krantinės. Šamų pasitaiko Atmatoje, duobėse ir Nemune prieš Rusnės salą. Bet daugiausia šamų turbūt pačioje deltoje, draustinyje. Dabar šiek tiek lenkų žvejų minčių apie šamų gaudymą.

Šamų žūklė spiningu

Kaip ir kitas plėšrias žuvis, šamų galima aptikti ten, kur yra dambų. Tačiau jie pasirodo tik ties tomis dambomis, kur susidariusi gili duobė. Kuo giliau - tuo geriau. Dugnas - ne taip svarbu. Jis gali būti ir kietas, ir molėtas, kartais - net visiškas dumblas. Šamai gyvena įvairiose upės vietose. Ten, kur yra duobių, giliai slypinčių akmenų. Žodžiu, ten, kur gali slėptis pati didžiausia upės žuvis. Vienose upės vietose šių žuvų yra mažai, ir čia niekas negali pasigirti laimikiais. Kitose vietose net per savaitę pagauti trys dvidešimties kilogramų šamai nėra didelis stebuklas. Bet kuriuo atveju, ruošiantis šamų žūklei, reikia gerai susipažinti su upe. Pirmiausia teks iškamantinėti vietinius žvejus apie šamingiausias vietas. Bet tai dar ne viskas. Reikės nemažai pasivaikščioti pakrantėmis, paplaukioti valtimi ir tik tada išsirinksite vietą, kurioje galėsite tikėtis laimikio.

Pastaraisiais metais mane visiškai užvaldė šamai. Liepa ir rugpjūtis - tai tie mėnesiai, kuriuos pavadinčiau šamų karštlige. Jokių baseinų, jokių paplūdimių, tik meškerė rankose ir ilgas žuvų vaikymasis . Beje, kokia ten žuvis. Šamas - tikrai ne žuvis. Tai tiesiog žvėris. Ir jo nesulyginsi su jokiu kitu mūsų vandenų gyventoju. Lygiai taip pat ir šamų žūklės negalima prilyginti jokiai kitai žvejybai. Ir nemanau, kad reikėtų argumentų, kodėl taip yra. Paprasčiausiai šamas yra šamas, ir baigta. Jį reikia gerbti. O kas tuo abejoja, vadinasi, niekada nėra pagavęs šio monstro. Beje, šamais galėtų vadintis tik žuvys, sveriančios daugiau nei dešimt kilogramų. Visos kitos - "mailius". Nėra mūsų krašte kitos tokios žuvies, su kuria meškeriotojai kovotų dvi ar tris valandas, o kartais ir ilgiau. Ir kitose Baltijos šalyse nėra galingesnės žuvies už šamą.

Šamų negalėčiau pavadinti sėsliomis žuvimis. Dieną jie tupi savo slėptuvėse, bet vakare jas palieka ir nukeliauja tikrai nemažus atstumus ieškodami grobio. Ispanų mokslininkai nustatė, kad šamo medžioklės trasa gali siekti net 5 kilometrus. Šamas dažniausiai keliauja tuo pačiu maršrutu ir gana tiksliai, tarytum pagal grafiką (jo neapkaltinsi punktualumo stoka). Tačiau ši žuvis sugeba pakeisti savo tradicinę kelionę, jei tik išgirsta ar pajunta netoliese medžiojančių gentainių keliamą triukšmą. Dažnai naktiniai žvejai pasakoja, atrodo, visai neįtikėtinas istorijas apie kelis ar net keliolika šamų, atakuojančių smulkmę labai nedideliame vandens plote. Tai ne iš piršto laužtos istorijos. Šios milžiniškos žuvys naktį medžioja prie pat vandens paviršiaus ir kartais kemša į savo pilvus tokią smulkmę, jog net keista darosi, kodėl tokia solidi žuvis tiesiog šėlsta dėl dėmesio neverto mailiaus. Dažniau stebėdamas šamų gyvenimą, susidariau įspūdį, kad jiems labai patinka toks medžioklės būdas. Turėjau progos šį reiškinį stebėti Vartos upėje. Gigantiškas šamas išplaukdavo į paviršių plačiai išžiojęs savo žabtus ir skrosdavo per apsnūdusių aukšlių būrį be galo greitai, garsiai ir godžiai. Šamas vienu kartu įsiurbdavo po keletą aukšlių, nespėjusių pasitraukti į šoną ar iššokti virš vandens paviršiaus. Jis plaukdavo keletą metrų tiesiai per tą laiką įsiurbdamas aukšlių nuo kelių iki keliolikos kartų.

Mūsų kaimynai ukrainiečiai ir rusai žvejai šamus žvejoja su kvokais. Kodėl kvoko garsas vilioja šamą, yra įvairių nuomonių. Man atrodo, kad kvoko garsas šamui primena kitą gentainį, siurbiantį aukšles. Viena žuvis, kurį laiką tęsianti atakas toje pačioje vietoje, puikiai informuoja visas savo kolegas. Ir jei "stalas" didelis ir gausus, tai po kurio laiko prie jo puola jau keletas nepasotinamų ūsuotųjų. Pametėjus į tokią vietą negiliai neriantį agresyvų voblerį, galima tikėtis, kad likusias porą valandų teks gerokai padirbėti tiek fiziškai, tiek protiškai.

Ūsuotoji pabaisa kartais užkimba netoli kranto. Tokia akimirka kiekvieno meškeriotojo atmintyje turėtų išlikti iki gyvenimo pabaigos. Įkyrus stabdžio čirškėjimas, be galo greitai senkanti valo atsarga šokiruoja ne vieną patyrusį spiningautoją. Viskas būtų gerai, bet šamas supainioja valą, nutrina į akmenis arba taip jį tempia, kad būgnelis sukasi lyg lėktuvo propeleris. Pabaiga visada ta pati - kvaila veido išraiška, dar prieš minutę klasikinę parabolę demonstravęs, bet dabar jau išsitiesęs kotas, kabantis valas ir, žinoma, begalinis apmaudas. Be abejo, dažniau gelbsti geri ir galingi įrankiai, todėl trumpai norėčiau apie juos papasakoti. Pasirinkti spiningą šamų žūklei reikia pagal keletą kriterijų: žuvies dydį, jos jėgą, žūklės sąlygas bei dažniausiai naudojamų masalų tipą ir dydį. Jei įvertintume šamo dydį ir jo jėgą, tai logiškiausia būtų žvejoti specialiai šiai žūklei skirtais kotais , pavyzdžiui, firmos "Mitchell" įrankiu "Spider Silure". Tačiau manau, kad vyrai, kurie galėtų šiais spiningais žvejoti keletą valandų, seniai išmirė. Be to, tokių kotų mažiausias užmetimo svoris dažnai prilygsta didžiausiam naudojamų masalų svoriui (t.y. 50 gramų). Todėl būtų protinga ieškoti kompromiso tarp meškerykočio galingumo ir užmetimo svorio. Manau, kad gana galingas lašišinis 10 - 50 g užmetimo svorio ir 3 m ilgio spiningas ir yra tas kompromisas. Be abejo, toks spiningas turi atlaikyti maksimaliai įtemptą 0,35 - 0,4 mm valą. Apskritai šaminiai spiningai turėtų būti parabolinio įlinkio, tačiau gana galingi, kad padėtų kovoti, o ne atvirkščiai. Žvejojant iš valties, užtenka 2,4 -2,7 m ilgio įrankio. Jei žūklaujate nuo kranto, ilgesnių kaip 3 m spiningų naudoti nerekomenduoju. Trumpesniu įrankiu su šamu kovoti lengviau. Tai tik bendros rekomendacijos. Manau, kad kiekvienas spiningautojas ras sau tinkamą variantą, nes galingų spiningų parduotuvėse tikrai netrūksta. Tačiau įrankis dar ne viskas. Norint ištraukti užkibusį šamą, reikia turėti įgūdžių, o jų parduotuvėse tikrai nenusipirksi.

Klausimas "Su kabliu"

Koks paros laikas geriausias gaudyti šamams?

Atsakymas - šiandien, radijo laidos "Su kabliu" metu.

Naudingos smulkmenos

Šamams gaudyti reikalingi tvirti įrankiai. Šis suktukas su spynele išlaiko iki 110 kg svorį, todėl šamams pats tas.

Specialūs barškučiai, skirti šamams gaudyti. Veriasi ant valo, užmetus nusileidžia į dugną ir ten judėdami srovėje vilioja šamus. Gal ir verta pabandyti, juk šamas garsėja savo klausa.

Speciali sistemėlė, skirta šamams gaudyti gyva žuvele, arba "porcija". Sprendžiant iš dydžio ir pavadėlio storio - galima dar naudoti nedidelio automobilio buksyravimui...

Katino Putino virtuvė

Kaip pjauti pailgų žuvų pjausnius

Pirmiausia privalu nuskusti joms žvynus ir išimti vidurius, paskui: žuvies nugarą ties galva įrėžti skersai ir, viena ranka prilaikant pjausnį, kita aštriu peiliuku lanksčia geležte pjauti išilgai stuburo uodegos link palei šonkaulius, apvertus žuvį ant kito šono, tokiu pat būdu išpjauti ir kitą pjausnį, žnypliukėmis, jei reikia, išrinkti smulkiuosius kaulelius. Stuburą ir galvą galima išmesti arba panaudoti nuovirui (tik būtinai iškirpti žiaunas, nes nuo jų sultinys apkarsta). Pjausniams odą galima palikti arba nulupti - nelygu patiekalas.

Puslapį sukurpė Myndė. Pasiūlymai, pretenzijos, klausimai ir komentarai - [email protected]. Iki kito šeštadienio. Šamas - didelė žuvis. Didelei žuviai - didelis kablys...

Marekas Šimanskis