2019 m. birželio 17 d. 00:39 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Laisvalaikis  >  Įvairybės

Įvairybės

Prof. Jonas Grigas: Kuo mums gresia kosmosas?

2015-09-20, 09:55

Respublika.lt

Prof. Jonas Grigas: Kuo mums gresia kosmosas? nuotrauka, foto

Kinijos oficialūs asmenys teigia, kad jų karinis aktyvumas kosmose yra tik moksliniai eksperimentai, o Rusija viską, kaip įprasta, slepia.

© EPA-ELTA nuotr.

Virš mūsų galvų plyti kosmosas - protu neaprėpiama dangaus žydrynė. Nors iš jos sklinda kosminių dalelių srautai ir elektromagnetinė radiacija, nors kartais ją uždengia debesys, drioksi perkūnas ir svaidomi galingi žaibai, per amžius žmones dažniausiai aplankydavo žemiškosios, o ne kosminės nelaimės. Bet laikai keičiasi. Nuo senų laikų žinoma mūšių doktrina: „Užimk aukštumą ir laikyk ją!“ Dabar žmonėms užvaldžius kosmosą, generolams rūpi įsitvirtinti Žemės orbitos aukštumoje moderniam karui. Rusija, Kinija ir JAV kuria ir bando naujus ginklus karui kosmose, nors ir neigia tokius savo darbus. Didžiausias grėsmės pasauliui židinys yra ne Taivano sąsiauryje, Korėjos pusiasalyje, Irane, Sirijoje, Izraelyje, Kašmyre ar Ukrainoje. Jo net negalima nurodyti žemėlapyje, nors jį lengva pastebėti. Norint jį pamatyti, reikia tik pakelti akis į dangų ir pažvelgti į Žemės orbitos niekieno sritį, kurioje faktiškai, bet ne oficialiai, sparčiai rutuliojasi karinis konfliktas.

Kosmosas yra paskutinė vieta kariškiams varžytis dėl ginčijamų teritorijų, nors jis visai nėra tuščias. Apie 1300 palydovų gaubia Žemės rutulį tankiame orbitų tinkle, aprūpindami pasaulio komunikacijas, GPS navigaciją, oro prognozes ir mūsų planetos priežiūrą. Kariškiams Žemės palydovai yra modernaus karo priemonė, o kosmosas tapo ta aukštuma, kurioje neginčijamai karaliauja JAV. Tačiau Kinija ir Rusija agresyviai siekia mesti iššūkį JAV pranašumui kosmose savo ambicingomis karinėmis kosmoso programomis ir sukelti konfliktą, kuris suparalyžiuotų ilgai kurtą visos planetos kosminę infrastruktūrą. Prasidėjęs kosmose, konfliktas lengvai įžiebtų visuotinį karą Žemėje.

Seniai kybanti įtampa artėja prie krizinio taško dėl kelių įvykių, įskaitant Kinijos ir Rusijos vykdomus galbūt priešpalydovinių ginklų bandymus, taip pat nepasisekusias liepos mėnesio įtampą mažinančias diskusijas Jungtinėse Tautose. Pradėjusi 2007 metais priešpalydovinių raketų bandymus Kinija viešai pareiškė „poreikį trukdyti, sugadinti ir sunaikinti“ JAV palydovus.

Yra daug būdų sugadinti arba sunaikinti palydovus net nesprogdinant jų raketomis. Erdvėlaivis gali priartėti prie palydovo ir apipurkšti jo optinius prietaisus dažais, sugadinti ryšių antenas arba destabilizuoti jo orbitą. Sugadinti palydovo įrangą galima lazerių spinduliu, informacijos perdavimą palydovams iš Žemės arba į Žemę galima blokuoti mikrobangų spinduliu. Atsižvelgdamas į šias grėsmes, JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) 5 mlrd. dolerių skyrė kitiems penkeriems metams JAV karinių kosmoso programų tobulinimui. Valstybės sekretoriaus padėjėjas Frenkas Rouzas (Frank Rose) pareiškė: „Mes ginsime savo kosmoso turtą, jei būsime puolami.“

Bandomi puolamieji kosmoso ginklai

Karo kosmose perspektyva nėra nauja. Nuogąstaudamos, kad rusai gali numesti iš Žemės palydovų branduolines bombas, JAV dar praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje pradėjo kurti priešpalydovines raketas ir netgi išbandė branduolines bombas kosmose prieš uždraudžiant tai Jungtinėms Tautoms 1967 metais. Vėliau kosmoso priežiūra buvo esminė šaltojo karo komponentė, palydovai buvo naudojami kaip ankstyvojo įspėjimo sistemos dalis.

Tačiau šaltojo karo metu Rusija sukūrė ir išbandė „kosmines minas“, savaime detonuojančius erdvėlaivius, kurie gali ieškoti ir sunaikinti JAV žvalgybos palydovus apiberdami juos šrapneliais. Kosmoso militarizavimas pasiekė aukščiausią tašką, kai devintajame dešimtmetyje Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) administracija pradėjo daugiamilijardinę strateginę gynybos iniciatyvą, pramintą žvaigždžių karais, kuria buvo siekiama sukurti skydą prieš rusų tarpkontinentines balistines raketas.

Tačiau iki šiol konflikto kosmose pavyko išvengti, nes JAV ir Rusija suprato, kokie pažeidžiami yra jų palydovai, ypač esantys geosinchroninėje orbitoje maždaug 35 000 kilometrų aukštyje. Šie palydovai nuolat kabo virš vieno planetos taško ir aprūpina minėtas pasaulio komunikacijas. Bet kadangi bet koks priešiškas veiksmas prieš šiuos palydovus gali lengvai įžiebti branduolinį karą Žemėje, abi valstybės konflikto vengė suprasdamos, kad jei viena valstybė padarys priešišką veiksmą, kita atsakys tuo pačiu.

Šiandien padėtis yra sudėtingesnė. Žemės orbitos tapo mokslinio ir komercinio aktyvumo terpe, užpildyta apie šešiasdešimties šalių priklausančių šimtų palydovų. Nepaisant jų daugiausia taikių tikslų, kiekvienam palydovui yra iškilęs pavojus, nes ne visi didėjančio karinio kosminio klubo nariai nori žaisti pagal tas pačias nerašytas taisykles.

Didžiausią grėsmę palydovams kelia kosminės šiukšlės. Palydovai skrieja labai dideliu greičiu, todėl lengviausia juos sunaikinti paleidžiant kažką į kosmosą jų kelyje. Net smūgis į mažą marmuro ar metalo gabalėlį sunaikintų milijardo dolerių vertės palydovą. Jei kokia šalis pabandytų taip naikinti palydovus, jie sukurtų dar daugiau pavojingų šiukšlių ir prasidėtų grandininė reakcija, kuri paverstų Žemės orbitą griovimo aplinka.

Kosminių šiukšlių pavojus staigiai išaugo 2007 metais, kai Kinija paleido raketą ir ši sunaikino savo palydovą. Šis bandymas sukūrė spiečių ilgalaikių šiukšlių, kurios sudaro apie šeštadalį radarais pastebimų šiukšlių orbitoje. JAV 2008 metais balistine raketa numušė savo neaukštai skraidantį neveikiantį palydovą, kuris taip pat paskleidė šiukšlių, nors jos greitai nukrito į atmosferą ir sudegė.

2013 ir praeitais metais Kinija bandė priešpalydovinius kinetinius ginklus, paleisdama raketą net į 30 000 kilometrų aukštį. Tai sukėlė pavojų net geosinchroninėje orbitoje esantiems palydovams. JAV į tai atsakė sukurdama palydovus, galinčius aplankyti ir patikrinti bet kuriame aukštyje esančius palydovus. Tai yra žinia, sakanti, kad jei kuri nors šalis bandys daryti kažką negera geosinchroniniame žiede, mes tai matysime. Rusija taip pat kuria savo palydovus, galinčius priartėti, tikrinti ir sunaikinti palydovus orbitoje. Per pastaruosius dvejus metus ji paleido tris tokius paslaptingus palydovus „Kosmos-2491“, 2499 ir 2504.

Sutartys nesuteikia garantijų

Kinijos oficialūs asmenys teigia, kad jų karinis aktyvumas kosmose yra tik moksliniai eksperimentai, o Rusija viską, kaip įprasta, slepia. Galima manyti, kad abi šios valstybės tik atsako į, jų manymu, slaptą JAV potencialios kosminės ginkluotės plėtotę. Nors JAV X-37B kosminiai lėktuvai ir kiti erdvėlaiviai skirti tvarkai kosmose palaikyti, karo kosmose atveju juos galima paversti ginklais. Rusija ir Kinija stengėsi Jungtinėse Tautose ratifikuoti sutartį, draudžiančią kosminius ginklus, tačiau JAV ją atmetė, nes siekia laisvės kosmose. Kita vertus, sutarties laikymosi realiai negalima patikrinti ir nėra sutarta, ką reikėtų laikyti kosmine ginkluote. Vietoj tokios sutarties JAV ir Europos šalys siūlo įkurti tarptautinį elgesio kosmose kodeksą. JAV generolas Džonas Hitenas (John Hyten) sako: „Ar mūsų kosminė Žemės stebėjimo sistema geosinchroninėje orbitoje yra ginklas? Bet kas pasaulyje pasakys, kad ne. Bet ji manevringa, ji skrenda 27 000 kilometrų per valandą greičiu, ji turi įvairius jutiklius. Tai ne ginklas. Tikiuosi, kad sutartis neuždraus mums stebėti planetą iš kosmoso.“

Ar karas kosmose neišvengiamas?

JAV politika kosmose Kinijai ir Rusijai kelia įtarimų. JAV Kongresas spaudžia nacionalinę saugumo bendruomenę stiprinti puolamąsias kosmoso kontrolės ir aktyvios gynybos priemones. Jos greitai kosmosą gali paversti moderniausių ginklų sandėliu. Grėsmės atveju palydovas galėtų atakuoti taikinį akinančiu lazerio spinduliu ar priešpalydovine raketa, sugadinti jį ar blokuoti jo valdymą mikrobangų spinduliu ir daugeliu kitų būdų, kurie laikomi gilioje paslaptyje.

Apie kosmoso militarizavimą rašiau knygoje „Kokiame pasaulyje gyvename“ (2012). O žurnalas „Scientific American“ (2015 m. rugpjūtis) rašo, kad karas kosmose dabar gali būti arčiau nei bet kada. Tikėkimės, kad jis niekada neįvyks, nes tai būtų didelė bėda pasauliui. Sudaužius palydovą priešpalydovine raketa, jo liekanos taptų grėsmingos kitiems palydovams. Ką kas bedarytų kosmose, jie neturi palikti ten šiukšlių. Rusijos, Kinijos ir JAV žvanginimas ginklais užtemdo kosminių šiukšlių problemą. Jau dabar orbitoje skraido daugiau nei 20 000 ginklų kosminių šiukšlių pavidalu. Jie nevaldomi. Jie nesitaiko į priešininko palydovus. Jie tik pavojingai zvimbia šalia jų.

Kosminė aplinka turi būti saugoma kaip visuotinis turtas, panašiai kaip Žemės vandenynai ir atmosfera. Šlamštą kosmose tapo lengva sukurti, bet jį labai sunku išvalyti, todėl tarptautinėmis pastangomis reikia užkardyti jo kūrimą. Palydovų atsitiktinių susidūrimų su šiukšlėmis grėsmė augs, nes vis daugiau šalių leidžia palydovus nesant griežtos tarptautinės atsakomybės ir priežiūros. O kadangi avarijų tikimybė didėja, esant didelei politinei įtampai didėja ir galimybė interpretuoti jas kaip slaptą karinę veiklą kosmose, kaip tyčinius priešiškus veiksmus.

Kosmose didėja netvarka, bet dauguma žmonių to nežino, nes jos nemato taip kaip žuvų nykimo upėse ir jūrose arba rūgštaus lietaus. Norint išvengti Žemės orbitos bjaurojimo, reikia didžiųjų valstybių vadovų skubių veiksmų jausmo, kurio dabar jie neturi. Galbūt jis atsiras, kai dings palydovinė televizija, internetas ir telekomunikacijos, pasaulinio oro ir uraganų prognozės, kai atsidursime 1950 metų situacijoje. Bet tada bus jau per vėlu.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Žymos: kosmosas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Įvairybės

Savaitė iki vasaros saulėgrįžos bus nerami, kupina neplanuotų rūpesčių ir darbų. Teks...

Savaitės horoskopas (birželio 17–23 d.) nuotrauka, foto

Siūlykite kandidatus "Klaipėdos švyturio ateities" stipendijai nuotrauka, foto

„Švyturio“ stipendija, Iki pirmadienio vidurnakčio dar galima siūlyti kandidatus bendrovės "Švyturys-Utenos alus" įsteigtai "Klaipėdos...

Gargždų motorizuotas jaunimas nori gyventi draugiškai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, „Chuliganai, velniai, kurie gyvenimą pavertė pragaru, patys nemiegantys ir kitiems neleidžiantys per...

Mokytojui: nueik nežinia kur, parnešk nežinia ką nuotrauka, foto

Švietimas, Sužibo švieselė tunelio gale - Švietimo ateities forumo ir „Consilium Educationis“ iniciatyva...

Paryžiaus katedroje vėl buvo aukojamos mišios nuotrauka, foto

Pasaulis, Šeštadienį Paryžiaus Dievo Motinos katedroje mišios buvo aukojamos pirmą kartą po...

„Švyturio“ stipendija, Paskelbta prieš 6 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 6 val.

Švietimas, Paskelbta prieš 6 val.

Pasaulis, Paskelbta prieš 8 val.

 

 

 

 

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...