Štilis Visbaruose

Jau senokai žadėjau parašyti apie karpius. Šiandien taip ir padarysiu. Be to, dar radau straipsnelį apie šapalų gaudymą, paskaitykit, jei mėgstate šiuos

lėšikus vilioti vobleriu. O karpininkams ir kitiems žvejams primenu, kad lygiai už dviejų savaičių įvyks du dideli renginiai žvejams - "Karpynėje" tradicinis, jau šeštasis, karpių gaudymo šou "Kur tu, karpi-2005", organizuojamas klubo "Vienam gale kablys", o tą patį savaitgalį Juodkrantėje - taip pat tradicinis festivalis "Gintarinis kablys-2005". Abiejuose reikia dalyvauti, nors persiplėšk...

Jo didenybė karpis

Kažkas atsitiko Visbarų karpiams. Nebekimba. Du savaitgaliai iš eilės tušti, nepaisant įvairiausių pastangų ir kombinacijų, bandant suvilioti karpį. Prieš dvi savaites galima buvo kaltinti nuolat besikeičiantį orą, šiaurės vėją, lietų, na, dar karves, suėdusias pašarus ir šašlykus...

Praėjusį savaitgalį kaltinti nelabai buvo ką. Naktį iš penktadienio į šeštadienį Visbaruose prie vieno karpinio tvenkinio sėdėjo draugai. Abu tikrai ne naujokai karpių gaudyme. Naktis ir rytas be rezultatų. Nė vieno kibimo. Susiskambinę su jais ir sužinoję liūdnus rezultatus, tiksliau - jų nebuvimą, šeštadienio popietę nuvažiavome prie kito tvenkinio, kur besiganančių karpių kaprizai ir įpročiai gan neblogai žinomi. Nebe pirmi metai žvejoju tame tvenkinyje ir ne viena dešimtis karpių yra iš jo ištraukta bei paleista atgal.

Įvertinęs karpių pasyvumą praėjusį savaitgalį, šįkart pasiruošiau rimtai. Kelių rūšių pašarai, kuriuos galima būtų maišyti įvairiomis kombinacijomis gaunant įvairaus maistingumo ir kvapo mišinius. Penkių kvapų baltyminiai kukuliai ir dar natūraliai namuose ruošti kukurūzai su įvairiais kvapais ir be jų. Žirniai, makaronai su kvapais ir be kvapų bei dar visokių priedų priedelių. Žodžiu, buvo pasiruošta rimtai, nusiteikta pagauti karpį, nufotografuoti ir paleisti augti toliau. O fotografuoti tame tvenkinyje jau yra ką. Mano stebėjimais, karpiai čia šiemet turėtų sverti 9-10 kilogramų. Ne stebuklas, žinoma, tačiau tai jau solidi žuvis, gudri, ir pagauti tokią smagu. Šiek tiek nervina praėjusiais metais į tvenkinį paleisti antramečiai karpiukai, kurie šiemet sveria per kilogramą. Užpuolus apetitui jie pradeda ganytis po visą tvenkinį ir siurbti viską, kas valgoma. Jeigu jau taip atsitinka, stengiuosi gaudyti tik baltyminiais kukuliais.

"Kulinarinio" dydžio karpiukai paprastai nelabai domina, na, nebent jei užeina noras kokį vieną išsikepti. Bet didžiausia to tvenkinio bėda, jei tikslas didieji karpiai, - karosai. Šitie kimba beveik visada ir labai atkakliai. Na, dar suprasčiau, jei karosai būtų verti kokio nors dėmesio. Tiesa, yra ten jų vienas kitas visai imamų, kai kurie siekia per kilogramą. Tačiau pagrindinė ir visada alkana masė - 200-300 g.

Mano kolega pabandė pažaisti su karosais, užmetęs porą lengvų dugninių. Po kelių valandų pasidavė, neatlaikęs karosų siūlomo kibimo tempo. Tiesa, per tą laiką "pridrožė" gal 15 kg karosų, vienodų kaip matrosų. Gražu buvo žiūrėti, kaip jis juos iškilmingai paleidžia atgal į tvenkinį, pozuodamas fotografuojančiai žmonai. Tikras humanizmo ir meilės gamtai etalonas. Teisingai, tegu kitus karosai kankina.

O didieji karpiai atkakliai nerodo savo didybės. Jeigu prieš savaitę buvo bent normalus kibimas, kai karpis be sentimentų pačiupo baltyminį kukulį ir pradėjo nešti masalą tolyn, vyniodamas iš ritės valą, tai šįkart nieko panašaus nesulaukiau.

Tai tokie štai reikalai su Visbarais. Teks pagraužti teorinės literatūros, ką nors, matyt, ne taip darau. O kam įdomūs karosiukai - sportininkai ir nedideli lynai - galit pavažiuot iki Visbarų, šitie kimba aktyviai.

Didelių karpių gaudymas nedideliuose telkiniuose

Yra žvejų, kurie labiau mėgsta žvejoti karpius nedideliuose iki 15 ha vandens telkiniuose, nes čia jaučia didesnį malonumą - karpininkai gali matyti, kas vyksta visame telkinio, bei be problemų užmesti į bet kurią vietą, tikėdamiesi teigiamų emocijų antplūdžio.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nedideliuose vandens telkiniuose bus lengviau pagauti karpį, nes galima užmesti visur, kur tik jie gali plaukioti, tačiau taip manyti būtų paprasčiausiai naivu. Turbūt akivaizdu, kad mažesniame telkinėlyje žuvys yra jautresnės dėl didesnės žvejų įtakos. Karpiams čia nėra kur pasislėpti ar ramiai kur nors tūnoti, nes vos ne kiekvienas žvejys gali be problemų užmesti masalą į maitinimosi vietas.\'ffTai kaip pagauti karpius, kurie tampa labai atsargūs?\'ff

Mažuose vandens telkiniuose, kitaip nei dideliuose, karpiai yra pamėgę tam tikras mažo ploto vietas (gali būti iki kelių kvadratinių metrų), kur jie jaučiasi saugesni. Būtent čia jų reikia ir ieškoti, nes net pora metrų į šoną gali duoti skirtingus rezultatus.\'ffNorint čia pagauti karpį, reikia atrasti jų lankymosi vietas, kur jie jaučiasi saugūs, bei neturėti išankstinių nusistatymų, kur jie gali būti, o kur ne. Ir net jei pavyks pagauti numetus masalą kur nors prie salelės ar nendrių, nebūtinai karpiai kibs ten ir kitą kartą, mat bus atsargesni. Be to, vertėtų atminti, kad net ir mažuose vandens telkiniuose yra būtina ištirti dugną, gylį, ieškoti tam tikrų orientyrų, kurie padėtų surasti karpių lankymosi vietas.

Vienas iš pagrindinių sėkmės elementų mažuose vandens telkiniuose yra tai, kaip pateikiamas baltyminis kukulis, kur yra gaudoma ir kaip stipriai įtempiamas valas užmetus meškerę ir padėjus ant stovo.

Gaudant karpius reiktų naudoti kuo mažesnius svarelius, kad išvengtumėte didelio triukšmo užmetant masalą, praverstų ir mažesni kabliukai bei mažesnio diametro (12 mm) baltyminiai kukuliai. Šiaip vertėtų eksperimentuoti ir bandyti juos pagauti netoli kranto, prie meldų, ne tik dėl to, kad karpiai mėgsta šias vietas (ypač karštu metu), bet ir todėl, kad čia jie jaučiasi saugesni. Užmetus masalą rekomenduojama laikyti valą laisvą, kad nesukeltų įtarimų karpiams.

Praktika

Šapalų žūklė vobleriu - trumpi patarimai

Atėjus pavasariui, kai dar būna aukštas vanduo, dauguma žvejų leidžia sau surengti lyg ir mažas atostogas bei drauge ir didžiulę atrakciją - šapalų žvejybą vobleriu. Nors šiaip ir įpusėjus vasarai dar daugelis žvejų gaudo šią stiprią žuvį tokiu pat būdu.

Tai labai panašu į upėtakių žvejybą: stiprūs smūgiai "užkirtus" žuvį, vietos ieškojimas ir tas pats jaudulys, kai nutrūksta svajonių žuvis. Pradžioje, kai tik pradėjau žvejoti, galvojau, jog toks būdas tikrai labai įdomus, tad kodėl jo neišmėginus - įgūdžiai ateina po truputį. Tad, prieš pradėdamas žūklę, maniau, kad voblerius, kurių dydis nuo 2 iki 3 cm, būtina leisti pasroviui, o šiems nuplaukus apie 50 metrų, imituojant mažą žuvelę ar karkvabalį traukti į save.

Tačiau žvejodamas ilgesnį laiką, supratau, kad masalą reikia stengtis mesti kuo toliau link kito upės kranto, o srovei jį panešus keletą metrų, pradėti sukti į save, kol vobleris patenka į stipresnę srovę. Kai tai padarai, reikia vėl nebesukti valo, o palenkus prie vandens spiningo viršūnėlę ir prilaikant valą leisti pasroviui. Tuo metu voblerį pradeda nešti link kranto, kuriame stovite. Šiam dar ne visai pasiekus krantą, reikia su pauzėmis jį sukti iš stiprios srovės į save.

Kuo stipresnė srovė, tuo didesnis smūgis - ir žuvis laukia tavęs. Šiaip šapalų žvejyba susijusi ir su oro sąlygomis, slėgiu bei vieta, kurioje gaudoma. Daugiausiai tokiai žūklei naudojami 2-3 cm dydžio vobleriai, pasineriantys iki 0,2-0,5 metro gylio. Nors jau yra karkvabalių, dirbtinis masalas vis viena pravers. Apaugusioje vandens augmenija ir nusekusioje upėje galima ir toliau sėkmingai spiningauti naudojant voblerį: užsimovus ilgus guminius batus ar sėdint į valtelę.

Kas pietums?

Žuvies apkepas su citrina

1 kg jūrų lydekos, 3 nedideli svogūnai, 2 citrinos, 2 kiaušiniai, 2 šaukštai krakmolo, 2 batono riekės, mirkytos piene, 2 šaukštai sviesto, žuvies prieskonių, druskos.

Žuvį ir citriną sumalame mėsmale. Į faršą sudedame kubeliais supjaustytus ir svieste pakepintus svogūnus bei visus likusius produktus. Suformuojame apvalų kepsnį, dedame į aliejumi išteptą skardą, įpilame stiklinę vandens ir kepame apie 1 val. iki 180-200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Iškeptą žuvį puošiame citrina, agurkais, salotomis.

Sąmonės nuotrupos

Dvi žuvytės akvariume karštai ginčijasi. Galų gale viena, nuliūdusi, plaukia į kitą akvariumo kampą. Kelias minutes pagalvojusi, grįžta prie pašnekovės: - Na, gerai. Tarkime, kad Dievo nėra. Tai kas tuomet keičia vandenį akvariume?

Šefas bara sekretorę: - Kur dingo dulkės nuo mano stalo? Aš ant jų buvau užsirašęs kelis telefono numerius...

Aktorė ryte režisieriaus lovoje: - Niekše, kodėl tik dabar pasakei, kad esi animacinių filmų režisierius?!

Mark Pitchers, www.mainline-baits.com

Algirdas Petravičius, www.zvejotakas.lt