Pasaulio šalių lyderių keistenybės

Pasaulio šalių lyderių keistenybės

Pasaulio galingųjų pomėgiai, įpročiai ir pažiūros kartais būna visiškai neįprasti ir nebanalūs.

R.Reiganas ir astrologas

Prieš 30 metų, 1988 m. gegužės pradžioje JAV buvo išleisti buvusio prezidento Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) administracijos vadovo Donaldo Rigano (Donald Rigan) memuarai.

Juose autorius pasidalino daugybe savo boso gyvenimo detalių. Be kita, jis papasakojo, kad R.Reiganas svarbių susitikimų ir sprendimų priėmimų datas derindavo su žmonos astrologo patarimais. Būtent šiam žmogui JAV gyventojai turėjo būti dėkingi už tai, kad inauguracijos iškilmes prezidentas surengė... 5 val. ryto.

Knygoje D.Riganas pasakojo, kad R.Reigano padėjėjai turėjo specialų kalendorių, kuriame astrologas kiekvieną dieną pažymėdavo specialia spalva.

„Žalios“ dienos buvo laikomos palankiomis darbui, per jas būdavo skiriami visi svarbūs vizitai, susitikimai, derybos ir pasirašomi dokumentai. „Geltonos“ buvo laikomos neutraliomis, tokiomis dienomis būdavo planuojami įprasti kasdieniai darbai. „Raudonomis“, nepalankiomis dienomis, prezidentas iš principo niekur nevykdavo ir stengdavosi dirbti kuo mažiau.

Beje, R.Reiganas buvo ne vienintelis XX a. prezidentas, kuris savo valstybinę veiklą derino su astrologo rekomendacijomis. Etatinį astrologą turėjo ir Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas (Francois Mitterrand).

Jis Eliziejaus rūmų šeimininką konsultuodavo visais svarbiausiais užsienio ir vidaus politikos klausimais, taip pat padėdavo parinkti prezidento administracijos darbuotojus. Horoskopais politikoje vadovavosi ir 26-asis JAV prezidentas Teodoras Ruzveltas (Theodore Roosevelt).

Hilari ir dvasios

Hilari Klinton (Hillary Clinton), Bilo Klintono žmona ir JAV valstybės sekretorė prezidento Barako Obamos (Barack Obama) valdymo laikais, nors kelis kartus ir mėgino, JAV prezidente taip ir netapo (gal jai reikėjo pasekti R.Reigano pavyzdžiu ir pasitarti su astrologu). Bet ir ji domėjosi paranormaliais reiškiniais.

Apie buvusios JAV pirmosios ponios spiritizmo pomėgį papasakojo Grouv Sičio koledžo profesorius Polas Kengoras (Paul Kengor), remdamasis pokalbiais su Baltiesiems rūmams artimu senatoriumi.

Pasak jo, ponia H.Klinton ne kartą nedideliam draugų būreliui rengė spiritizmo seansus Baltuosiuose rūmuose, per kuriuos kviesdavo Eleanoros Ruzvelt (Eleanor Roosevelt), vieno Ruzvelto (Franklino) žmonos ir kito Ruzvelto (Teodoro) dukterėčios dvasią. Beje, Eleanora taip pat buvo didelė spiritizmo gerbėja.

Bonapartas ir vonios

Prancūzijos imperatorius ir karvedys Napoelonas Bonapartas be galo mėgo karštas atpalaiduojančias vonias.

Vonios kambaryje jis priiminėdavo lankytojus, rašydavo laiškus, svarbius valstybinius dokumentus ir net sudarinėdavo mūšių planus. Napoleonas galėdavo maudytis vonioje po kelis kartus per dieną ir vonią gabendavosi su savimi, vykdamas į karo žygius.

Nikolajus II ir katės

Paskutinysis Rusijos caras buvo aistringas medžiotojas, nors tais laikais toks pomėgis nebuvo kuo nors išsiskiriantis. Medžioklę mėgo ir imperatoriaus senelis Aleksandras II (būsimojo caro auklėtojas poetas V.Žukovskis net rašė, kad tik per medžioklę matydavo caraičio akyse tikro azarto kibirkštėlę), ir tėvas Aleksandras III.

Bet Nikolajus vis tiek išsiskyrė iš giminių tuo, kad šaudydavo ne tik paukščius, kiaunes ir kitokius gyvius, bet ir valkataujančius šunis bei kates. Imperatorius dienoraščiuose išsamiai aprašydavo, kiek laimikių nušovė per medžioklę, ir pagal šiuos užrašus galima spręsti, kad per visus metus vien kačių jis išnaikino ne mažiau kaip 20 tūkstančių.

Kimas ir Korėjos Holivudas

Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Čen Iras be galo mėgo kiną ir svajojo savo šalyje įsteigti Holivudo analogą. Išprašęs tėvo Kim Ir Seno leidimo, Kim Čen Iras pradėjo kurti Šiaurės Korėjos „svajonių fabriką“.

Pavyzdį jis ėmė iš Pietų Korėjos kino, kuris tais metais audringai plėtojosi. Ypač būsimam Šiaurės Korėjos vadui patiko Pietų Korėjos kino žvaigždė Čoi Jun Hi. Kai 1978 m. aktorė išvyko į Honkongą susitikti su prodiuseriu, ją pagrobė Šiaurės Korėjos agentai.

Su ja buvo pagrobtas ir jos buvęs vyras kino režisierius Sin San Okas. Pchenjane pora buvo priversta vėl susituokti ir sutuoktiniai pradėjo kurti filmus Šiaurės Korėjai. Tik 1985 m. per kino festivalį Vienoje „meno belaisviams“ pasisekė pabėgti - jie pasiprašė politinio prieglobsčio JAV ambasadoje.

Chosė Muchika ir nesavanaudiškumas

Vienas originaliausių valstybių vadovų - buvęs Urugvajaus lyderis Chosė Muchika (Jose Mujica). Tėvynainiai jį vadino „el presidente mas pobre“ - neturtingiausiu prezidentu.

Mat tapęs valstybės vadovu Ch.Muchika visiškai nepakeitė gyvenimo būdo: liko gyventi mažame namuke Montevidėjaus pakraštyje, senutėlaičiu folksvagenu „vabalu“ į darbą pavėžėdavo kaimynus, o iš jam skiriamo 12 500 dolerių atlyginimo sau pasilikdavo vos 1250, likusius išdalindavo vargšams.

„Man visiškai užtenka šių pinigų - pasakojo pats Ch.Muchika. - Turi užtekti, juk daugelio Urugvajaus gyventojų pajamos yra gerokai mažesnės.“

M.Kadafis ir senoviniai papročiai

Buvęs Libijos lyderis Muamaras Kadafis (Muammar Gaddafi) gebėdavo nustebinti savo kolegas. Per valstybinius vizitus į kitas šalis jis būtinai veždavosi beduinų palapinę, kurioje gyvendavo ir priiminėdavo svečius.

Pavyzdžiui, per 2008 m. vykusį vizitą į Rusiją palapinė buvo pastatyta Kremliaus teritorijoje ir ten jį lankė Vladimiras Putinas. M.Kadafio kritikai manė, kad viešbučiuose Libijos lyderis nenori apsistoti saugumo sumetimais.

Nežinia, kaip buvo iš tiesų, bet pulkininkas išties rimtai žiūrėjo į savo saugumą. Per savo valdymo metus jis subūrė specialų asmens sargybinių dalinį, kurį sudarė vien moterys. Taip M.Kadafis atidavė duoklę senoviniams savo šalies papročiams, nes pagal seną tradiciją valdovus saugodavo skaisčios mergelės.

M.Ternbulas ir šuniškas dienoraštis

Buvęs Australijos ministras pirmininkas Malkolmas Ternbulas (Malcolm Turnbull), ko gera, vaikystėje nerealizavo savo literatūrinio potencialo. Kaip kitaip paaiškinti faktą, kad pradėjęs vadovauti šalies vyriausybei jis jos tinklalapyje susikūrė interneto dienoraštį, lakoniškai pavadintą „Dog blog“.

Informacijoje buvo nurodyta, kad dienoraštį rašo trys ministro pirmininko šunys: Roksi, Džo Džo ir Dasti. Įrašai pasirodydavo nedažnai, bet kiekvienas pasakodavo, kaip Australijos vyriausybės darbą vertina šunys.

Neretai jie piktindavosi „dvikojų“ kvailumu ir pasakodavo, kaip patys spręstų vienas ar kitas Australijos problemas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder